„Diktatūrai – ne!“ – tokius ir panašius šūkius skanduoja valstybės atributika pasidabinę protestuotojai.
Kalbant Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, jos žodžius girdėti buvo sunku, nes protestuotojai dar labiau įsiaudrino.
„Gėda! Gėda!“ – šaukė jie.
Dalis tiesiog švilpė ir šaukė specialiai, kad Seimo pirmininkės žodžiai būtų tylesni už jų rėkimus, buvo mušami būgnai.
Į sceną lipant premjerei Ingridai Šimonytei scenarijus pasikartojo – protestuotojai kaip įmanydami savo šaukimu siekė būti garsesni. Buvo tiesiog šaukiama be jokių konkrečių skanduočių, mušama būgnais ir signalinėmis dūdomis.
„Eik lauk! Seimą lauk! Gėda!“ – vėliau vėl skandavo protestuotojai.
Ministrė pirmininkė kreipėsi ir į protestuotojus.
„Ir tai, kad jūs šiandien galite man švilpti, yra taip pat iškovotos Laisvės dalis“, – sakė I. Šimonytė.
Protestuotojai jokios pagarbos nerodė ir kitiems, kalbėjusiems ant scenos, – švilpė, rėkė, toliau skanduodami piktinosi neva nelaisva valstybe, suvaržytomis teisėmis, prievartiniais skiepais ir kitais jiems nepatinkančiais dalykais.
„Pasipriešinsim!“ – šaukė minia.
Renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas tarp valdžios vadovų kalbų protestuotojų paprašė gerbti bent jau žuvusiųjų už Lietuvą atminimą.
„Kas meluoja, tas ir vagia“, – kiek vėliau ėmė šaukti minia.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigė, kad žmonės ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
„Mes atvažiuojame į Sausio 13-osios minėjimą, o paskui, pasibaigus minėjimui, prie palapinės, kur vyksta ilgalaikė protesto akcija ir mums išduotas leidimas, gal ten susirinks žmonės“, – teigė jis.
Stebėjosi: pirmą kartą mačiau žmones, kurie išsišiepę iki ausų skanduotų „Gėda!“
Absoliuti dauguma demonstrantų nesutiko kalbėtis su žurnalistais arba buvo lakoniški.
„Pritariu. Seimą lauk, tik lauk. Mūsų vis tiek negirdi, kad ir einam. Išsirinksime (kitą valdžią) tikrai kitą kartą“, – piktinosi protestuotojas.
Jų gretose buvo galima sutikti ir kelis Seimo narius: Petrą Gražulį, Mindaugą Puidoką, galūną Žydrūną Savicką.
„Reikia pagalvoti, suvirškinti šiandienos jausmus. Atėjau Laisvės premijos gavėjus palaikyti“, – komentavo kita aikštėje Delfi kalbinta moteris.
Ji teigė, kad jai baisu stebėti protestuotojus.
„Man baisu, kur mus gali nuvesti. Bandžiau žiūrėti į čia susirinkusius žmones, kaip jie atrodo, ką skanduoja – gana įvairūs žmonės, tiesą sakant. Tikrai yra dalis provokatorių. Pirmą kartą mačiau žmones, kurie išsišiepę iki ausų skanduotų „Gėda!“. Nesu mačiusi, kad šis žodis būtų derinamas su tokia emocija, mane labai sutrikdė, nežinau, kaip tai vertinti reikėtų.
Man gerokai nejauku ir labai gėda už tuos žmones, kurie šiandien čia atėjo, nes žmonės, kurie gavo Laisvės premiją šiandien, padarė velniškai daug dėl šios valstybės ir dėl mūsų visų bendros gerovės. Jie nenusipelno šitaip gauti šią premiją. Mano akimis, šiandien – vienas gėdingiausių momentų įvyko modernios Lietuvos istorijoje“, – konstatavo pašnekovė.
Mero patarėjas protestuotojams: visi jūs esate vėžys
Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas feisbuke įvertino Sausio 13–osios minėjimą prie Seimo.
„Įsijungiau transliaciją iš aikštės prie Seimo. Visi, kurie ten esate ne dėl S13 aukų pagerbimo, o dėl protesto prieš valdžią – jūs esate penktoji Rusijos kolona, naudingi idiotai ir visuomenės vėžys“, – rašė K. Žukauskas.
R. Šimašiaus patarėjas teigė, jog „visos janutienės ir vasiliauskaitės, visi feikiniai egzzzpertų institutai, visi save advokatais vadinantys kenkėjai, visi klounų maršai, visi basakojai politikieriai“ yra „vėžys“.
„Visi jūs esate vėžys, kuris visuomenėje gali plisti tik dėl to, kad kažkas prieš 31-erius metus dėl laisvės paaukojo gyvybę. Jie iškovojo laisvę ne tik šaliai, bet laisvę ir kenkėjams, kurie dabar niekina tų pačių aukų atminimą“, – rašė K. Žukauskas.
Politikos apžvalgininkas Paulius Gritėnas socialiniame tinkle pastebėjo, jog tie politikai, kurie nebuvo nušvilpti, turėtų džiaugtis.
„Didžiausia politinė gėda dabar turėtų būti, jei tavęs Sausio 13–osios minėjime nenušvilpė ir nenubaubė naujieji jedinstvininkai, kuriems nieko nereiškia net apeliacija į žuvusiųjų atminimą“, – rašė P. Gritėnas.
O valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Žygimantas Pavilionis feisbuke palaikė tiek minios nušvilptą ministrę pirmininkę I. Šimonytę, tiek ir Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen.
„Amžina gėda antivakseriams, kurie suteršė ne tik mūsų pergalės dieną, bet lygiai taip pat Nepriklausomybės aikštėje šiandien protestavo kai buvo minima ir kova už baltarusių laisvę. Kremlius džiaugiasi matydamas saviškius prie Seimo kaip ir prieš tris dešimtmečius. Bet mes nepasiduosime, kaip nepasidavėme ir 1991 sausio 13“, – rašė Seimo narys.
Landsbergis: nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis
Renginiui einant į pabaigą premjerė Ingrida Šimonytė teigė suprantanti protestuotojų nepasitenkinimo šūkius valdžios atžvilgiu.
„Sausio 13-ąją jie (laisvės kovotojai) jie žuvo ir už tai, kad kažkas galėtų švilpti valdžiai kalbant, bet kam reikėjo demonstruoti nepagarbą kitiems kalbėtojams, Laisvės premijos laureatams, šito aš, tiesą sakant, nesuprantu.
Ypatingai, kai daugelis tų žmonių teigia esantys už tradicines vertybes, o kaip žinia, laisvės premijos laureatas šiemet yra Katalikų bažnyčios kronika, kas yra, man atrodo, labai brangus dalykas kiekvienam lietuviui, jau neminint to, kad kiekvienam tikinčiajam tai yra tapatybės dalis“, – komentavo I. Šimonytė.
Savo ruožtu profesorius Vytautas Landsbergis teigė, kad nereikia protestuotojų vadinti Lietuvos žmonėmis.
„Kokie čia žmonės, čia gi Jedinstva. Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Fašistai, Jedinstva. Aišku, problema. Pamišėlių labai daug. Mūsų anais laikais jedinstvos būdavo atskirai ir kai vieną kartą čia, prie Seimo, buvo du mitingai, aš išėjau ir prašiau žmonių, kad tik nesiartintų prie jų. Tegul sau rėkia, ką nori, o mūsų gyvenimas eina savo keliu“, – žurnalistams sakė V. Landsbergis.
Jo teigimu, dabar protestuotojai buvo prileisti per arti ir renginiui trukdė.
„Galų gale jie atėmė laisvę klausytis, kas kalbama minėjime. Taigi atėmė laisvę. Visi per radiją ir televiziją Lietuvoje girdėjo, ką kalba kalbėtojai, bet, pavyzdžiui, mano laisvę atėmė – aš negalėjau girdėti, ką kalba kalbėtojai, nors arti sėdėjau“, – teigė profesorius.
V. Landsbergio manymu, tai, kad Sausio 13-osios aukų artimieji pateikė ieškinį dėl Michailo Gorbačiovo, padės visiems susimąstyti.
„Tie klausimai turi būti svarstomi iki galo, negali būti atidėta, todėl, kad Gorbačiovas per didelis ar kur nors populiarus, tai mūsų teisėsauga traukiasi ir lenda į krūmus. Tada ir ateina fašistai, kai teisėsauga traukiasi“, – teigė profesorius.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigė, jog jai dėl protestuotojų elgesio nėra nei pikta, nei apmaudu.
„Man gėda prieš žuvusiųjų artimuosius, nukentėjusiuosius, prieš Laisvės gynėjus. Man prieš juos nuoširdžiai gėda, aš jų atsiprašau. Bet manau, kad tai neturėtų užtemdyti šios svarbios dienos. Ir labai dėkoju visiems tiems, kurie šią nuotaiką ir rimtį išlaikė“, – sakė Seimo vadovė.
„Praėjo ramiai“
Prie Seimo ketvirtadienį vykusiame Sausio 13-osios minėjime pažeidimų neužfiksuota, teigia policija.
Po minėjimo prie parlamento vyksta Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas prieš šalies valdžią.
„Laisvės gynėjų dienos minėjimas praėjo ramiai, pažeidimų nebuvo užfiksuota, sulaikytų asmenų nėra“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja.
Jos teigimu, renginio metu dirbo ir vis dar dirba sustiprintos policijos pajėgos, tačiau tikslus pareigūnų skaičius neatskleidžiamas.
Nepriklausomybės aikštės prieigose, policijos duomenimis, per Laisvės gynėjų dienos minėjimą buvo susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių.
Tarp jų – ir protestuotojai, minėjimo metu nušvilpę Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę–Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę.
Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą ilgalaikiam protestui turi Lietuvos šeimų sąjūdis.
Policija oficialią renginio vietą ir parlamentą yra aptvėrusi tvora. Tai taip pat sukėlė protestuotojų nepasitenkinimą. Prieš tai žinomam šeimų maršo atstovui Antanui Kandrotui-Celofanui nepavyko patekti į Seimą.
Visgi jis proteste negali dalyvauti, nes taip yra įpareigotas teismo.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla trečiadienį LNK teigė, jog viešojoje erdvėje policija mato kvietimus atvykti prie Seimo. Pirmą kartą per 1991 metų sausio įvykių minėjimą policija stiprins pajėgas, aptvers dalį parlamento prieigų, pareigūnai tikrins į Vilnių organizuotai atvykstančius autobusus, taip pats pasirinktinai į renginį susirinkusius žmones.
„Daugelis, kas skaito laikraščius ar dalyvauja elektroninėje erdvėje, mato raginimus, kvietimus šią dieną vykti ir platesniam ratui Lietuvos gyventojų, įvairioms grupėms. Tuo pačiu ir įvairioms protesto grupėms, kurios norėtų atvykti ir ne tai, kad paminėti šią dieną, bet ir išsakyti, išreikšti, pademonstruoti kažkokį protestą prieš vykdomą politiką, konkrečius valdžios žingsnius, valdant pandemiją ar kitus dalykus“, – apie raginimus rinktis prie Seimo sausio 13–ąją dieną kalbėjo R. Požėla.
Policija, matydama šią informaciją, stebi ir „nerimastingus ženklus“.
„Raginimų atvykti ir parodyti, „ką mes galime“, yra įvairios aliuzijos ir nuorodos į įvairius renginius kitose šalyse, kur negeri dalykai vyksta. Todėl, mes tai stebėdami, matydami atitinkamai planuojame ir savo veiksmus. Mūsų pasiruošimas yra kiek kitoks, nei yra įprasta ankstesniais metais. Ir todėl tikrai šiame renginyje dalyvaus padidintos policijos pajėgos. Mes planuojame platų spektrą prevencinių veiksmų.
Vienas iš tokių veiksmų – fizinio barjero tam tikrose vietose prie Seimo perimetro įrengimas. Kad būtų maksimaliai užtikrintos kiekvieno atėjusio teisės, kad tai pagelbėtų vykdyti mūsų funkcijas. Ir padėtų susiorientuoti gyventojams, galbūt atvykusiems iš kitų Lietuvos vietų, kur čia tas tikrasis renginys, kaip geriau ateiti, kaip geriau išeiti“, – LNK pasakojo generalinis policijos komisaras R. Požėla.
Jo teigimu, šios priemonės, policijos manymu, „leis sklandžiai pravesti šiuos renginius“.
Prie Seimo vasarą vyko protestas, kuris baigėsi riaušėmis. Atsirasdavo žmonių, kurie turėjo kuprines, maišus su akmenimis, pagaliais. Anot R. Požėlos, policija negali atmesti galimybės, jog į renginį atvyks ir žmonių „su piktais kėslais“.
„Mes vertiname tą visą situaciją, visą triukšmą keliamą aplink šitą renginį. Ir neatmetame, kad gali atsirasti žmonių su piktais kėslais, kurie ateitų su su minimomis kuprinėmis, kurios skirtos būtų ne mineraliniam vandeniui ar arbatai. Tai tikrai policija numato pakankamai platų spektrą prevencinių priemonių. Ir jeigu mums kils tam tikri įtarimai, mes pasiliekame teisę stabdyti ir tikrinti transporto priemones, jose esančius asmenis, ar jie neturi draudžiamų daiktų, taip pat asmenys, kurie ateina į šį renginį“, – kalbėjo generalinis policijos komisaras.
Ketvirtadienį prie Vilniaus bus įrengti patikros postai, kuriuose pasirinktinai bus vykdoma stebėsena į Vilnių atvažiuojančių transporto priemonių.
„Ir pagal turimą informaciją pasirinktinai galbūt kai kurias stabdysime, žiūrėsime, kas važiuoja, kaip važiuoja, ar neturi draudžiamų daiktų“, – LNK sakė R. Požėla.
Visą LNK pokalbį žiūrėkite čia:
