VU TPSMI profesorė teigė, jog jai taip pat buvo „skaudu ir liūdna“ dėl įvykių prie Seimo.
„Atsakomybė yra ir apie mus pačius, socialinių mokslų žmones. Mes nieko, vis dėl to, nepadarėme gero. Nes situacija atsikartoja, kai buvo rugpjūčio 10 dieną – visi suskirstė į stovyklas. Ir visi, kas tik nepatingėjo, išreiškė savo moralines pozicijas visur. Ir dabar vėl viskas įvyko, lygiai tas pats atsikartojo. Vadinasi, mes nieko nesupratome ir nieko neišmokome per tą laiką“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė A. Ramonaitė.
Jos teigimu, per tiek laiko buvo galima geriau suprasti, kokią žinią nori perduoti protestuojantys asmenys.
„Problema didžiausia ta, kad protestuojantys žmonės turi svarbią žinutę, kurią skausmingai – vienaip ar kitaip, nori išsakyti, bet niekas jos neišgirsta. Ir tada vėl atsikartoja tos situacijos, tarsi kažkoks užburtas ratas“, – įvykius komentavo pašnekovė.
A. Ramonaitė pateikė ir šių įvykių analogiją – mišių metu į bažnyčią įbėga purvinas vaikas ir pradeda rėkti.
„Ir visi pasipiktina, stebisi, kaip galima šioje vietoje rėkti, kuo greičiausiai jį iš tos bažnyčios išvaro. Bet gal galėtų būti kitas scenarijus? Kunigas galėtų prieiti ir paklausti – o kas tau atsitiko, kodėl tu rėki. Gal tada paaiškėtų, kad vaikas yra primuštas ir sužeistas, ir atbėgo jis į tą bažnyčią pasitikėdamas, kad kas nors jį išgirs ir ta situacija kažkaip pasikeis. Galėtų ir toks kelias būti – kad pagaliau kažkas išgirstų, kodėl yra tas protestas“, – teigė VU TSPMI profesorė.
Pašnekovės teigimų, susikalbėjo nėra. A. Ramonaitė pastebėjo ir kelis svarbius ketvirtadienio įvykio aspektus.
„Jeigu strategiškai galvojant, tai tikrai tie protestai, nereikėjo jų daryti Sausio 13–ąją, čia tikrai yra šventa diena visai Lietuvai. (…) Aš visą laiką bandau iš sociologinės pusės žiūrėti, bandau suprasti, kodėl taip daroma. Labai įdėmiai transliaciją bandžiau sekti tą visą procesą, bandžiau suprasti, kokie ten tie žmonės, kada jie švilpia, kada ne. Ir tam tikrais momentais jie nešvilpdavo – tylos minutės momentu, pagerbimas.
Ar net pradėjus kalbėti Laisvės premijos laureatei, ilgą laiką buvo tyla. Ir paskui vėl tas švilpimas atsirado. Spėčiau dėl to, kad tai, ką kalbėjo laureatė neatliepė jų lūkesčių, čia mano spėjimas“, – įžvalgomis laidoje dalijosi A. Ramonaitė.
Ji svarstė, kad dėl to, kad protestuotojams patiems „labai skauda dėl tos situacijos“, jie tikisi, jog jų lūkesčiai bus atliepti.
„Nes jeigu tai būtų kokia nors chuliganų minia, tai elgesys būtų buvęs kitoks. Aš iš to elgesio bandžiau suprasti, kokio tipo tai žmonės. Ir matėsi, kad klausymo vis tiek buvo. Bet po to nekantrumas prasiveržė, ne tiek pyktis, kiek prisikaupęs neramumas“, – protestuojančių emocijas bandė paaiškinti VU TPSMI profesorė.
Kelios kategorijos žmonių
Ji Žinių radijo eteryje pasakojo, jog viena studentė darė interviu su ankstesniuose mitinguose dalyvavusiais žmonėmis.
„Ir ji pamatė, kad yra labai skirtingos trys kategorijos žmonių, kurios dalyvavo tuose protestuose. Ir pavyzdžiui viena iš tų kategorijų yra žmonės su aukštuoju išsilavinimu, labai patriotiški, konservatyvių pažiūrų. Ir jie iš tikrųjų sausio 13–ąją Seimą gynė. Ir jie natūraliai jaučiasi turintys teisę ten stovėti. Dar daugelis iš jų yra balsavę už konservatorius, jų didelis nusivylimas. Jie pasakojo, jog visą gyvenimą balsavo už konservatorius ir dabar yra didelis apsivertimas, įvyks didelis pokytis“, – VU TSPMI studentės atradimus atpasakojo A. Ramonaitė.
Kita į protestus susirenkanti žmonių grupė yra jau kito socialinio sluoksnio, sakė Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovė.
„Tie žmonės daugiausiai yra turintys labai didelių nuoskaudų dėl transformacijos laikotarpio. Čia yra kita problema, ko mes, socialinių mokslų atstovai nepadarėme, nepadėjome ir valdžiai suprasti, kokia didžiulė trauma buvo postsovietinė transformacija. Oficialiame diskurse mes ją laikome kaip labai sėkmingą“, – teigė ji.
VU TSPMI profesorė kalbėjo, jog viešąjį diskursą formuojančių asmenų gali džiaugtis dėl to, kad jiems pasisekė.
„Jie pasinaudojo atsivėrusiais galimybių langais, jiems gyvenimas arba pagerėjo, arba nepablogėjo, o jei pablogėjo – tai tik labai trumpai. Tuo tarpu kitiems žmonėms tas gyvenimas pablogėjo iš esmės ir kelis dešimtmečius net neatsistatė. Dabar po truputį pradeda atsistatyti kitos dalies žmonių gyvenimo lygis. Ir tai, kad jie iš provincijos atvažiuoja protestuoti irgi yra savotiška pasekmė to, kad jie pagaliau įgavo daugiau resursų ir gali sau leisti protestuoti“, – sakė A. Ramonaitė.
Gali protestuoti
Laidos pašnekovė teigė, jog tik pradėjusi daryti kokybinius tyrimus 2003 metais, tada žmonės irgi buvo labai pikti.
„Žmonės buvo labai nusivylę ir pikti. Atsimenu, kad tada provincijoje mes žmonių klausėme, kodėl jie tada neina protestuoti. Ir jie atsakydavo atgal klausimu – o kas man karvę pamelš. Tu esi suvaržytas tos situacijos, kad negali sau leisti kažkur išvažiuoti protestuoti. Dabar gali ir žmonės nori parodyti savo balsą – kad jie irgi yra Lietuvos dalis, tik niekada nematyta“, – kalbėjo VU TSPMI profesorė.
Ji teigė, jog į atskiras grupes susiskaldžiusi visuomenė ne tik nebegali tarpusavyje susišnekėti, bet vieni kitus demonizuoja.
„Man tai labai kelia nerimą. Atrodė, jog po rugpjūčio 10 dienos reikalai po truputį gerėjo, to demonizavimo kaip ir mažėjo ir dabar vėl antra banga. Man labai neramu yra dėl šito. Nes eižėja visuomenės socialinis audinys. Ir mes vietoje to, kad kažką padarytume, kad jis nustotų tai daryti, mes dar labiau pilame į ugnį žibalo“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A. Ramonaitė.
Ji sutiko, jog saugumo situacijai esant labai sudėtingai, tai yra pats blogiausias laikas tokiems visuomenės procesams.
Paklausta, kaip valdžia turėtų reaguoti į šią situaciją, A. Ramonaitė teigė, jog elito atsakomybė yra labai didelė.
„Aišku, elito atsakomybė čia yra labai didelė. Nes o kas turi būti tas protingesnis ir tas, kuris nusileidžia? Tas, kuris yra galios pozicijoje, tas turi būti iniciatorius. (…) Valdžia turėtų inicijuoti kitokį kalbėjimą, kažkokį veiksmą. Ką blogiausiai padaryti – etiketes toliau klijuoti. Tai kaitina įtampą ir dar labiau įžeidžia, įskaudina žmones. Tada jie jau tikrai nebeatleis. Ir tas pyktis kaupiasi“, – aiškino VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė.
Jos nuomone, valdžia protestuojančius marginalizavo, taip bandydami juos nukenksminti.
„Bet aš bijau, kad ši situacija jau ne ta. Vis tiek yra burbuliavimas, jis jaučiamas socialiniuose tinkluose, jis toks didelis, kad tokiu būdu nukenksminti nepavyks. Tai nėra išeitis“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A. Ramonaitė.
