Tikėtasi, jog savo poziciją prezidentas galbūt išsakys šiandien po apsilankymo Europos Parlamento biure.
Ten Nausėda pasirašė užuojautų knygoje Europos parlamento pirmininkui Davidui Sassoliui atminti.
Tačiau dar prieš atvykstant prezidentui, biuro viduje išvydęs būrį žurnalistų, situacija ėmė piktintis prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.
Jis bandė aiškinti Europos Parlamento biuro atstovėms, jog žurnalistai neturėjo būti įleisti į vidų.
„Kolegos, nefilmuosim čia, nes turim savo operatorių“, - pareiškė jis.
Žurnalistams jis nuolat kartojo – jokių prezidento komentarų nebus.
„Jūs visi atėjote su mikrofonais ir norėsite jį klausinėti. Mes paskelbėm, kad komentarų nebus. Gerai? Mes nufilmuosim medžiagą, jūs visi gausit“, – žurnalistams aiškino R.Jasiulionis.
Žurnalistams pabrėžus, kad jie užduos klausimus, o prezidentas arba pakomentuos, arba ne, R.Jasiulionis tęsė: „Tai aš sakau, kad prezidentas nekomentuos. Jis čia atėjo ne jums komentarų duoti, o pasirašyti užuojautos knygoje.“
Galiausiai žurnalistai buvo išvaryti į lauką.
Po apsilankymo G.Nausėda prisiminė Davidą Sassolį. Tačiau vos išgirdęs klausimus apie ketvirtadienį vykusį protestą prie Seimo, valstybės vadovas apsisuko ir nuėjo.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad prie Seimo susirinkę ir per Sausio 13-osios renginį triukšmavę žmonės nukreipė dėmesį nuo tų, kam šis minėjimas buvo skirtas.
„Politikai privalo būti susitaikę su bet kokia vieša reakcija į jų sprendimus, tačiau man labai gaila, kad dėmesys, skirtas pagerbti tiems, kurie už mūsų laisvę sumokėjo savo gyvybių, ilgų metų kalėjimuose ar tremtyje kainą, buvo nukreiptas kitiems tikslams“, – šalies vadovo poziciją BNS perdavė jo atstovas Ridas Jasiulionis.
„Pagarba turi būti ta stiprybės ašis, kuri mus jungia, o ne skiria. Pabandykime įsivaizduoti, kaip šiandien būtų jautęsi žuvusieji prie TV bokšto. Jie šito nenusipelnė“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau R. Jasiulionis BNS buvo informavęs, jog minios elgesio per minėjimą Prezidentūra nekomentuos.
Nepriklausomybės aikštės prieigose per Laisvės gynėjų dienos minėjimą buvo susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių. Tarp jų – ir protestuotojai, minėjimo metu nušvilpę Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę. Kalbant prezidentui G. Nausėdai protestuotojai elgėsi ramiau.
Tiek premjerė, tiek Seimo pirmininkė žurnalistams sakė, kad per renginį triukšmavę žmonės pademonstravo nepagarbą ir kalbėtojams, ir žuvusiųjų artimiesiems.
Savo ruožtu pirmasis buvęs faktinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis susirinkusiuosius į protesto akciją prieš valdžią prilygino prosovietiniam judėjimui „Jedinstvo“ ir „fašistams“.
Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą ilgalaikiam protestui ketvirtadienį buvo gavęs Lietuvos šeimų sąjūdis.
Dalis žmonių po minėjimo ėmėsi protestuoti „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat reikalavo atstatydinti Vyriausybę.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
