Pagal Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenis, nuo tada, kai atnaujintas privalomasis šaukimas į kariuomenę, iš viso pradėta 140 bylų pagal Baudžiamojo kodekso 314 str. – dėl vengimo atlikti tarnybą. Didžioji jų dalis pradėta pernai.


Tiesa, Lietuvos kariuomenės Delfi pateikti skaičiai truputį skiriasi. Čia nurodoma, kad pernai Karo policija į prokuratūrą kreipėsi 92 kartus, užpernai – 3 kartus, o 2019 m. inicijavo 46 ikiteisminius tyrimus.

Sutrikdė pandemija

Kaip aiškinama Lietuvos kariuomenės atstovės Gretos Ščajevaitės perduotame komentare, pernai išaugusiam bylų skaičiui įtakos turėjo koronaviruso pandemija.

„2020 metais prasidėjus COVID-19 pandemijai buvo pristabdytos ir šaukimo procedūros, ypatingai karo prievolininkų tuo metu buvusių užsienyje ir dėl keliavimo apribojimų negalėjusių atvykti į Lietuvos Respubliką ir vykdyti šaukimo nurodymų.

Be to, buvo šiek tiek daugiau jaunuoliu savo noru atėjusių atlikti nuolatinę privalomąją karo tarnybą, arba išreiškusių pageidavimą atlikti tarnybą pirmumo tvarka. Dėl COVID-19 pandemijos daugeliu atveju buvo derinamos naujos, karo prievolininkams tinkamesnės datos, dažnai jų prašymu buvo nukeliami terminai, todėl tik esant akivaizdžiam vengimo atlikti tarnybą atvejui buvo kreipiamasi į Prokuratūrą.

2021 metais įsibėgėjus skiepijimo kampanijai, piliečiams turint galimybes tiek testuotis, tiek skiepytis, buvo grįžta prie įprasto šaukimo procedūrų ritmo. Pasitaikė nemažai atvejų, kai karo prievolininkai prisidengdami COVID-19 pandemija bandė nevykdyti šaukimo nurodymų, tačiau šaukimo nurodymų nevykdymo priežastis pagrindžiančių dokumentų nepateikdavo, todėl daugėjo ir administracinės atsakomybės taikymo atvejų, dėl ko daugėjo ir kreipimųsi dėl ikiteisminių tyrimų inicijavimo“, – aiškina kariuomenė.

Foto: P. Čilinsko nuotr.

Tiesa, vengiantys karo tarnybos ne iš karto turi aiškintis teismui. Pirmiausia jiems dukart skiriamos administracinės baudos ir tik po, jei jie ir toliau neatvyksta į sveikatos patikrinimą arba neišvyksta į paskirtą tarnybos vietą, imamasi paskutinės priemonės – baudžiamosios atsakomybės.

„Dažniausiai pasitaikantis pasiaiškinimas dėl turimų finansinių įsipareigojimų, jau turimo darbo, nenoras prarasti turimą kvalifikaciją. Taip pat dažnai paprasčiausiai tiesiog „nenoriu eiti tarnauti“. Jie žino ir kad yra patekę į sąrašus, ir gauna pakartotinus šaukimo nurodymus tiek registruotais laiškais, tiek el. paštu, tačiau vis tiek neatvyksta“, – rašoma kariuomenės komentare.

Gauna teistumus ir baudas

Tarnybos vengiantiems jaunuoliams teismai paprastai skiria baudas, kurios siekia apie tūkstantį eurų. Visgi net ir gavę teistumus vaikinai nėra atleidžiami nuo tarnybos – jie vis tiek privalo atlikti pareigą tėvynei.

Delfi yra aprašę ne vieną istoriją apie tarnybos vengiančius jaunuolius. Neretai pasitaiko, kad tai emigrantai, kurie net nesiruošia grįžti į Lietuvą.

„Jau apie 8 metus gyvenu užsienyje, Didžiojoje Britanijoje, – sakė vienas iš tokių nuteistųjų, kuris aiškino, kad dirbo gerai apmokamą darbą kompanijoje „Amazon“, todėl net nesiruošė tarnauti . – Man net minties nebuvo pasitikrinti šiuos sąrašus, o kad į juos yra įtraukta ir mano pavardė, sužinojau tik grįžęs į Lietuvą – mama pasakė, jog į namus atėjo pranešimas iš pašto. Nuėjęs pasiėmiau laišką – tai buvo šaukimas atvykti į Telšių karo prievolės ir komplektavimo poskyrį. Supratau, kad esu šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą, bet ten aš net nepaskambinau. Kai kitą kartą grįžau į Lietuvą, buvau nuėjęs į Telšių karo prievolės ir komplektavimo poskyrį, čia man buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, paskirtos baudos, kurias sumokėjau.“

Foto: Mindaugas Milinis

Tarp vengiančių kariuomenės pasitaiko ir įdomesnių atvejų, pavyzdžiui, vienas vaikinas aiškino, kad bijo kraujo ir ginklų, nors pats svajojo tapti ugniagesiu arba policininku.

Jis pasakojo, kad baigęs studijas įgijo logistikos ekspeditoriaus profesiją ir ketino dirbti pagal specialybę, tačiau darbo taip ir nepavyko surasti.

„Tada užsiregistravau Užimtumo tarnyboje, bet darbo pasiūlymų taip pat nesulaukiau, todėl taip ir niekur neįsidarbinau, – kalbėjo jis. – Po kiek laiko pamaniau, kad, ko gero, man būtų tikslinga persikvalifikuoti – pavyzdžiui, kad galėčiau dirbti valstybės tarnautoju ir garantuotai gaučiau darbą. Galvojau apie ugniagesio gelbėtojo arba policininko profesiją, o kariuomenė man netiko, nes bijau kraujo, ginklų.“

Galima atlikti keliais būdais

Lietuvos kariuomenė primena, kad norintys tarnauti gali rinktis ne tik 9 mėnesius trunkančią Nuolatinę privalomąją karo tarnybą, tačiau ir kitą būtą – Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, kurie vyksta savaitgaliai.

Be to, įskaitoma atlikta ne mažiau kaip 3 metų tarnybą Kašto apsaugos savanorių pajėgose aktyviai dalyvaujant KASP pratybose ir mokymuose.

„Taigi karo prievolininkai gali pasirinkti sau tinkamiausią būdą“, – akcentuoja kariuomenė.

Taip pat svarbu žinoti, kad šaukimo nurodymų savalaikis vykdymas dar nereiškia paskyrimo atlikti tarnybą.

„Iki paskyrimo į tarnybą reikia atlikti ne vieną veiksmą: pirmiausia reikia tik susisiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba ir pateikti savo kontaktinius duomenis ryšiams palaikyti (užmegzti kontaktą), vėliau paskiriama data sveikatos patikrinimui ir tik po to, jeigu karo prievolininkas pagal sveikatą pripažįstamas tinkamu karo tarnybai, laikantis eiliškumo pagal kalendorinių metų sąrašo priskirtą numerį karo prievolininkas skiriamas atlikti tarnybos.

Be to, primename, kad už karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, todėl siūlome nevengti ir nebijoti atlikti tarnybos“, – nurodoma komentare.