Ką verslui ir ekonomikai reikštų trečias, nors ir trumpas, bet griežtas karantinas? Į šiuos klausimus „Info komentaruose“ bandė atsakyti „Aprangos grupės“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Renginių industrijos asociacijos pirmininkas Valdas Petreikis.
R. Perveneckas, vertindamas „griežto, bet trumpo“ karantino galimybę, sakė, kad jų įmonė jau pergyveno 2,5 karantino.
„Realiai mes buvome uždaryti 2020 m. pavasarį, 2020 m. pab. ir 2021 m. pr. Taip pat nuo rugsėjo 13 d. turime galimybių pasus, kuriuos irgi galima laikyti tam tikra karantino priemone.
Mano supratimu, mes turime tam tikrą patirtį ir žinome, kaip tai veikia ir kokios susidaro problemos. Iš tikrųjų, tai yra kraštutinė priemonė ir ji būtų taikoma tik kraštutiniams atvejams, kai tikrai gresia pavojus žmonių gyvybėms. Šiuo metu aš nemanau, kad yra tokia situacija, jog to reikėtų.“
Pasak jo, karantinas ir uždarymai sukelia verslui labai daug problemų ir galbūt didžiausia, kad verslas atsiduria labai skirtingose konkuravimo sąlygose.
„Išskiriama ne maisto ir maisto prekių prekyba, o maisto prekės gauna išskirtines teises šiuo požiūriu. Privilegijuota pozicija, nes atsigauna įvairios elektroninės prekybos platformos ir taip mes sukuriame labai skirtingą konkurencinę aplinką ne tik pardavimo prasme, apimčių prasme, bet ir įmonės negali konkuruoti darbo rinkoje.
Kai nedirbama, žmonės gauna mažesnius atlyginimus, juos išlaikyti darosi sudėtingiau, pritraukti naujus irgi sudėtinga, todėl šiuo požiūriu tikrai yra pakankamai daug iššūkių ir daug problemų. Tiesa, ir karantinas karantinui nelygu. Trumpas yra viena, o kai turėjome penkių mėnesių, vėl kas kita“, – paaiškino „Aprangos grupės“ vadovas.
Jo nuomone, ilgo karantino daugelis verslų jau tikrai neišlaikytų.
V. Petreikis pasakojo, kad kiek konsultavosi su Vyriausybės atstovais, tai realaus karantino niekas nežada.
„Kitas dalykas, kad karantinas nieko nebesprendžia. Matome Nyderlandų variantą, kai įvestas karantinas ir atvejų skaičius vis tiek pikuoja. Tai verslas vertina net pačia šnekas labai neigiamai, nes tai mažina lankytojų srautus, atšaukinėjami verslo renginiai, todėl labai sudėtinga situacija vis dar renginių sektoriuje“, – tikino jis.
Ekonomistas N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad pirmaisiais pandemijos metais buvo labiausiai stebimas užsikrėtimų skaičius ir kiek yra naujų atvejų.
„Praėjusiais metais svarbiausia buvo besiskiepijančių asmenų skaičius, kad būtų minimizuota blogiausių pasekmių tikimybė t. y. mirčių ir hospitalizacijų. Šiemet turbūt mažiau reiktų kreipti dėmesį į naujų atvejų skaičių, bet būtent žiūrėti, kokia situacija yra ligoninėse. Tiksliau, ar didėja intensyvios terapijos skyriuose asmenų skaičius, ar ne.
Tai turėtų būti svarbiausias rodiklis. Žiūrint į kitų šalių patirtį, žiūrint į kitų šalių sprendimus trumpinti saviizoliacijos terminus, sprendimus pripažinti pandemija nebe pandemija, o endemija, tai tikrai manau, kad būtų klaidingas sprendimas griežtinti suvaržymus Lietuvoje“, – komentavo jis.
Vis dėlto N. Mačiulis pridūrė, kad praėję metai parodė, jog verslas yra pakankamai atsparus, ypač mažmeninės prekybos sektorius.
„Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas iš sparčiausių, bankrotų bangos nebuvo ir dėl to aš nepergyvenu. Problema yra kita – didėjančios socialinės įtampos, prastėjanti psichologinė sveikata.
Pasižiūrėkite, kas vyksta Laisvės gynėjų dieną prie Seimo, koki kiaulidė ir koks šiukšlynas. Todėl aš manau, kad negalima ir nereikia tų asmenų toliau įgalinti priešintis ir kovoti tarpusavyje.
Mano nuomone, ateina laikas, kai turime palikti vis didesnę erdvę asmeninei atsakomybei: tie, kas nori, saugojasi, skiepijasi, nesilanko masinio susibūrimo vietose, o kurie nori rizikuoti ir galvoja, kad geriau išmano situaciją nei medikai ar mokslininkai, tegu rėkia ir daro, ką nori.“
Ekonomistas nurodė, kad šiuo metu remiasi Amerikos pavyzdžiu, kur nustatyta, kad omikrono atmaina nėra tokia pavojinga, todėl neturi būti keliamos toliau socialinės įtampos uždarant ugdymo įstaigas, ar pan.
„Saviizoliacijos laikotarpio trumpinimas irgi susijęs su tuo, kad šis virusas plinta greitai, todėl turime rekordiškai daug užsikrečiančių asmenų. Tuomet atsidursime situacijoje, kad ir medikai, ir švietimo sveikatos darbuotojai net ir turėdami labai švelnius simptomus arba neturėdami jokių simptomų, negalės dirbti ir negalės atlikti svarbių funkcijų.
Žiūrint į tai, reikėtų galvoti tik apie suvaržymų ribojimų švelninimus, o ne vėl pakartotinius ribojimus, kurių pagrindinis rezultatas yra visuomenės supriešinimas ir labai pavojingų radikalų įgalinimas.“
Jis akcentavo, kad karantinas suvaržė tik mažą dalį verslų, pavyzdžiui, renginių sektorių, kuriam uždraudžiama rengti masinius renginius, tačiau plačiąja prasme mažmeninės prekybos augimas pernai buvo rekordinis.
„Netgi ir gyventojų indėliai nesumažėjo ir sukaupti pinigai toliau išlieka sąskaitose. Taigi, jais nėra skatinamas vartojimas. Aš tikrai manau, kad ši diskusija turėtų suktis ne apie ekonominius rodiklius ir ne apie ekonomines pasekmes.
Aišku, kad tai yra nepatogu, papildomi nereikalingi kaštai, verslo plėtros slopinimas, bet pagrindinė neigiama pasekmė yra socialiniams, politiniams procesams, kuriuos mes matome viešoje erdvėje ir kurie tampa jau tikrai sunkiai sveiku protu suvokiami.“
Negalėjo planuoti
R. Perveneckas pasakojo, kad jų įmonė turėjo sunkų periodą, kadangi buvo labai sunku, jog nebuvo įmanoma planuoti.
„Nežinai, kada atidaryti, nežinai, koks prekių poreikis, nežinai, kada vėl atsidarys parduotuvės. Tai tas neapibrėžtumas iš tikrųjų yra didelė problema suvaldyti didelę kompaniją skirtingose šalyse. <..>. Antra labai didelė problema, kad labai ilgai tai tęsėsi.
Vis tik penki mėnesiai Lietuvoje nuo gruodžio 16 d. iki balandžio 19 d., o Latvijoje – dar ilgiau, yra per ilgas laikotarpis. Žinoma, mes nesėdėjome rankų sudėję, investavome daug į el. prekybą, padidinome pardavimus per įvairias online platformas, bet irgi turėjome labai daug iššūkių. Taip, atsigavimas buvo labai staigus, iš pradžių visiems labai netikėtas, o vasarą 25 proc. viršijome ne tik 2020 m., bet ir 2019 m. lygį.“
Jo teigimu, tai padėjo amortizuoti praradimus, kuriuos turėjo karantino metu, taip pat pripažino ir valstybės paramos svarbą tokiu metu.
„Aš manau, kad valstybės parama yra svarbi, kai karantinas yra pakankamai ilgas, bet Lietuvoje realiai didelėms kompanijoms veikia tik dvi paramos formos. Mokesčių atidėjimas, kuriuos buvome atidėję, bet metų pabaigoje nutarėme viską grąžinti, ir subsidijos darbuotojoms už prastovas. Tai ta parama pakankamai neblogai veikė, leido išlaikyti visus darbuotojus.
Kadangi aprūpinti darbuotojus, kurių mes turime apie 2000 ir 180 parduotuvių, tiesiog negalime, kai parduotuvėms neleidžiama dirbti. Išgyvenome sunkiai psichologine prasme, bet suvaldėme tuo procesus, pramokome naujų dalykų, tačiau negalime sakyti, kad nieko nepraradome. Mes praradome maždaug 20 mln. Eur apyvartos lyginant su 2019 m.“
Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai:
