„Labai laiku priimtos tos priemonės – tie pakeitimai arba sugriežtinimai, nes omikron atmaina jau po truputį baigia išstumti delta atmainą. Kaip jau visi žinome, naujoji atmaina omikron yra pasižyminti greitu plitimu ir dideliu užkrečiamumu.
Norint apsisaugoti nuo žymiai spartesnio galimo užsikrėtimo yra priimti tokie sprendimai, pakeista visa eilė teisės aktų vien todėl, kad mėgintume, jog žmonės laikytųsi tų naujų reikalavimų, stengiantis bent šiek tiek pristabdyti omikron plitimą“, – pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė D. Razmuvienė.
Jos teigimu, sausio mėnesio duomenys leidžia konstatuoti, kad sergamumo skaičiai didėja.
„Tas didėjimas, augimas tikrai labai žymus, jei antros savaitės sergamumo skaičiai, apskritai tas pokytis yra 30 proc. didesnis nei sausio pirmos savaitės“, – pastebėjo epidemiologė.
Jos teigimu, kilo ir fiksuojamas atvejų skaičius savaitgaliais: šeštadieniais ir sekmadieniais dabar yra fiksuojama 40 proc. daugiau naujų COVID-19 atvejų, nei pirmaisiais sausio savaitgaliais.
„Situacija tikrai neina geryn ir visos tendencijos dabar tikrai eina į blogąją pusę. Kaip prognozuoja mokslininkai, matematikai, tie skaičiai didės“, – atkreipė dėmesį D. Razmuvienė.
Jos teigimu, izoliacijos sutrumpinimas iki septynių dienų yra savalaikis.
„Atsižvelgta į naujos atmainos omikron trumpesnį inkubacinį periodą. (…) Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad yra tam tikrų išimčių“, – paaiškino ekspertė.
„Protrūkių yra registruota virš 300, o ugdymo įstaigose – apie 115 besitęsiančių aktyvių protrūkių. Dėl mokyklų epidemiologinės priežiūros, kontrolės yra nuspręsta, kad bus dalinami greitieji antigenų testai, kad kiekvieną savaitės pirmąją dieną į ugdymo procesą ateinantis vaikas būtų pasidaręs tą tyrimą ir vaikai ateitų pasitikrinę, būtų aišku, kad nėra viruso užsikrėtimo“, – taip pat sakė NVSC epidemiologė.
NVSC jau subūrė komandą: išdavinės nedarbingumo pažymėjimus
D. Razmuvienė taip pat pasakojo, kad NVSC nuo pirmadienio teiks pagalbą išduodant nedarbingumo pažymėjimus tiems, kurie turėjo artimą sąlytį su sergančiuoju.
„Reikės tikrai surasti žmonių ir jau yra sudaryta žmonių komanda, kuri tai atlikinės. Kadangi atvejų daugėja – 4, 5 tūkst., aišku, bus ir didesni skaičiai, gal ir 6 tūkst. pasieksime, tai ištirti kiekvieną atvejį ir to atvejo kontaktus yra žmogiškąja prasme neįmanoma ir to nebeatlieka ir kitos šalys“, – argumentavo specialistė.
Ji paaiškino, kad NVSC nuo šiol tirs tik šeimos ir aukštos rizikos darbo kontaktus.
„Tokiais atvejais bus tiriami šie atvejai ir jiems išduodami nedarbingumo pažymėjimai, jei bus tikrai įvardinta, kad yra aukšta rizika“, – sakė D. Razmuvienė.
Laidos dalyvės teigimu, NVSC kokybiškai galėjo ištirti apie 2 tūkst. atvejų.
„Dabartiniu atveju gali būti ir tris kartus daugiau tų atvejų, tai tas darbas nebetenka prasmės. Visas dėmesys bus nukreiptas į didžiausios rizikos grupes – šeimą ir darbo vietas“, – akcentavo ji.
Daugėja užsikrėtusių darbe
„Jei pirmą sausio savaitę užsikrėtusių darbo vietose buvo nepilni 4 proc., tai antrą sausio savaitę jau dvigubai didesnis skaičius – beveik 8 proc. Taip, kad darbo vietose ir atvejų, ir protrūkių didėja“, – konstatavo D. Razmuvienė.
Dėl to, pasak jos, jei tik įmanoma, rekomenduoja dirbti nuotoliniu būdu.
„Visgi tie protrūkiai tikrai formuosis, nes darbe ne visada įmanoma išlaikyti reikalavimus“, – pastebėjo epidemiologė.
NVSC ekspertė taip pat sakė, kad kol kas ligoninėse situacija stabili – užimta virš 1 tūkst. lovų. Lovų limitas yra 2025.
„Kalbant apie reanimacijos-intensyvios terapijos skyrius, tas skaičius svyruoja apie 100 lovų užimtų – 130, 140. Kritinė riba yra 240 lovų“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Ji sakė, kad, lyginant su Vakarų valstybėmis, kurios su omikron susidūrė anksčiau, fiksuojamas hospitalizacijų skaičiaus augimas, COVID-19 serga ir medikai.
„Bėda gali būti ne tik kad lovų užimtumas, bet ir nebus, kam dirbti. Ne tik medikų bendruomenei, bet ir kitų svarbiausias funkcijas atliekančių įmonių“, – tęsė epidemiologė.
Dėl to, anot D. Razmuvienės, reikės raguoti į tą situaciją, kuri bus, o jei medikai pradės sirgti masiškai, gal nereikės laukti ir 240 reanimacijų lovų užimtumo.
„Viena kraštutiniausių priemonių, kaip žinome, – karantinas, bet ar taip bus, ar ne, gal mes iš anksto nespėliokime, nes žmonės kartais to nesupranta kaip laiko, jie tai priima kaip faktą šiandien. Jeigu taip atsitiktų, būtų sprendžiama, kaip tą dalyką išspręsti“, – pabrėžė pašnekovė.
Visgi ji atkreipė dėmesį, kad ligoninės yra pasiskirsčiusios po visą Lietuvą.
„Kaip ir buvo pirmos pandemijos metu, ligoniai pervežami į kitas gydymo įstaigas. Tas procesas buvo valdomas, nei viena ligoninė nebuvo uždaroma“, – priminė D. Razmuvienė.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su epidemiologe klausykite čia:
