Turėjo būti poilsinė, bet išdygo privatus kvartalas
Taip jau susiklostė, kad Vilniuje, Didžiųjų Gulbinų gatvėje, ant Gulbino ežero kranto atsiradus ištaigingoms viloms, vilniečiai neteko galimybės lankytis reto grožio gamtos vietoje, kuri yra Verkių regioniniame parke. Nepaisant to, kad ši vieta priskiriama parko rekreacinei teritorijai, į ją pašaliniai patekti negali.
Šioje vietoje nebuvo galima statyti gyvenamųjų namų, todėl buvo rastas kitas sprendimas. Šiame sklype galima statyti tik tokius statinius, kurie atitiktų rekreacinius tikslus. Kaip tik dėl to nutarta statyti poilsines. Buvo deklaruota, kad statomos poilsinės, kurias galės išsinuomoti visi norintys ir taip bus sudarytos sąlygos poilsiauti prie ežero.
Vis dėlto nutiko visiškai kitaip. Dokumentuose aprašytos ir grafiškai atvaizduotos poilsinės tapo prabangiomis vilomis.
Namai pastatyti didžiuliame valstybinės žemės sklype, kuris 99 metams buvo išnuomotas tik todėl, kad teritorija būtų naudojama rekreaciniais tikslais. Tačiau dabar į šį didžiulį valstybinės žemės sklypą niekas negali užeiti. Prisiartinusius prie tvoros pasitinka apsauga ir atsisuka vaizdo stebėjimo kameros.
STT pirštu bedė į didžiulį skaudulį
Kad situacija Gulbinų kvartale gali turėti korupcijos požymių, 2018 08 07 Specialiųjų tyrimų tarnyba konstatavo savo išvadoje „Dėl korupcijos rizikos analizės Nacionalinėje žemės tarnyboje".
„Išnuomojus fiziniam ar juridiniam asmeniui valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, tokio asmens naudai suvaržoma žemės savininko t. y. valstybės, teisė disponuoti žeme, kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą.
Tokiuose sklypuose ypač sudėtinga suderinti rekreacinės paskirties valstybinės žemės sklypus regioniniuose parkuose ir kitose saugomose teritorijose be konkurso išsinuomojusių asmenų ir likusios visuomenės interesus, ypač tais atvejais, kuomet visuomenės intensyviam poilsiui naudotas sklypas perduodamas valdyti naujajam sklype esančių statinių savininkui, kuris nėra suinteresuotas sklypo ir jame esančių statinių naudoti atsižvelgiant į regioninio parko tvarkymo plane nustatytų sprendinių turinį ir statiniams nustatytą paskirtį“, - dėstoma STT analizėje.
Ir čia pat STT pateikė konkretų pavyzdį – žemės sklypas Didžiųjų Gulbinų g. 25, kuris, kaip teigiama dokumente, iki valstybinės žemės sklypą be aukciono išnuomojant jame esančius statinius įsigijusiam subjektui, daugelį metų buvo naudojamas visuomenės aktyviam poilsiui, patekimui prie rekreacinėje teritorijoje esančio vandens telkinio.
„Eilę metų visuomenėje netyla diskusijos dėl šio sklypo naudotojų vykdomos veiklos sklype pagrįstumo, įvairių žurnalistinių tyrimų duomenys, valstybės institucijų atstovų pasisakymai, viešai reiškiamos abejonės dėl teisinio reglamentavimo „spragų“, leidžia daryti prielaidą, kad valstybės institucijos, dalyvaujančios vykdant valstybinės žemės patikėtinio kompetencijai priskirtinas funkcijas nėra pajėgios efektyviai įvertinti, ar valstybinės žemės sklypo nuomininkas jam be aukciono išnuomotą valstybinės žemės sklypą naudoja atsižvelgdamas į jam priklausantiems statiniams nustatytą paskirtį ir visuomenei pateikti tokias tyrimų (patikrinimų) išvadas, kurios nesudarytų pagrindo kilti naujoms abejonėms“, - pažymėjo STT.
Leido nepaisyti nuomos sutarties
Ten pat teigiama, kad Verkių regioninio parko tvarkymo plane nustatyta, jog didžioji dalis sklypo patenka į rekreacinės paskirties žemės urbanizuotos aplinkos tvarkymo zoną, kurioje leidžiama rekreacinė, turistinė infrastruktūra.
Joje atkreipiamas dėmesys į vieną labai svarbią detalę. Atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. patvirtintoje žemės sklypo nuomos sutartyje greta kitų sąlygų nuomininkui nustatyta, kad „neleidžiama dalimis parduoti, išnuomoti, įkeisti, dovanoti žemės sklypą“.
Korupcijos analizėje nurodyta, kad šio ribojimo nebuvo paisoma: „2015-2016 metų laikotarpyje beveik visi UAB „Gulbinų turizmas“ valdomi statiniai, gavus NŽT Vilniaus miesto skyriaus sutikimus, buvo parduoti kitiems savininkams.“
Ir kaip pažymima STT analizėje, nepaisyti nuomos sutartyje numatytų draudimų leido pati Nacionalinė žemės tarnyba: „NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo teikiamomis galimybėmis UAB „Gulbinų turizmas“ sėkmingai pasinaudojo.“
Pasirodo, tam pritarė ne tik NŽT, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija: „NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pritarimą, atsižvelgdamas į naujųjų statinių savininkų prašymą, kiekvienam statiniui eksploatuoti išnuomojo dalį UAB „Gulbinų turizmas“ nuomos sutartimi valdomo valstybinės žemės ploto.“
Galiausiai STT konstatavo, kad gerokai per daug išnuomota valstybinės žemės nei iš tiesų reikia dabar ten esantiems statiniams naudoti.
„Susipažinus su sklypo plano, parengto atsižvelgiant į NŽT Vilniaus skyriaus 2014-04-18 įsakymą ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, sprendiniais, akivaizdžiai matoma, kad didelė dalis valstybinės žemės sklypo tampa nereikalinga sklype esančių statinių eksploatavimui, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyriuje net nebuvo svarstyta galimybė inicijuoti šios valstybinės žemės sklypo dalies grąžinimo valstybei procedūrą, kad ypač vertingoje rekreaciniu požiūriu teritorijoje esančią valstybinę žemę atverti visuomenei ir ateityje ją panaudoti ne kelių asmenų, bet visos vietos bendruomenės poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į Verkių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius“, - teigiama STT korupcijos analizės išvadose.
Kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
Kaip Delfi informavo STT atstovė Renata Keblienė, 2018 m. STT pateikė štai tokį pasiūlymą NŽT: „Atsižvelgiant į išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateiktus argumentus, esant reikalui pasitelkus kitas kompetentingas institucijas, įvertinti, ar valstybinės žemės sklypo nuomininkui UAB „Gulbinų turizmas“ ir toliau tikslinga leisti be konkurso naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, kuri nepriskirta sklype esančių poilsio paskirties statinių eksploatavimui, kuomet UAB „Gulbinų turizmas“ yra tik dviejų sklype esančių poilsio paskirties statinių, kuriems reikalingas eksploatuoti žemės plotas priskirtas, savininkas.
Manome, kad NŽT turėtų spręsti dėl sklypo dalies, kuri neskirta sklype stovinčių statinių eksploatavimui, galimo grąžinimo valstybei, nutraukiant su UAB „Gulbinų turizmas“ sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį.“
Tačiau galiausiai visi STT pasiūlai nugulė savivaldybės ir NŽT valdininkų stalčiuose. Todėl STT kreipėsi Generalinę prokuratūrą, kad ši imtųsi ginti viešąjį interesą.
„STT, vykdydama aptariamoje KRA išvadoje pateiktos rekomendacijos įgyvendinimo stebėseną ir, atsižvelgdama į papildomai surinktą informaciją apie priimtus sprendimus dėl žemės sklypo, įtarusi galimą viešojo intereso pažeidimą, 2020-01-28 pateikė siūlymą Generalinei prokuratūrai inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą“, - nurodė R. Kebleinė.
Delfi pasidomėjo, ar nebūtų tikslinga iš viso nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties, jei statiniai ir išnuomotas sklypas naudojami ne pagal paskirtį. R. Keblienė teigė, kad NŽT turi tokią teisę: „Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, NŽT, nustačiusi, kad valstybinės žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, gali nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.“
Registrų centro dokumentuose nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. STT atstovė atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo naudojimo būdas privalo atitikti jame įregistruotų statinių naudojimo paskirtį.
Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė Delfi teigė, kad prokurorai iš tiesų ėmėsi ginti viešąjį interesą.
„Prokuroras nutarime nurodė, kad ne visas žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems pastatams naudoti, nuomos sutartis sudaryta ne su pastatų savininkais, o statiniai naudojami ne pagal nustatytą jų naudojimo paskirtį, rekreacinė teritorija nėra naudojama pagal veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančius teisės aktus“, - dėstė prokuratūros atstovė.
Kaip teigė R. Stundienė, prokuratūra dėl viešojo intereso gynimo į teismą dar nesikreipė, kadangi institucijos dar sprendžia prokuroro nurodytus pažeidimus.
Ėmėsi priemonių
Tačiau po kelių metų, regis, šioje istorijoje ledai jau pajudėjo ir Nacionalinė žemės tarnyba kartu su Žemės ūkio ministerija ėmė spręsti prokurorų ir STT įvardytą problemą.
Delfi susipažino su 2021 m. gruodžio 3 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo Mindaugo Joteikos įsakymu „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių dydžio nustatymo“.
Įgyvendinant Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. rugpjūčio 7 d. išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės NŽT pateiktus pasiūlymus, vykdant Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 19 d. nutarimą „Reikalauti pašalinti teisės pažeidimus“, NŽT skyriaus vedėjo įsakymu ėmėsi keisti situaciją.
Rašte teigiama, kad NŽT 2020 m. spalio 29 d. raštu UAB „Gulbinų turizmas“ buvo pasiūlyta per 2 mėnesius inicijuoti žemės sklypo, esančio Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, plano parengimą. Taip pat dėstoma, kad 2021 m. kovo 22 d. raštu UAB „Gulbinų turizmas“ buvo pratęstas terminas iki 2021-04-30 žemės sklypo plano parengimui, 2021 m. gegužės 19 d. raštu UAB „Gulbinų turizmas“ buvo informuotas, kad negavus žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, plano, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius inicijuos žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, plano parengimą.
Galiausiai rašte nurodyta: „Negavus žemės sklypo dalių plano, 2021 m. birželio 21 d. raštu UAB „Gulbinų turizmas“ buvo informuotas apie užsakytą paslaugą parengti žemės sklypo planą, pagal kurį bus nustatomos žemės sklypo dalys, reikalingos žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti bei atsižvelgdamas į UAB „Žemės plėtra“ 2021 m. lapkričio 19 d. parengtą valstybinės žemės sklypo, esančio Didžiųjų Gulbinų g. 25, su jame išskirtomis žemės sklypo dalimis ir plotais, reikalingais savarankiškai funkcionuojančių statinių, esančių žemės sklype, eksploatavimui, veikiantis pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 24 d. įgaliojimą „Dėl sprendimų disponuojant valstybine žeme priėmimo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir kitų funkcijų vykdymo“: nustatau, kad 145002 kv. m ploto žemės sklypo Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti:
1. pastatui – pirčiai, 1666 kv. m ploto dalis;
2. pastatui – administraciniam pastatui, 3765 kv. m ploto dalis;
3. pastatui – poilsio namui Nr. 14, Didžiųjų Gulbinų g. 45, Vilniuje – 7420 kv. m ploto dalis;
4. pastatui – poilsio namui Nr. 13, Didžiųjų Gulbinų g. 43, Vilniuje – 7616 kv. m ploto dalis;
5. pastatui – poilsio namui Nr. 4, Didžiųjų Gulbinų g. 47, Vilniuje – 3553 kv. m ploto dalis;
6. pastatui – poilsio namui Nr. 9, Didžiųjų Gulbinų g. 35, Vilniuje – 5022 kv. m ploto dalis;
7. pastatui – poilsio namui Nr. 11, Didžiųjų Gulbinų g. 39, Vilniuje – 7781 kv. m ploto dalis;
8. pastatui – poilsio namui Nr. 12, Didžiųjų Gulbinų g. 41, Vilniuje – 6406 kv. m ploto dalis;
9. pastatui – poilsio namui Nr. 2, Didžiųjų Gulbinų g. 49, Vilniuje – 7459 kv. m ploto dalis;
10. pastatui – poilsio namui Nr. 3, Didžiųjų Gulbinų g. 51, Vilniuje – 4653 kv. m ploto dalis;
11. pastatui – poilsio namui Nr. 5, Didžiųjų Gulbinų g. 29, Vilniuje – 4150 kv. m ploto dalis;
12. pastatui – poilsio namui Nr. 6, Didžiųjų Gulbinų g. 27, Vilniuje – 4771 kv. m ploto dalis;
13. pastatui – poilsio namui Nr. 7, Didžiųjų Gulbinų g. 31, Vilniuje – 9966 kv. m ploto dalis;
14. pastatui – poilsio namui Nr. 8, Didžiųjų Gulbinų g. 33, Vilniuje – 5345 kv. m ploto dalis;
15. pastatui – poilsio namui Nr. 10, Didžiųjų Gulbinų g. 37, Vilniuje – 5100 kv. m ploto dalis;
16. pastatui – garažui, Didžiųjų Gulbinų g. 47, Vilniuje – 802 kv. m ploto dalis;
17. pastatui – garažui, Didžiųjų Gulbinų g. 27, Vilniuje – 967 kv. m ploto dalis;
18. Lietuvos valstybei – 58560 kv. m ploto dalis, žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėtos indeksu „S.““
Taigi, kaip matyti iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo M. Joteikos įsakymo, kiekvienam kvartale esančiam statiniui suformuota sklypo dalis.
Savininkai apskundė
Delfi NŽT paklausė, ar yra žinoma sklypo nuomininkų pozicija šiuo klausimu? Ar jie dėl to nereiškia kokių nors pretenzijų? NŽT atstovas Audrius Gelžinis teigė, kad „nuomininkų pozicija šiuo klausimu nėra žinoma“.
Tačiau prieš publikuojant šį tekstą Delfi pasiekė žinia, kad šį NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą sklypo savininkai apskundė.
Regia.lt žemėlapyje Delfi rado pažymėtą servitutą. Juo turėtų būti sudaryta galimybė visuomenei patekti prie ežero.
„Ar teisingai suprantu, kad pagal šį servitutą visuomenė turi teisę per valstybinės žemės sklypą, išnuomotą UAB „Gulbinų turizmas", patekti prie ežero?” – tokį klausimą žurnalistas uždavė NŽT.
Jos atstovas A. Gelžinis patvirtino: „Taip. Servitutas yra numatytas per žemės sklypą prieiti prie ežero. Žemės sklypo plane turi būti nurodytas kelias su indeksu „S“. Servitutą galite rasti viešose ŽPDRIS duomenų bazėse.“
Dalį sklypo norėtų grąžinti valstybei
Kad situacija prie vilniečių pamėgto ežero nėra normali, patvirtino ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėjas Saulius Jarmalis.
Anot jo, korupcijos riziką, kad privačiam nuomininkui be konkurso leista naudotis valstybine žeme poilsio paskirties statinių eksploatavimui vertingoje rekreaciniu požiūriu teritorijoje panaudojant ją kelių asmenų poreikių tenkinimui, o ne visuomenei, STT nustatė dar 2018 metais.
Todėl žemės ūkio ministras K. Navickas davė pavedimą NŽT reaguoti į STT išsakytas pastabas.
„Žemės ūkio ministras K. Navickas įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą peržiūrėti ir užtikrinti, kad kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas jų plotas, įskaitant bendro naudojimo plotus, būtų nustatyti pagrįstai“, - teigė S. Jarmalis.
Jis teigė, kad NŽT dar 2020 metų pabaigoje kreipėsi į bendrovę „Gulbinų turizmas“, kuriai buvo leista be konkurso naudotis valstybinės žemės sklypu, ir jai suteikta galimybė pačiai inicijuoti žemės sklypo plano dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, plano rengimą.
To nepadarius NŽT pati inicijavo ir parengė žemės sklypo planą, kurio pagrindu sumažinami išskirtų žemės sklypo dalių plotai, nustatant žemės sklypo dalis tik esamiems statiniams eksploatuoti.
S. Jarmalio teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu trylikai „poilsio” namų suformuoti nuo 40 iki 100 arų sklypai, dar keli sklypai – garažams, pirčiai ir administraciniam pastatui, o likusi dalis – 5,6 hektaro – turėtų grįžti valstybei.
„Taigi iš 14 ha sklypo 5,6 ha grįžta valstybei, kur lankytis galės visi norintys“, - ministerijos planus įvardijo ministro patarėjas.
Šis sprendimas įsigaliotų baigus visas skundų nagrinėjimo procedūras.
Teritoriją prašo pripažinti mišku
Taip pat žemės ūkio ministras K. Navickas kreipėsi į Aplinkos ministeriją. S. Jarmalis nurodė, kad visa 14 ha teritorija yra miške, nors šiuo metu žemės paskirtis yra „kita“. Žemės ūkio ministerijos nuomone, valstybinės žemės plotas šioje vietoje turėtų būti apskaitytas mišku.
„Kadangi Aplinkos ministerija atsako už miškus, jų priežiūrą ir saugojimą, Žemės ūkio ministerija prašo Aplinkos ministerijos įvertinti visus žemės sklype esančius medynus, nustatyti, ar pastarieji atitinka miškui ar miško žemei keliamus reikalavimus, bei spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų keitimo, trumpiau kalbant, pripažinti teritoriją mišku“, - nurodė S. Jarmalis.
Ir šis aspektas yra labai svarbus. Jei visa aptverta teritorija būtų pripažinta mišku, jame galėtų lankytis visuomenė. Mat pagal Miškų įstatymą visuomenė turi turėti galimybę lankytis tiek valstybiniame, tiek privačiame miške.
Tiesa, anksčiau žemėlapiuose ši teritorija ir buvo žymima kaip miškas. Tačiau Valstybinė miškų tarnyba ją nutarė „išmiškinti“. Delfi šia tema yra publikavęs žurnalistinį tyrimą. Valstybinės miškų tarnybos klausėme, kieno prašymu ir kokiu pagrindu miškas tapo nebe mišku, tačiau aiškių atsakymų gauti nepavyko.
Tuometinio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko kadencijai einant į pabaigą, kai buvo užfiksuoti galimi pažeidimai miške, buvo padaryti pakeitimai ir teritorijoje miško staiga nebeliko. Kai neliko miško, neliko ir pažeidimų, kurie pažeidimais laikomi tik miško žemėje.
Delfi tyrimą apie tai galite rasti ČIA.
Kaip bebūtų, Žemės ūkio ministerija prašo teritoriją pripažinti mišku. Taip visuomenei atsivertų kelias į ją patekti. Be to, jeigu visa ši valstybinė žemė (įskaitant „poilsio“ namams priskirtus sklypus) taptu mišku, tai būtų rimta prielaida tiems namams priskirtą teritoriją dar labiau sumažinti.
Delfi gavo žemės ūkio ministro kreipimąsi į Aplinkos ministeriją.
„Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, siekdama įgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018-08-07 „Išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės NŽT pateiktus siūlymus, pagal kompetenciją ėmėsi veiksmų, susijusių su valstybinės žemės sklypo, esančiu Didžiųjų Gulbinų g. 53, Vilniuje nuomos peržiūra.
STT išvadoje nurodė, kad „Nacionalinei žemės tarnybai, atsižvelgiant į išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateiktus argumentus, esant reikalui pasitelkus kitas kompetentingas institucijas, įvertinti, ar valstybinės žemės sklypo nuomininkui UAB „Gulbinų turizmas“ ir toliau tikslinga leisti be konkurso naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, kuri nepriskirta sklype esančių poilsio paskirties statinių eksploatavimui, kuomet UAB „Gulbinų turizmas“ yra tik 2 sklype esančių poilsio paskirties statinių, kuriems reikalingas eksploatuoti žemės plotas priskirtas, savininkas. Manome, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėtų imtis veiksmų spręsti dėl sklypo dalies, kuri neskirta sklype stovinčių statinių eksploatavimui, galimo grąžinimo valstybei nutraukiant su UAB „Gulbinų turizmas“ sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Tokiu būdu atsirastų galimybė ypač vertingoje rekreaciniu požiūriu teritorijoje esančią valstybinę žemę atverti visuomenei ir ateityje ją panaudoti ne keleto asmenų, bet visuomenės poreikių tenkinimui atsižvelgiant į Verkių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniusׅ““, - laiške nurodė K. Navickas.
Anot jo, Žemės ūkio ministerija, siekdama užtikrinti STT išvados įgyvendinimą, įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą peržiūrėti ir užtikrinti, kad kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas jų plotas, įskaitant bendro naudojimo plotus, būtų išskiriamos pagrindžiant aiškiais kriterijais, nesudarančiais pagrindo abejoti tvirtinamų duomenų pagrįstumu.
„NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2021-12-03 priėmė įsakymą „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių dydžio nustatymo“, kuriame, be žemės sklypo dalių jame esantiems pastatams eksploatuoti, buvo išskirta 58560 kv. m ploto dalis (Žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėta indeksu „S“), priklausanti Lietuvos valstybei. Pažymėtina, kad vertinant vizualiai bei remiantis ortofotografine medžiaga, tiek šiuo įsakymu išskirtoje Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančioje, tiek pastatams eksploatuoti numatomoje žemės sklypo dalyje esantis žemės plotas, tikėtina, turėtų būti apskaitytas mišku“, - nurodė K. Navickas.
Jis Aplinkos ministerijos prašė pagal kompetenciją naujai įvertinti visus žemės sklype esančius medynus, nustatant, ar pastarieji atitinka miškui ar miško žemei keliamus reikalavimus, bei spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų keitimo. „Pažymime, kad pagal Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų atliktą faktinį miško ar miško žemės įvertinimą ir šio įvertinimo metu priimtus sprendimus, esant poreikiui, NŽT galės inicijuoti Žemės sklypo dalių plano ir (ar) įsakymo tikslinimą“, - laiške Aplinkos ministerijai rašė K. Navickas.
Delfi taip pat kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir paklausė, ar ji ketina atsižvelgti į Žemės ūkio ministerijos prašymą. Jos atstovė Aistė Gadliauskaitė nurodė, kad sprendimo kol kas nėra.
„Dar negalime atsakyti, ar atsižvelgsime, nes kreipimąsi Aplinkos ministerija gavo tik priešpaskutinę praėjusių metų dieną. Kaip aiškina ministerijos Miškų politikos grupė, reikės viską nuodugniai išnagrinėti ir dar kartą patikrinti, kiek atvejis susijęs su miškais. (...) Sprendimą priimsime su ministerijai pavaldžiomis įstaigomis įvertinę pačią teritoriją“, - teigė Aplinkos ministerijos atstovė.
Ji minėjo, kad ministerija sprendimą priims kartu su pavaldžiomis įstaigomis. Taigi, tikėtina, kad prie sprendimo priėmimo prisidės ir Valstybinė miškų tarnyba, kuri kartą besikeičiant ministerijos vadovybei jau nusprendė, kad toje teritorijoje miško nėra. Ir tokiu būdu ji išvengė kontrolės funkcijų minėtoje teritorijoje atlikimo.
Delfi bandė susisiekti su sklypą valdančia UAB „Gulbinų turizmas“. Tačiau jos atstovai į klausimus neatsakė. Jei atsakymus gausime vėliau, tekstą papildysime.
Pastatų savininkai
Štai dabar atėjo metas pasidomėti, kam iš tiesų priklauso šiame sklype esantys pastatai.
Susipažinkime su šios įmonės akcininkais, kurie yra turtingi Lietuvos verslininkai. Dalis jų patenka į Delfi sudarytą turtingiausių verslininkų sąrašą.
Pirmasis akcininkas – UAB „Neries investicijos“, atstovaujamas Nerijaus Dagilio. Registrų centro duomenimis, UAB „Neries investicijos“ nuo 2010 m. vadovauja N. Dagilis. Jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas. Be to, N. Dagilis yra „NI plėtra“ vadovas, Delfi sudarytame 2019 m. turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užima 188 vietą, valdo 10 mln. Eur.
Toliau akcininkų sąraše rikiuojasi Kęstutis Martinkėnas - UAB „Modus grupė" stebėtojų tarybos narys, „BLF holding" akcininkas. Turtingiausių žmonių sąraše jis užima 16 vietą, valdo 125 mln. Eur.
Trečia sąraše – Ina Railienė. Ji yra buvusi UAB „Andrejara" vadovė. I. Railienės sutuoktinis – Lietuvoje gerai žinomas verslininkas Mindaugas Raila. 2019 m. Delfi sudarytame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užima antrą vietą ir valdo 907 mln. eurų.
„Verslininko M. Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų.
Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis. „ME investicija“ taip pat yra įsigijusi ekologinio ūkininkavimo įmonės „Auga Group“ akcijų“, - yra rašęs Delfi.
Kitas UAB „Gulbinų turizmas“ akcininkas – Saulius Butkus. Turtingiausių verslininkų sąraše užima 45 vietą ir valdo 68 mln. eurų. Tame pačiame sąraše nurodoma, kad jis susijęs su „Santiex“, „Sun Invest“, „NI plėtra“. Pavyzdžiui, jis yra UAB „Sun Invest" generalinis direktorius ir akcininkas.
Penktas akcininkų sąraše – Alvydas Banys. Turtingiausių verslininkų sąraše užima 79 vietą. Su „Invalda INVL“ grupe, „LJB Investments“ susijęs verslininkas valdo 42 mln. eurų.
Kita įmonės akcininkė – Ivona Liachovič. Apie ją viešojoje erdvėje informacijos nėra pateikta. Registrų centro Juridinių asmenų registre duomenų apie šią moterį rasti taip pat nepavyko.
O štai akcininkė Živilė Garbaravičienė yra buvusi UAB „SC Baltic Media“ ir UAB „Baltic brothers group" valdybos narė. Kaip rašė žiniasklaida, ji priklauso vadinamai vienai įtakingiausių Kauno šeimų. Ji yra verslininko Jono Garbaravičiaus žmona, pastarasis yra buvusio Seimo nario Ramūno Garbaravičiaus sūnus.
Kitas įmonės akcininkas yra Tomas Kučinskas. Jis yra Lietuvos plaukimo federacijos vadovas, UAB „Parket Trade" valdybos narys, UAB „Provestum“ vadovas ir akcininkas, UAB „Biseris“ valdybos narys.
Toliau sąraše – Vilius Kavaliauskas. Jis yra UAB „Charter Jets“ valdybos narys, UAB „Enercom Capital" vadovas, „Lewben Holdings" vadovas, UAB „Strategy Labs" valdybos narys.
Tatjana Novikova yra dar viena įmonės akcininkė. Registrų centro duomenimis, ji yra T. Novikovos personalinės įmonės „Akvanautas“ savininkė.
Kitas akcininkas – Igor Matsanyuk. Registrų centro duomenimis, jis yra UAB „IM Baltics" vadovas ir akcininkas. Dokumentuose nurodyti tokie įmonės tikslai: investicinė, startuolių, konsultacinė ir vystymo veikla. Įdomu tai, kad vadovo gyvenamoji vieta nurodyta būtent Gulbinų kvartale, viename iš jame stovinčių namų.
Paskutinė įmonės akcininkė – Vilma Janulevičienė. Registrų centro duomenimis, ji yra VšĮ „Mažieji svajotojai" vadovė. Jos gyvenamoji vieta taip pat nurodyta viename iš Gulbinų kvartale stovinčių namų.
Čia yra svarbi detalė, nes Gulbinų kvartale stovintys namai pagal galiojančią teisę negali būti skirti pastoviam gyvenimui. Jie skirti poilsiui ir jie turėtų būti nuomojami visiems norintiems.
Kita įdomi detalė – nemaža dalis Gulbinų kvartalo gyventojų yra meno mylėtojai. Štai VšĮ „Vilniaus miesto opera" vadyboje yra net keli UAB „Gulbinų turizmo“ akcininkai. Tai – N. Dagilis, Ž. Garbaravičienės sutuoktinis J. Garbaravičius, V. Kavaliauskas, T. Kučinskas.
O štai T. Kučinskas kartu su Dalia Ibelhauptaite ir Vilniaus miesto savivaldybe yra šios VšĮ dalininkas.
Registrų centro Nekilnojamojo turto registre radome tokius šiame sklype esančių pastatų savininkus: UAB „Neries investicijos“, Vilma Janulevičienė, Tomas Kučinskas ir Lina Buterlevičiūtė Kučinskienė. Šios pavardės nėra aukščiau minėtame įmonės akcininkų sąraše. Registrų centro duomenimis, ši moteris yra Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ valdybos narė.
Tęskime toliau. Kiti pastatų savininkai yra Živilė Garbaravičienė, Igor Matsanyuk, Vilius Kavaliauskas, Daiva Banienė (Delfi sudarytame turtingiausių verslininkų sąraše ji užima 260 vietą, siejama įmonėmis „Invalda INVL“, „LJB Investments“) ir Alvydas Banys, Saulius Butkus, Ivona Liachovič, Valerija Giniotienė ir Gediminas Giniotis, Kęstutis Martinkėnas ir Jolanta Martinkėnienė (UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narė), Ina Railienė ir Tatjana Novikova.
