Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą buvo pateiktas sausio 13-osios naktį – tuo metu, kai prieš trisdešimt vienerius metus SSRS vykdė Lietuvos radijo ir televizijos centro bei Vilniaus televizijos bokšto šturmą, teigiama pranešime spaudai.
Baudžiamasis procesas Sausio 13-osios byloje jau einą į pabaigą. 2021 m. kovo pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį kaltinamųjų atžvilgiu. Šįmet bylą pradės nagrinėti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Septynerius metus kol buvo tiriama ir nagrinėjama baudžiamoji byla, Sausio 13-ąją žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis kėlė klausimus dėl tuometinio SSRS Prezidento ir vyriausiojo karinių pajėgų vado – M. Gorbačiovo – atsakomybės. Tačiau per visą šį laiką Generalinė prokuratūra kategoriškai atsisakinėjo pradėti ikiteisminį tyrimą M. Gorbačiovo atžvilgiu ir tirti jo vaidmenį Sausio 13-osios įvykiuose.
„Labai apgailestauju, kad Generalinės prokuratūros prokurorams pritrūko drąsos iškelti tuometinio SSRS Prezidento baudžiamosios atsakomybės klausimą. Suprantantiems, kokia buvo Sovietų Sąjungos hierarchinė struktūra, yra aišku, kad dvi paras trukę SSSRS Gynybos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės saugumo komitetui pavaldžių karinių pajėgų veiksmai nebūtų įmanomi nederinant jų su M. Gorbačiovu.
Pastarasis tuo tuo metu užėmė dvi aukščiausias šalies valdžios pozicijas – buvo SSRS Prezidentu, kuris tuo pačiu yra ir vyriausiasis karinių pajėgų vadas, bei Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto generalinis sekretorius. Besibaigiantis baudžiamasis procesas, kuriame jau yra nuteisti dalis žudynių organizatorių ir vykdytojų, yra labai svarbus, tačiau neįvertinus aukščiausio lygio vado atsakomybės, teisingumas yra ne pilnas“, – įsitikinęs vienas ieškovų R. Povilaitis.
Esant tokioms aplinkybėms, Sausio 13-ąją nužudytų žmonių artimiesiems liko vienintelė ir paskutinė galimybė – iškelti M. Gorbačiovo civilinės atsakomybės klausimą teisme. Ieškinys yra pateiktas šešių asmenų, kurie 1991 m. sausio 13 d. neteko savo artimųjų, vardu.
Šiuo ieškiniu siekiama, kad M. Gorbačiovas, kaip aukščiausias pareigas užėmęs SSRS asmuo sulauktų atsakomybės už Sausio 13-osios žudynes. Ieškinyje yra surinkti įrodymai, pagrindžiantys, kad tuometinis SSRS Prezidentas M. Gorbačiovas 1991 m. sausio 11–13 dienomis būdamas vyriausiuoju SSRS ginkluotųjų pajėgų vadu turėjo kariuomenės kontrolę. Tačiau M. Gorbačiovas tiek iki SSRS ginkluotųjų pajėgų agresijos prieš Lietuvą pradžios nesiėmė priemonių, kurios būtų galėję užkirsti planuojamus nusikalstamus veiksmus, tiek agresijai prasidėjus – nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo, teigiama pranešime spaudai
„Labai svarbu, kad asmenys, atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, sulauktų atsakomybės“, – mano ieškinį parengęs advokatas Mindaugas Gedeikis.
