„Rusijos strategija veikia“

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas „Žinių radijo“ laidoje įvertino Rusijos viešus pareiškimus.

„Visą laiką sakiau, kad įvykiai Ukrainoje, Donbase ir ten kylančios saugumo problemos yra ne tik Ukrainos, bet tai yra ir skydas Lietuvos, Baltijos šalių. Ir štai, V. Putino administracija pagaliau išdrįso tai pasakyti atvirai – kad nereikėtų tik politologams apie tai kalbėti. <…>. 1997 metai liečia ne tik Lenkiją, Vengriją ar Čekiją, kada jos buvo pakviestos į NATO.

Kalbama apie tai, kad visas NATO turi tapti popieriniu tigru dėl to, kad nebus karinėse infrastruktūrose. Taip pat sakoma: amerikiečiai, eikite lauk iš Europos. NATO, panaikinkite įvairiose šalyse savo karines struktūras ir palikite beginkles šalis prieš absoliučiai agresyvią Rusijos politiką“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ kalbėjo MRU politologas A. Medalinskas.

Laidos pašnekovas A. Medalinskas stebėjosi, kad Vakarai iš karto nepasakė, jog „su Vakarų demokratijomis ultimatumų kalba kalbama nebus“.

„Kad karinio šantažo elementas politikoje neveiks. Ir tada atsisėsti prie kokio nors pokalbių stalo, taip pat ir JAV, ir Rusija, bei šnekėtis tais klausimais, kuriais šnekama. Mes dabar kalbame apie tai, kad Vakarai pasakė tvirtai ir kas Rusijai nepatiko, nes nepasiekė savo tikslo. Bet jeigu mes pažiūrėsime labiau Rusijos politologų svarstymus, jie įžvelgia, kad trečias punktas iš principo – Vakarai sutiko jį svarstyti. Konkrečiai trečias punktas yra ginkluotės išdėstymo Europoje“, – laidoje priminė pašnekovas.

Rytų Ukraina
Foto: AP / Scanpix

A. Medalinskas teigė, jog V. Putinas „naudoja kontrastų principą“.

„Grasina Ukrainai, bet sekmadienį Dmitrijus Peskovas CNN jau nepaneigė varianto, kad tose Kijevo nekontroliuojamose Donbaso teritorijose gali atsirasti Rusijos puolamoji ginkluotė. Jau ir taip ten sukurti du Rusijos kariniai korpusai. Tai turėtų būti atskaitos taškas Vakarams, kad Krymo aneksija yra įvykusi. O ne priimti V. Putino žaidimo taisykles ir kalbėti nuo dabar, kaip nuo nulinės atskaitos, kokios yra Rusijos pretenzijos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ sakė A. Medalinskas.

Politologas teigė, jog NATO jau pareiškė, kad su Rusija bus kalbama „dėl ginkluotės, karinių manevrų, skaidrumo ir panašiai“.

„Rusijos valdžia nepatenkinta, bet Rusijos politologai sako paprastai – V. Putino strategija veikia, žingsnis po žingsnio. Rusija dabar jau gavo galimybę kalbėti apie ginkluotę, vėliau kalbėsime apie kitus dalykus. Per tą laiką, kol Vakaruose oficialiai kalbama, jog jokios durys į NATO neužtrenktos,
įtakingas laikraštis „Financial Times“ sako: tai gal pasakykime atvirai Maskvai, kad nepultų ir „nuimtų“ eskalaciją, jog Ukrainai tos durys nebus atidarytos“, – įžvalgomis „Žinių radijo“ eteryje dalijosi politologas A. Medalinskas.

Jis kalbėjo, jog Rusijos „šliaužiantis pasiekimas“ – stumiant Vakarus žingsnis po žingsnio link vienos ar kitos pozicijos atidavimo, pačiai Rusijai neatsisakant nieko, ilgainiui gali susiklostyti grėsminga situacija. Kai Rusija pradės kelti klausimą, pavyzdžiui, apie NATO laivus Baltijos jūroje.

„Man bus įdomiausias klausimas, tik nežinau, ar tai bus, manau, kad Rusiją ištiks šokas, jei diskusija dėl NATO plėtros persikels nuo Ukrainos ir Gruzijos ant Suomijos ir Švedijos. Ir pažiūrėkime, kokia isterija Rusijoje yra dėl šito klausimo“, – laidoje kalbėjo MRU politologas A. Medalinskas.

Pietų Ukraina

Veiksmai skirti vidinei Rusijos auditorijai?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Bernaras Ivanovas „Žinių radijo“ laidoje pirmadienio rytą teigė, jog „karšto karo“ Ukrainoje neturėtų būti.

„Manau, kad hibridinis karas vyksta jau seniai, nuo 2014 metų. O karšto karo Ukrainoje, manau, tikrai nebus. Tai yra geopolitiniai žaidimai ir Rusija tiesiog nėra pasiruošusi karui. Jeigu mes pasižiūrėsime į visą jos paskutinio dešimtmečio istoriją, jos dalyvavimą įvairiuose konfliktuose, tai dažniausiai būtent yra nekonvencinės arba hibridinės formos. Tiesioginio susidūrimo Rusija vengia, nes puikiai supranta, kad tokio karo ji laimėti negali“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ kalbėjo VDU politologas.

B. Ivanovas svarstė, jog pagrindinė šios mobilizacijos žinutė skirta Rusijos visuomenei.

„Kitas aspektas – tam tikro tonuso palaikymas Vakarams. <…>. Visa ta istorija grynai orientuota į Rusijos liaudį smunkančio V. Putino autoriteto akivaizdoje. Nes Krymo konsensusas senka, tas efektas mažėja. Ir mes matome V. Putino reitingus, kurie slysta jam iš po kojų“, – laidoje tikino VDU atstovas B. Ivanovas.

Politologas pabrėžė, jog Rusijos veiksmai – labai demonstratyvūs. Jis kartu teigė, jog realiai „konvenciniam konfliktui Rusija nėra pasiruošusi“.

„Ji turi dalinius, kurie labai greiti, efektyvūs ir gali kariauti, bet ji yra maitėda – pasiima tai, kas nukrenta. Tarptautinių santykių prasme ji yra vagis, bet jeigu valstybė stipri ir pasiruošusi kariauti, ne taip, kaip 2014 metais, kai armijos tiesiog nebuvo. Rusija šito pabūgs“, – įžvalgomis „Žinių radijo“ laidoje dalijosi B. Ivanovas.

Paklaustas, kaip Rusijai atsakys Vakarai, VDU politologas B. Ivanovas svarstė, jog Vakarai reaguos pagal situaciją.

„Jie juk pasakė labai aiškiai – jeigu bus invazija, bus tie žingsniai, jei nebus – nebus nieko. <…>. Viskas priklausys nuo Amerikos, kokia bus JAV pozicija. O JAV pozicija neperžengia konsensuso rėmų – demokratai su respublikonais čia yra susitarę, todėl jeigu prasidės – bus, o jei neprasidės, greičiausiai ir toliau matysime neaiškų ir keistą diplomatinį žaidimą, kuris, manau, jokios naudos neduos“, – laidoje kalbėjo B. Ivanovas.