„Ta įtampa, sukurta viešojoje erdvėje, jau yra savotiškas Kremliaus tikslas, kurį jie sugebėjo pasiekti. Rusija, Putinas yra centrinėje užsienio politikos darbotvarkėje, net tuo atveju, kai Amerika deklaravo, kad nori kreipti savo dėmesį spręsti savo problemas su Kinija“, – penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė politologas.

N. Maliukevičius taip pat komentavo, kad po įvykusių kelių derybų ir diplomatijos maratono grėsmė Ukrainai nėra sumažėjusi.

„Nesumažėjo todėl, tą deklaruoja ir patys Rusijos derybininkai, kad suprask, Vakarai jų neišgirdo, jų pagrindinių temų nepriėmė taip, kaip jie tikėjosi, o tai buvo iš principo Ukrainos euroatlantinės aspiracijos atsisakymas iš Vakarų pusės, vos ne NATO grįžimas į 1997 metų status quo ir panašiai“, – tęsė laidos dalyvis.

Jis atkreipė dėmesį, kad egzistuojanti grėsmė yra matoma praktiškai – pasienyje su Ukraina sutelktos karinės technikos pavidalu. Be kita ko, Švedija paskelbė stiprinanti karinį pasiruošimą, Suomija prabilo apie galimą tapimo NATO nare svarstymą ateityje.

„Paradoksalu, Putinas savo veiksmais sugebėjo mobilizuoti Vakarus, sugebėjo priversti Suomiją ir netgi Švediją vėl viešai svarstyti apie savo saugumo pasirinkimus. Suomija vėl atvirai ir viešai prašneko apie galimybę ateityje kažkada svarstyti NATO narystės klausimus.

Nieko keisto, kad Švedija sprendžia saugumo problemas, nes ne taip seniai per Rusijos televizijos kanalus, viešose laidose Rusijos kariniai ekspertai modleiavo ir svarstė įsiveržimo į Gotlandą klausimus – atrodė visiškai fantasmagorinis scenarijus, bet natūralu, kad tai girdima ir į tai reaguojama“, – sakė N. Maliukevičius.

Nerijus Maliukevičius

Danija taip pat paskelbė į Lietuvą siunčianti kelis karinės technikos vienetus. Politologo vertinimu, tai simbolinis, bet svarbus žingsnis.

„Ukraina kuo toliau, tuo labiau palaiko NATO narystės pasirinkimą. Taip, kad Putino spaudimas duoda parodaksalius rezultatus“, – akcentavo pašnekovas.

Ukrainos valstybinės institucijos pastarosiomis dienomis patyrė kibernetinę ataką.

„Tai buvo tokia ataka, kuomet paprasčiausiai eliminuojama galimybė vartotojams prisijungti prie svarbių resursų, o tai yra valstybinės institucijos. (…) Be to, atakos metu buvo taikoma tokia taktika, kuomet yra pakeičiamas turinys ir tas turinys įkeltas buvo trimis kalbomis: rusų, ukrainiečių ir, kas įdomu, lenkų kalba. Toks bauginantis tekstas apie savotišką atsaką“, – pasakojo VU TSPMI politologas.

Įtariamieji, pasak jo, pakankamai aiškūs.

„Visų žvilgsniai krypsta į Rusiją, nes Rusija ne kartą naudojo tokias atakas ne tik prieš Ukrainą, prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą, bet ir Vakaruose, net prieš Amerikos institucijas ir vartotojus.

Reikia suprasti, kad šiuolaikiniai konfliktai nebūtinai yra vykdomi, sprendžiami vien raketomis ir kariais. Tas šiuolaikinis hibridinis karas vyksta ir toje virtualioje erdvėje“, – pastebėjo N. Maliukevičius.

Jis priminė, kad kibernetinės atakos iš Rusijos pusės vyko agresijos prieš Sakartvelą metu.

Pietų Ukraina

„Tas laiko spaudimas, kurį kuria Rusija, karo ekspertų yra vertinamas kaip bandymas išnaudoti galimybių langą – sutelkus karinius pajėgumus jų amžinai laikyti prie Ukrainos sienos nėra galimybės. Jei nuspręsta vykdyti vienokią ar kitokią operaciją, tai iš principo klausimas yra ne mėnesių, o tikriausiai savaičių. Už tai kuriamas tam tikras spaudimas“, – kalbėjo ekspertas.

Kai kas, anot jo, apskritai vertina, kad derybos su Vakarais Kremliui buvo tarsi „dūmų užsklanda“, bandant sukurti pretekstą ir prielaidas tolesnei karinei operacijai.

„Aš manau, kad tikriausiai tas rašytinis atsakymas iš Vakarų Amerikos bus kažkada pateiktas, bet tas laiko spaudimas yra keliantis nerimą dalykas, nes galima daryti prielaidą, kad bandoma išnaudoti tam tikrą galimybių langą karinei operacijai“, – pridūrė N. Maliukevičius.

Visą „Žinių radijo“ pokalbį su politologu klausykite čia:

Anušauskas po susitikimo su ES ministrais: niekas nekalba apie pažadus Rusijai

JAV paskelbus, kad Rusija galimai rengia diversiją Rytų Ukrainoje, krašto apsaugos ministras Arvydas AnušauskasInfo dienai“ sakė, kad ši informacija yra rimta.

„Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad Rusija tokius veiksmus darė ir anksčiau. Tai nėra kažkuo nauji veiksmai, kai panaudojami specialiai parengti kariai vykdyti diversinėms akcijoms arba kokiai nors invazijai“, – po susitikimo su ES šalių gynybos ministrais penktadienį „Info diena“ komentavo ministras.

Visgi žinant situaciją prie Ukrainos ir Rusijos sienos, žinią, pasak jo, reikia vertinti rimtai.

„Nuotaikos (Vakaruose) labai įvairios. Kadangi teko klausytis NATO generalinio sekretoriaus įspūdžių iš susitikimo su Rusijos atstovais, tai nuotaikos, žinoma, įvairios. Kalbama apie tai, kad reikia kalbėtis, tačiau ne Rusijos sąlygomis“, – akcentavo A. Anušauskas.

Jo teigimu, ultimatyvios Kremliaus sąlygos yra nepriimtinos Europai.

„Žinia apie kalbėjimąsi yra tokia, kurią palaiko absoliuti dauguma. Niekas nenori karo, kokio nors ginkluoto konflikto, tačiau negalima nusileisti ir pagal Rusijos iškeltas ultimatyvias sąlygas, nes jos pažeistų visos Europos saugumo situaciją“, – pabrėžė ministras.

Europa, kaip tęsė A. Anušauskas, turi savo įsitikinimus.

„Paramą Ukrainai skirtingos šalys vertina nevienareikšmiai. Daugiau nusiteikusios galbūt remti Ukrainą kitomis priemonėmis – politinėmis, diplomatinėmis, gal mažiau kalba eina apie karines priemones“, – teigė krašto apsaugos ministras.

Jis sakė, kad Europoje nekalbama apie tai, kad Rusijai reikėtų kažką pažadėti.

„Šalys supranta, kad Rusijos tie reikalavimai joms tiesiog nepriimti, nes sukeltų daugiau problemų nei jų išspręstų“, – komentavo A. Anušauskas.

Pažadai Rusijai, anot jo, reikštų artėjančias dar agresyvesnes Rusijos akcijas Rytų Europos šalių atžvilgiu.

„To iš tikrųjų niekas nenori“, – akcentavo ministras.

Visgi situacija po kelių pokalbių su Rusija maratono, kaip konstatavo A. Anušauskas, iš esmės nepasikeitė.

„Tą visi mato. Niekas nekalba apie derybas. Deryboms reikalingas abipusis sutarimas dėl sąlygų, todėl tai nėra derybos. Tai yra pokalbiai, iki derybų stadijos tikrai neprieita“, – atkreipė dėmesį jis.

A. Anušauskas pakomentavo ir žinią, kad Švedija stiprina savo karinį pasirengimą bei Suomijos valdžios atstovų viešus komentarus dėl galimybės ateityje svarstyti stojimą į NATO.

„Bendradarbiavimas su NATO iš Švedijos ir Suomijos pusės yra labai glaudus. Nuotaikos tose valstybėse palankios yra tai diskusijai apie prisijungimą prie NATO. Ar tai įvyktų dabar – to nebūtų galima teigti, tačiau apie tai kalba šių valstybių ministrai ir aš manau, kad tai yra svarbu“, – pridūrė ministras.

Visą „Info diena“ pokalbį su A. Anušausku žiūrėkite čia: