Apie tai buvo diskutuojama penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

Kaušpėdas mato ir prezidento kaltę: laikas jam susivokti

Sąjūdininkas Algirdas Kaušpėdas laidoje teigė, kad ketvirtadienio įvykiai privertė rimtai susimąstyti.

„Jei keliais emocionaliais žodžiais, tai galėčiau išreikšti, kad man skaudu ir pikta“, – sakė pašnekovas.

Vis dėlto jis plačiau pakomentavo savo reakciją, atkreipęs dėmesį, kad Laisvės gynėjų dienos proga yra pagerbiami tie, kurie žuvo arba neteko savo artimųjų kovoje už laisvę.

„Paversti tokią dieną antivakserių „balaganu“ yra visiškai neatsakingas ir amoralus dalykas. Tie, kurie organizavo šią gėdingą akciją, krito mano akyse, kaip liaudis sako, žemiau plintuso“, – teigė A. Kaušpėdas.

Jo nuomone, toks protestas Sausio 13-ąją yra tolygu laisvės gynėjo kapo išniekinimui.

„Toks skonis burnoje liko. Organizatoriai per megafonus rėkė „Gėda, gėda!“. Jie patys sau rėkė, tai jiems turėtų būti gėda“, – piktinosi laidos dalyvis.

Dar daugiau, kaip tęsė A. Kaušpėdas, tai, jo nuomone, yra nusikalstama.

„Išniekinimas yra nusikaltimas. Įtariu, kad šie žmonės, prisidengdami lietuvių tautos simboliais, laisvės šūkiais, ir ateityje niekins mūsų valstybės šventes. Spėju, kad juos išvysime ir per Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją“, – komentavo jis.

Lietuviai, pasak A. Kaušpėdo, turi neatiduoti švenčių išniekinimui, dalyvauti jose ir parodyti savo poziciją.

Algirdas Kaušpėdas

„Aš matau aiškius besiformuojančius taip vadinamos penktosios kolonos požymius ir tai yra labai rimta. Mes galime sulaukti maišto, chaoso, kuriuo pasinaudos kokia trečia šalis ir bandys vėl grąžinti Lietuvą į kokią nors Sovietų Sąjungą, todėl, kad maištininkus remia prezidentas. Jo politinių manevrų dėka tie žmonės įgijo tokį įžūlumą“, – pabrėžė Sąjūdžio aktyvistas.

Prezidentas minimą mitingą, A. Kaušpėdo nuomone, priėmė kaip dar vieną populistinį laimėjimą.

„Čia peršasi mintis, kad prasidėjo prezidento antrosios kadencijos rinkimų kampanija. Tai viskas tada aišku. Lietuviai turės pasirinkti – ar už Rytų despotijas, ar Vakarų civilizaciją“, – sakė pašnekovas.

Visgi, pasak jo, šalies vadovas negali taip elgtis – aukščiausias prezidento prioritetas turėtų būti valstybės ir tautos saugumas.

„Jei prezidentas, besirūpindamas savo populiarumu, veda šalį į pražūtį, tai jau ne politinė kova. Mano galva, tai jau labai panašu į išdavystę ir pats laikas prezidentui susivokti, ką jis daro, kol dar ne vėlu“, – akcentavo A. Kaušpėdas.

Jis atkreipė dėmesį, kad prezidentūra taip ir aiškiai neatsiribojo nuo protestuotojų.

„Mes turime suvokti, kad esame visi labai pavargę nuo pandemijos, visi įsitempę ir turime valdytis, o ne manipuliuoti ta situaciją ir norėti kažką sugriauti, pabloginti ją“, – pridūrė laidos dalyvis.

Liekis: pati valdžia kalta

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis teigė, kad ketvirtadienio įvykiai yra dviprasmiška situacija.

„Iš vienos pusės, paskutiniu metu matėme tendencija, kad ribojami protestai. Matėme tendenciją, kad ieškomi pretekstai riboti protestus. Kalbant apie renginio pobūdį Sausio 13 dienos, tai vieni interpretuoja tai kaip pergalės dieną, tai nėra vien liūdesio ir žuvusiųjų pagerbimo diena. Tai nelygintina su šermenimis. Čia yra Lietuvos visų žmonių pergalės diena“, – sakė politologas.

Jo nuomone, tai buvo tiesiog žmonių protestas.

prof. Šarūnas Liekis

„Reikia pradėti draugauti su demokratija, ypatingai šiai Vyriausybei. Kol kas šito nesimato ir yra natūrali žmonių reakcija, kuri vieniems pakankama, adekvati, kitiems – nekultūringa“, – komentavo Š. Liekis.

„Šita segregacinė politika „šitie – geri, šitie – blogi“ ir yra problema šios valdžios. Paniekinamas požiūris į eilinį žmogų yra visiškai netoleruotinas“, – tvirtino VDU profesorius.

Tai, pasak jo, ir iššaukia įtampas visuomenėje.

„Žmones tai mato, apklausos liudija, kad yra blogai“, – pabrėžė Š. Liekis.

Masiulis įžvelgia ir teigiamų dalykų: man patinka, kad ta laisvė yra

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad buvo šokiruotas to, ką išvydo Sausio 13-osios minėjimo metu.

„Aš negalėjau būti aikštėje, turėjau bėdą su sergančiu anūku, jį globojau, bet žinau ir mačiau, kas vyko. Labai jautriai priėmiau, kaip ir daugelis žmonių, kurie dalyvavo tą sausio 12-osios naktį, aš dalyvavau. Padėjau netgi žmones išnešti, virš manęs šaudė koviniais šoviniais, (…) prie manęs daužė tuos žmones, tankas glušino mus šūviais, nes buvo nepakeliamas skausmas atlaikyti tą tanko šūvį tuščiu šoviniu – visa tai mačiau“, – prisiminė politikas.

Dėl to dabar įvykę protestai, pasak jo, tiesiog yra nepagarba žuvusiesiems ir jų artimiesiems.

„Aš tikrai norėčiau, kad gedulingas paminėjimas ir būtų gedulingi paminėjimai. Kažkokie chuliganiški išsišokimai man tas pats, kas į kieno nors šermenis įsiveržtų chuliganai ir pradėtų ten trimituoti, šūkalioti. Tai nepagarba mirusiajam“, – konstatavo K. Masiulis.

„Matyt, kad netgi tie, kas nepritaria šiai valdžiai, skiepams, kažkam, ką daro valdžia, irgi turėtų pasipiktinti, bet netinkama vieta ir netinkamas momentas“, – tęsė jis.

Parlamentaras akcentavo, kad bet kokia valdžiai daliai visuomenės nepatiks.

„Normalu. Mes gyvename demokratinėje visuomenėje“, – argumentavo K. Masiulis.

Visgi jis teigė nesutinkantis su kaltinimais, kad valdžia prarado ryšį su visuomene.

„Aš manau, kad nereikėtų sureikšminti to, kas įvyko. Aš matau labai didelį pozityvą iš to, kas įvyko – pirmiausia, tikrai nėra čia tauta už tų žmonių. Nėra tauta. Ir nėra priešprieša tauta-valdžia. Nėra to. Yra saujelė rėksnių, kurie, kai netgi žiniasklaidos buvo klausinėjami, (…) nesugebėjo paaiškinti, prieš ką protestuoja. Negirdėjau argumentų. Prieš valdžią lyg, bet mano supratimu, greičiausiai prieš Lietuvą“, – kalbėjo Seimo narys.

K. Masiulio nuomone, protestas taip pat parodė ir kitą gerą dalyką, – kad Lietuvoje yra stipri pilietinė visuomenė.

„Galbūt nepatinka man tas švilpimas, bet man patinka, kad ta laisvė yra“, – sakė konservatorius.

Visgi jis teigė besitikinti, kad įtampa sumažės, kai šiek tiek atsitrauks pandemija.

„Įtampos atsiranda krizės metu“, – paaiškino politikas.

Ir nors, pasak K. Masiulio, bus įtampų dėl augančių kainų ir kitų objektyvių priežasčių, valdžiai teks imtis mažinti atskirtį ir spręsti šias problemas.