Baigiantis komisijos posėdžiui ir išjungus viešą jo transliaciją A. Stončaitis sulaukė klausimų, kodėl nusiuntė raštus Generalinei prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl „Pušyno“ istorijos.

„Valdantiesiems atstovaujantys komisijos nariai, o jų yra dauguma komisijoje, išreiškė pretenzijas man, kaip pirmininkui, kodėl kreipiuosi į teisėsaugos institucijas, kad jie įvertintų publikuotą informaciją masinėse informacijos priemonėse dėl galimų neskaidrumų pasiūlant privatizuoti VRM priklausančias sanatorijas – „Pušyną“ ir „Dainavą“, – BNS trečiadienį sakė A. Stončaitis.

„Aš kreipiausi kaip komisijos pirmininkas. Prašiau įvertinti publikuotą informaciją ir pateikti komisijai nuomonę. O jie mano, kad šito daryti nereikia“, – tvirtino politikas.

Komisija buvo nusprendusi netirti

Konservatoriaus Broniaus Matelio teigimu, klausimų dėl A. Stončaičio elgesio kilo todėl, kad anksčiau komisijos nariai buvo nubalsavę, jog nereikia pradėti tyrimo dėl galimų A. Bilotaitės interesų ministerijai atsisakant sanatorijos Palangoje.

„Asmeniškai A. Stončaitis kaip Seimo narys galėjo rašyti (raštus institucijoms – BNS), bet komisija buvo nusprendusi nepradėti tyrimo, jis vis tiek išsiuntė tuos raštus“, – BNS sakė B. Matelis.

Anot jo, prieš porą savaičių dauguma Antikorupcijos komisijos narių nubalsavo, kad toks tyrimas nereikalingas, nes aiškintis šią istoriją ėmė Seimo Audito komitetas.

„Pati ta istorija nėra gal ir itin svarbi, nes, kaip supratome, einama į tai, jog viskas bus atiduota Sveikatos apsaugos ministerijai, triukšmo kaip ir nebėra. Bet pats faktas, ar gali komisijos pirmininkas, kai komisija pasako nepradėti tyrimo, asmeniškai kaip ir pradėti tyrimą“, – svarstė B. Matelis.

Kreipsis į Etikos komisiją

Trečiadienį nutarta kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų komisijos pirmininko įgaliojimų ribas.

„Prašome Etikos komisijos ne tiek asmeniškai A. Stončaitį ištirti, bet išaiškinti, ar gali komisijos pirmininkas – bet kurios komisijos – vienasmeniškai, be komisijos pritarimo komisijos vardu, ant komisijos blanko, pasirašydamas kaip komisijos pirmininkas pradėti tokius tyrimus. Ar komisijai nesutikus pradėti tyrimą, jis turi teisę vienasmeniškai pradėti siuntinėti raštus, pradėti ištirti“, – sakė B. Matelis.

„Tuos raštus paruošė komisijos biuro darbuotojai, o ne jo padėjėjai. Jis veikė komisijos vardu, komisija sakė kitaip, nei jis elgėsi“, – pridūrė jis.

A. Stončaitis savo ruožtu stebėjosi, kad Antikorupcijos komisija, sukurta tirti būtent panašias situacijas, nenori imtis parlamentinės kontrolės.

„Antikorupcijos komisija yra kontrolės instrumentas, kuriuo naudojasi opozicija, o čia pozicija tokią valią reiškia, kai nagrinėjami jų ministrų ir politinio pasitikėjimo pareigūnai aprašomi“, – BNS sakė Seimo narys.

Kilo klausimų dėl interesų

Praėjusių metų gruodžio 1 dieną Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė atsisakanti penkių pavaldžių įstaigų. Anot tuometinio pranešimo, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmus, Druskininkuose esantį valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrą „Dainava“, Palangoje įsikūrusį poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ bus likviduoti, jų pastatai bei kitas turtas perduotas Turto bankui.

Daugiausia kritikos sulaukė sprendimas atsisakyti „Pušyno“, kur pareigūnams teikiamos reabilitacijos paslaugos.

Be to, tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas paskelbė, kad šis sprendimas gali būti naudingas vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės bendrapartietei, Šventosios seniūnei Veronikai Skeberdytei. Ją politikė ketino kviesti dirbti į savo komandą kaip Seimo narės padėjėją.

Viešai paskelbtoje informacijoje teigta, kad dėl žemės, esančios sanatorijos „Pušynas“ teritorijoje Žvejų g. 1 Palangoje šešerius metus bylinėjasi V. Skeberdytės uošviai Hermegeldilda ir Stasys Liutikai. Jie siekia susigrąžinti žemės sklypą atkurdami nuosavybės teises.

Ministrė savo ruožtu ne kartą pabrėžė, kad pavaldžių viešųjų įstaigų atsisakymas nesusijęs su privačiais asmenimis ar interesais.

Dėl šių sąsajų į teisėsaugą ir VTEK yra kreipusis ir opozicinės frakcijos – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.