Už tai, kad savo draugei perdavė galimybių pasą, kuriuo ši pasinaudojo nuvykdama į susitikimą su dėstytojais, Eglei S. teismas skyrė 16 parų arešto bausmę. Tuo metu svetimą galimybių pasą panaudojusiai Redai R. buvo skirtas 20 parų areštas.

Iki šiol reikalų su teisėsauga neturėjusioms moterims kol kas į areštinę vykti nereikės – baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Bronius Vinciūnas pažymėjo, kad kaltinamosios anksčiau nebuvo teistos, abi pripažino nusikaltusios ir gailėjosi dėl tokio savo elgesio, todėl joms skirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas.

Savo galimybių pasą draugei perdavusiai Eglei S. bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, o Redai R. – 6 mėnesiams. Šiuo laikotarpiu moterims skirta intensyvi priežiūra – nuteistųjų buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą nuo 23 iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, jos taip pat įpareigotos paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis ar dirbti, arba būti registruotomis Užimtumo tarnyboje.

Teismas nuteistosioms taip pat nurodė dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bylos duomenimis, Šiauliuose studijuojanti Reda R. dar spalio 27 d. atvyko į ugdymo įstaigą ir prie įėjimo dokumentus tikrinusiai įstaigos bibliotekininkei pateikė svetimą galimybių pasą. Tai paaiškėjo ne iš karto – nors bibliotekininkė suabejojo, kad studentė turėjo ne savo dokumentą, tačiau ją praleido, bet kai po keliolikos minučių su tuo pačiu dokumentu atėjo tikroji galimybių paso savininkė, moteris suprato, jog buvo apgauta ir apie incidentą netrukus pranešė ne tik švietimo įstaigos vadovybei, bet ir policijos pareigūnams.

Baudžiamojon atsakomybėn dėl svetimo galimybių paso panaudojimo patraukta šiaulietė Reda R. per apklausą pažymėjo, kad nėra antivakserė, tačiau tuo metu dar nebuvo pasiskiepijusi nuo COVID-19 ligos.

„Nuolat testuojuosi“, – teigė moteris.

Bet spalio pabaigoje Reda R. testo nebuvo atlikusi, o 27 d. jai „buvo labai svarbi diena“.

„Tadien buvo baigiamojo darbo konsultacija, bet į ją negalėjau nueiti, nes neturėjau galiojančio testo rezultato, – policijoje kalbėjo įtariamoji. – Mano draugė Eglė S., su kuria aš studijuoju nuo pirmo kurso, turi galimybių pasą, nes yra persirgusi koronavirusu, todėl nutariau jos paprašyti šio dokumento, maniau, kad man su juo pavyks patekti pas dėstytojus. Eglė S. sutiko, nes ji yra labai gera mano draugė.“

Asociatyvi nuotrauka
Reda R. prisipažino, kad draugė savo galimybių pasą specialiai jai atspausdino ir baigiamojo darbo konsultacijų dieną perdavė autobuse.

Moteris tikino, kad tądien jokių koronaviruso požymių nejautė ir buvo įsitikinusi, kad nieko blogo nepadarys pasinaudodama svetimu dokumentu. Tačiau, neslėpė, jog įeidama į švietimo įstaigą labai jaudinosi ir bijojo, kad gali įkliūti dėl svetimo galimybių paso panaudojimo.

Kad Reda R. panaudojo ne savo dokumentą, jos teigimu, galimybių pasą nuskenavusi darbuotoja nesuprato, tačiau apgaulė paaiškėjo po keliolikos minučių.

„Po kiek laiko atėjo Eglė S. ir pasakė, kad mes abi įkliuvome su tais dokumentais – tada turėjome parašyti pasiaiškinimus, o svetimą galimybių pasą aš iš karto suplėšiau ir išmečiau, nes jis man jau buvo nebereikalingas“, – sakė ji.

Moteris taip pat pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai pasinaudojo svetimu dokumentu, jo daugiau nebūtų naudojusi: „Tai buvo vienkartinis veiksmas, galimybių paso man reikėjo tik tam vienam kartui, tikrai nebuvo tokių minčių, kad gavusi Eglės S. galimybių pasą juo naudosiuosi visur ir nuolat.“

Per apklausą policijoje Reda R. akcentavo, kad „labai nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio, suprato, kad elgiasi neteisėtai, bet tuo metu jai labai reikėjo pateikti pas dėstytojus, ji nesijautė, kad gali sukelti kažkam grėsmę medicinine prasme.“

„Labai apgailestauju, kad į tai įvėlė ir savo draugę, padariau išvadas ir pasižadu ateityje taip daugiau nebesielgti', – pabrėžė studentė.

Apie atgailą apklausos metu kalbėjo ir Redos R. draugė Eglė S., ji taip pat žadėjo daugiau nenusikalsti.

„Suprantu, jog padėjau Redai R. padaryti nusikaltimą – jei jai nebūčiau davusi savo galimybių paso, nieko ir nebūtų buvę“, – teigė ji.

Delfi.lt primena, kad už galimybių paso klastojimą ar suklastoto, svetimo žmogaus paso panaudojimą baudžiama labai griežtai: tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (135)