A. Bagdonas LNK žinioms negalėjo tiksliai pasakyti, kada baigė vidurinę mokyklą, bet pripažino, kad ją baigė 32-ejų metų. Jis paaiškino, kodėl taip atsitiko.
„Tiesiog verslu pradėjau domėtis pakankamai anksti ir pamaniau, kad viską pasaulyje žinau. Taigi, nusprendžiau į dvyliktą klasę neiti“, – pasakojo Liberalų sąjūdžio narys.
Vėliau nusprendė vidurinę mokyklą baigti, mat sako, jog ir pačiam buvo keista perkopus trisdešimtmetį sėsti į vieną suolą su aštuoniolikmečiais.
„Na, jie keistai truputį žiūrėjo į žmogų, kuris yra gerokai vyresnis už juos“, – pripažino liberalas.
Seimo puslapyje iš nurodytos A. Bagdono biografijos neaišku, ką jis veikė 43-ejų. Po vidurinės baigimo nurodomos dvi darbo patirtys. Porą metų vadovavo Neringos sporto klubui „Kuršiai“, vėliau porą metų buvo europarlamentaro Antano Guogos padėjėjas.
A. Bagdonas sako, kad užsiiminėjo verslu.
„Įvairus, žinokite, buvo – tiek aptarnavimo sfera, vėliau teko apgyvendinimo sektoriuje dirbti. Taip pat esu turėjęs ne vieną kavinę. Visi verslai buvo Nidoje, nes aš ten gimiau, augau ir mokiausi.“
Baigęs vidurinę Klaipėdos universitete įgijo turizmo bakalauro ir magistro laipsnius. Dabar liberalas dirba Europos reikalų ir Ekonomikos komitetuose. Tačiau jis negalėjo tiksliai pasakyti, kokį pažymį turėjo iš matematikos, galbūt 8.
Ne vienam toks vėlyvas kolegos gyvenimo posūkis – naujiena. Tačiau nebuvo linkę smerkti, kad A. Bagdonas vidurinę mokyklą baigė vėliau, džiaugėsi, kad netingi mokytis visą gyvenimą.
Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas svarsto, kad gyvenime visko pasitaiko ir žmonės iš tradicinio kelio išklysta.
„Jis ir atlieka tai, kas kitiems būdinga aštuoniolikos metų, trisdešimties. Bet aišku, kad tai yra labai įdomu, reikės paklausti“, – tikino jis.
A. Bagdonas pasakoja, kad mokykloje daugiausiai laiko skirdavo sportui, bet tikina, kad pažymiai nebuvo problema, dėl kurios po vienuolikos klasių mokyklą metė.
„Kai aš mokiausi prieš tai, pažymiai buvo buvo iki penketo vertinami, o vėliau, kai baigiau, dešimtbalė sistema. Jeigu neklystu, 7-8, buvo ir 9-etų. Dešimtukas buvo iš rusų kalbos“, – sakė jis.
A. Bagdonas buvo išrinktas pagal sąrašą ir buvo vienas iš lyderių – antras. Iškart po partijos lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen.
Frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas buvo šeštas.
„Aš konkretikos nežinau. Jūs sakote 32-ejų metų, aš žinau, kad kažkaip vėliau baigė vidurinę“, – tikino jis.
E. Gentvilas A. Bagdonui užleido ir savo vietą Ekonomikos komitete.
„Mes kadencijos pradžioje kalbėjome, kad jis pasakė, jog nieko neišmano, todėl nori eiti į ekonomikos komitetą, mat verslą ir ypač smulkųjį verslą išmano. Aš dar pasijuokiau, kad buvusį ekonomikos ministrą išgrūdi.“
E. Gentvilas perėjo į žmogaus teisių komitetą.
„Ne man kalbėti apie išmanymą, nes aš nebūnu tuose komiteto posėdžiuose, bet žinau, kad aktyvumo žmogus tikrai turi“, – tikino jis.
A. Bagdono kolega Europos reikalų komitete Remigijus Žemaitaitis sako, kad per daug politikoje matė.
„Pažiūrėkite į mūsų žemės ūkio ministrą. Paimkite bet kokį mano kaimo pupsiką vairuojantį ūkininką, tai bus penkis kartus geresnis ministras. Ar ministrė pokyčių po pokyčių gali ką nors padaryti?
Šiandien tas pokyčiai po pokyčių du milijardus į minusą biudžetą įvarė ir sako, kad verslininkams duos 360 mln. Eur. Ji gal penkis diplomus turi“, – piktinosi Seimo narys.
Anot jo, galima suprasti, kad šiais laikais mokslas nelabai svarbu.
„Iš dalies galiu pritarti, bet iš kitos pusės gal ir ne. Priklauso, jeigu tą diplomą įgyjai, apsigynei, tai tam tikrų žinių vis tiek gavai“, – aiškino A. Bagdonas.
R. Žemaitaitis pateikė pavyzdį, kad Viktor Uspaskich nebaigė jokio mokslo, bet kažkodėl multimilijonierius.
„Tik paskui kažkokį [diplomą] iš Lomonosovo universiteto parsivežė.“
Liberalas A. Bagdonas sako, kad jo pavyzdys yra pamoka visiems jauniems žmonėms, kad mokytis reikia tada, kai tam yra laikas.
Čia galite peržiūrėti visą LNK video:
Bagdonas: trisdešimties suvokiau, kad turiu pataisyti jaunystės klaidas
Kiek vėliau po reportažo parlamentaras A. Bagdonas savo feisbuke paaiškino plačiau apie reportaže minimą faktą.
Jis paaiškino, kad vidurinę mokyklą turėjo baigti 1992-aisiais, pačioje nepriklausomybės pradžioje.
„Man, tuometiniam vienuoliktokui, Nidos gyventojui, staiga visos jūros pasidarė iki kelių, ką ten gimtoji Baltija. Atrodė, kad jau žinau viską, nes pirmosios „verslininkiškos“ veiklos, kurių ėmiausi vos tik buvo galima tai daryti legaliai, buvo labai sėkmingos ir man tada pabiro rubliai (taip, pirmieji savarankiškai uždirbti pinigai buvo jie), kiek vėliau – „vagnorkės“ ir pagaliau sulauktas litas.
Kaip ir ne vienas darbštus tos kartos žmogus, sunkiai dirbau ir išbandžiau daug įvairių veiklų – apie verslą teko mokytis praktikoje, o ne iš vadovėlių, kadangi teorinės informacijos niekur nebuvo. Dirbau ir samdomą darbą, vėliau įkūriau savo įmonę, užsiėmiau prekyba, tuo metu turėjau ne vieną parduotuvę, vėliau atidariau savo pirmąją kavinę, dirbau apgyvendinimo sektoriuje.
Mokslai? Kokie mokslai, kai pinigų uždirbu daugiau nei mokykloje likę mokytojai, ar aukštuosius mokslus baigusi mama! Taip, tuomet mūsų, brendusių santvarkų lūžyje, buvo ne vienas, kuris taip matė pasaulį. Ne vienas buvo ir iš vyresnių, kurie pasaulį matė panašiai, arba jų požiūrį privertė keistis sunkūs pirmieji atkurtos Nepriklausomybės metai. Žinau ir mokslo žmonių, kurie tada pasitraukė iš institutų ir ėmėsi verslauti, tada tai vadinosi komercija“, – rašė A. Bagdonas.
Visgi, pasak jo, vėliau atėjo supratimas, kad mokslai – reikalingi, o sprendimas mesti mokyklą buvo naivus.
„Švęsdamas trisdešimtmetį suvokiau, kad turiu atitaisyti jaunystės klaidas. Taip, keistai gali atrodyti trisdešimtmetis, kalbantis apie „jaunystę“, tačiau tada jau jaučiausi pakankamai brandus teisingiems žingsniams.
Mokyklą baigiau 32-ejų. Po to sekė mokslai Kaune, profesinio rengimo centre, vėliau – tarptautinėje Baltijos jūrų akademijoje. Dar vėliau Klaipėdos universitete įgijau bakalauro ir magistro laipsnius. Tuos devynerius metus atrodė, kad nieko kito neveikiu, tik mokausi. Tuo pat metu įgijau vietos gyventojų pasitikėjimą – iki tampant Seimo nariu, 12 metų visuomeniniais pagrindais dirbau Neringos savivaldybės taryboje“, – vardijo A. Bagdonas.
„Bet grįžkime prie pavadinime užduoto klausimo – kada yra per vėlu mokytis? 32-ejų baigti mokyklą yra per vėlu? O 40-ies – universitetą?
Liberalų sąjūdžio, kurio nariu aš esu ir su kuriuo tapau Seimo nariu, programoje, yra aiški nuostata apie mokymąsi visą gyvenime. „Gyvenimo universitetas“ duoda daug, bet nepakankamai.
Aš, po 30-ies grįžęs į mokyklos suolą, galiu pasakyti – nėra metų, kurie būtų netinkami mokytis. Žinau, kad ir Klaipėdos universiteto magistras nėra mano „paskutinis taškas“ mokantis, nes labai aiškiai pajutau, kokią naudą duoda išsilavinimas“, – pridūrė parlamentaras.
