D. Matulionis apie įspūdžius NATO ir Rusijos tarybos posėdyje pasakojo trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad tokie posėdžiai nevyko pustrečių metų.
„Dalyvavo iš Rusijos pusės užsienio reikalų ministro pavaduotojas Gruško ir taip pat jų gynybos ministro pavaduojas Fominas. Taip pat didelė kita delegacija iš Rusijos. Iš NATO be generalinio sekretoriaus dalyvavo visos NATO valstybės, kurios buvo atstovautos arba viceministrų, arba ambasadorių lygiu“, – sakė D. Matulionis.
Posėdis, pasak jo, buvo pakankamai ilgas ir vyko apie keturias su puse valandos.
„Ši vadinamoji taryba yra ambasadorių lygmens taryba pagal NATO-Rusijos bazinį dokumentą, kuris buvo pasirašytas 1997 metais. Čia kaip tik lygis buvo pakeltas, nes dalyvavo nemažai viceministrų“, – komentavo Lietuvos ambasadorius prie NATO.
Pokalbio metu, kaip pasakojo D. Matulionis, pirmiausia buvo pristatyta bendra principinė NATO pozicija, kas mums yra priimtina, o kas – ne.
„Taip pat buvo pabrėžta, kad vis dėlto reikia ieškoti diplomatinių sprendimų ir vienintelis kelias yra suteikti šansą diplomatijai. Tas, man atrodo, pavyko. Taip pat buvo aiškiai pasakyta, kokiais principais vadovaujantis mes tikimės, kad tas dialogas turėtų vykti.
Čia principai irgi aiškūs: pagarba tarptautinei teisei, esminiams principams, kurie užfiksuoti Jungtinių Tautų chartijoje, Helsinkio akte ir kituose dokumentuose, kurių dalyvė yra ir Rusija“, – teigė ambasadorius.
Buvo akcentuoti ir kiti NATO principai.
„Jeigu bus vadovaujamasi tuo, kad kiekviena šalis turi teisę į savigyną, turi būti gerbiamas teritorinis vientisumas, šalių suverenumas ir teisė pasirinkti savo saugumo priemones, taip pat teisė pasirinkti aljansus, tai galima siekti, kad būtų mažiau įtampos, daugiau skaidrumo, taip pat sumažinti galimų karinių konfliktų rizikas ir palaikyti aktyvesnius kontaktus tiek karinėje, tiek civilinėje srityje, kad išvengtume konfliktų. Tačiau mes tikrai laikomės vieningos pozicijos, kamuolys yra Rusijos pusėje“, – dėstė D. Matulionis.
Rusija, anot jo, 2014 m. pažeidė tarptautinės teisės esminius principus .
„Todėl mes nesame linkę sugrįžti į visą apimantį bendradarbiavimą su Rusiją visais lygiais, bet ieškoti būdų, kaip tą įtampą sumažinti, tikrai yra reikalinga“, – teigė laidos dalyvis.
D. Matulionis pasakojo, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasiūlė turėti artimiausiu metu tris tematinius tarybos posėdžius.
„Iš Rusijos pusės atsakymas buvo neapibrėžtas. Iš esmės nebuvo pasakyta taip, nebuvo pasakyta ir ne. Tikimės, kad toliau kažkoks kalbėjimo procesas vyks, bet garantuoti 100 proc. negalime, žiūrėsime, kaip atrodys artimiausios savaitės“, – kalbėjo ambasadorius.
Jo teigimu, itin svarbu, kad Rusija pajautė Vakarų vieningumą.
„Iš tikrųjų visų mūsų šalių pozicija buvo vieninga, nebuvo esminių išsiskyrimų. Manau, kad tai yra puikus pasiekimas ir tuo turėtume didžiuotis. (...) Tai turėjo padaryti įspūdį Rusijai“, – sakė D. Matulionis.
Taip pat, pasak jo, buvo išklausyti ir Rusijos nuogąstavimai.
„Rusai siūlė pradėti derybas dėl taip vadinamos jų sutarties dėl saugumo garantijų. Aiškiai buvo pasakyta, dėl kurių principų, kurių nesutarsime, kur tos problemos yra. Čia jokių derybų negali būti, kol kas sutarimo, dėl ko kalbėtis reikėtų ateityje mes neturime“, – akcentavo pašnekovas.
Visgi atmosfera, kaip pastebėjo D. Matulionis, buvo „pakankamai įtempta, bet ir ganėtinai diplomatiška“.
„Nesakyčiau draugiška, bet nebuvo kažkokio totalaus priešiškumo. Iš tiesų ir JAV, ir kitų didžiųjų šalių pozicijos buvo aiškios, kietos, tvirtos ir buvo aiškiai pasakyta, kad jei norime kalbėtis, tai pirmiausia turime deeskaluoti situaciją, tą kariuomenę, kuri sutelkta prie Ukrainos sienos, atitraukti. Tik tada galime kalbėtis. Esant karinei grėsmei, koks čia gali būti dialogas“, – pridūrė jis.
