Apie gruodžio 10-18 dienomis bendrovės „Vilmorus“ atliktą tyrimą antradienio vakarą pranešusi URM daugiausiai akcentavo teigiamus dalykus. O apie pastaruoju metu dideles diskusijas vis dar keliantį Kinijos klausimą lakoniškai užsiminta tik pranešimo pabaigoje.
„13 proc. labai teigiamai ir teigiamai vertina vertybinę Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, dauguma (60 proc.) šią politiką vertina neigiamai“, – rašoma URM pranešime apie bendrovės „Vilmorus“ vykdytą apklausą.
Kalbant konkrečiau, vertybinę Lietuvos politikai Kinijos atžvilgiu labai teigiamai vertina vos vienas procentas žmonių, teigiamai – 12 proc. 39 proc. apklaustųjų teigė ją vertinantys neigiamai, o 21 proc. – labai neigiamai.
Į klausimą, „ar pritariate valdžios institucijų formuojamai ir vykdomai Lietuvos užsienio politikai“, teigiamai atsakė 30 proc., tam nepritarė 47 proc. apklaustųjų.
Įdomu tai, kad vos prieš metus atliktoje apklausoje užsienio politikai pritarė 61 proc. respondentų, tad per metus rėmėjų ratas susitraukė perpus.
G. Paluckas: ne tas atvejis, kai galima neatsižvelgti
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas sutiko, kad visuomenės nepasitikėjimas vykdoma užsienio politika yra didžiulė problema.
„Vartyk kaip nori, žmonių nuomonė yra svarbi“, – Delfi pabrėžė jis.
Anot politiko, nepaisant įvairių paaiškinimų, žmonės sprendimus vertina pagal tai, kaip tai veikia jų gyvenimą.
„Vienus paveikia tiesiogiai – juk verslai ne iš dangaus krenta. Tas netikrumo jausmas, kuris buvo sukurtas užsienio politikos neatsakingais žingsniais, palietė arba tiesiogiai, arba emociškai labai daug žmonių“, – kodėl tiek daug neigiamų vertinimų, svarstė jis.
G. Paluckas atkreipė dėmesį, kad per metus pasitikėjimas užsienio politika sumažėjo perpus – tai įspūdingas krytis, anot jo, rodantis, kad žmonės apskritai yra nusivylę valdžios gebėjimu sutarti, susitarti ir judėti viena kryptimi, ką anksčiau politikai sugebėdavo.
Parlamentaras pabrėžė, kad politinė lyderystė ir aiškinimai, kad „mes žinome, ką darome“, reikalingi, kai, pavyzdžiui, reikia apginti silpnesnės visuomenės dalies interesus.
„Bet šiuo atveju kalbame ne apie tai. Čia yra šalies nacionalinio intereso neatspindėjimas savo veiksmuose, ignoravimas. Ir neatsižvelgti negalima, nes užsienio reikaluose mes kalbame šalies vardu. Elgtis priešingai vyraujančiai šalyje nuomonei yra nesąžininga ir nemoralu. Nedarykime kvailų, nepasvertų žingsnių, kurie yra šaliai nenaudingi. Niekas taip nesielgia, nėra tokios šalies, kuri taip keistai darytų. Čia reikia kreipti dėmesį, čia ne tas atvejis, kai galima pasakyti, kad žmonės nieko nesupranta“, – kalbėjo jis.
M. Lingė: ateityje turėtume išeiti į pliusą
Konservatorių Seimo narys Mindaugas Lingė apklausos rezultatuose įžvelgė pozityvą – užsienio politika tampa įdomi žmonėms.
„Vertinant laikyseną dėl Kinijos ar Taivano situacijos, matyt, galime trumpalaikėje perspektyvoje matyti įvairių nuotaikos svyravimų, bet ilgalaikėje perspektyvoje mes turėtume su nuoseklia, tvirta, aiškia politika išeiti į labai aiškų ir tvirtą pliusą“, – įsitikinęs jis.
M.Lingė pabrėžė, kad ten, kur susiduria demokratija ir autokratija, nereikėtų rinktis pataikaujančios politikos, nes tai būtų visos šalies pralaimėjimas.
Kilo įtarimų, kas lėmė G.Nausėdos nuomonę
Konservatorius kėlė klausimą, ar su URM užsakyta apklausa buvo supažindintas prezidentas Gitanas Nausėda, o jei taip – tai kada.
Politikas svarstė, kad jei gruodį atliktos paklausos rezultatus prezidentas matė iki sausio 4-ąją duoto interviu „Žinių radijui“, galbūt jo nuomonę, jog Taivaniečių atstovybės atidarymas tokiu pavadinimu buvo klaida, galėjo lemti būtent šios apklausos rezultatai.
„Jeigu tai jį įkvėpė radikaliai pakeisti savo laikyseną, čia pirmiausiai yra rimtas ženklas, kad nuotaikos momentinis susvyravimas gali radikaliai pakeisti mūsų kryptį, mūsų laikyseną ir užsienio politiką, kurioje turime išlikti kuo tvirtesni“, – patikino jis.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai V. Šmaižytė-Kuliešienė Delfi trečiadienį negalėjo pasakyti, ar prezidentas buvo supažindintas su šia apklausa.
M. Lingė aiškino, kad dar 2020 apie du šimtai visuomenės veikėjų ir įvairių partijų politikų kreipėsi į G. Nausėdą dėl politinių ryšių stiprinimo su Taivanu.
„Tos iniciatyvos brendo nuosekliai, jos buvo motyvuotos“, – patikino jis.
Konservatorių frakcijoje dirbantis parlamentaras Justas Džiugelis komentuodamas tai, kad dauguma gyventojų nepritaria politikai Kinijos atžvilgiu, trečiadienį feisbuke rašė, jog jam apmaudu, kad pigus šlamštas iš „AliExpress“ yra svarbiau už draugiškos, drąsios ir perspektyvios šalies interesus.
„Man tai primena „Grigeo“ istoriją, kai pastaroji ilgus metus teršė visų mūsų marias, bet jų gaminamas tualetinis popierius šluojamas iš lentynų, nes keturių sluoksnių ir minkštas“, – vertino jis.
G. Surplys: panašu į tam tikrą diagnozę
Užsienio reikalų komitete dirbantis „valstietis“ Giedrius Surplys įsitikinęs, jog apklausos rezultatai yra stiprus signalas valdantiesiems, kad jų užsispyrimas ir nuolatinis tvirtinimas, jog viskas yra gerai ir kad jie geriausiai žino, ką daro, neturi atgarsio visuomenėje.
Jam paradoksalu atrodo tai, kad apie vertybinę užsienio politiką, demokratiją pasaulyje kalbantys valdantieji patys užsienio politiką esą vykdo tikrai ne demokratiniu keliu.
„Keli žmonės nusprendžia, su niekuo nepasitaria arba imituoja tą pasitarimą, sako, kad visi čia dėl visko sutaria“, – teigė G. Surplys.
Opozicijos atstovas aiškino, jog belieka tikėtis, kad valdantieji išgirs ne tik pavojaus varpais skambinančio verslo balsą, bet ir visuomenės balsą
„Keletas žmonių Lietuvoje leidžia sau žinoti atsakymus į visus klausimus ir net visuomenei aiškiai išreiškus nepasitenkinimą, sako, jog reikia palaukti ir visi viską supras. Man čia panašu į tam tikrą diagnozę“, – aiškino jis.
Ministro atstovė: apklausa tikrai bus vertinama
V.Šmaižytė-Kuliešienė trečiadienį Delfi sakė, kad išplatintu pranešimu visuomenei buvo pateikta apklausos apžvalga, o tokios apklausos yra atliekamos kiekvienais metais.
G.Landsbergio atstovės teigimu, apklausos yra vienas iš svarbių instrumentų, kuriais grindžiamas darbas.
„Ji tikrai bus vertinama. Kad tai yra pagrindinis instrumentas, aš taip irgi nesakyčiau“, – patikino ji.
Bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys neturi URM priekaištų dėl to, kaip buvo paskelbti apklausos rezultatai, nors URM neturėję patikti rezultatai nebuvo akcentuoti.
V. Gaidys Delfi teigė, kad skonio reikalas, kaip skelbti respondentų atsakymus – ar išskiriant „labai nepritarė“ ir „nepritarė“, ar sudėti šiuos atsakymus į vieną ir skelbti bendrą rezultatą.
„Dėl Kinijos Lietuvos gyventojų vertinimas yra nepalankus ir jie objektyviai tą publikavo“, – pabrėžė V. Gaidys.
Sociologo teigimu, atsižvelgti į apklausos rezultatus tikrai nebūtina, tačiau žinoti gyventojų nuotaikas – būtina.
„Jeigu būtų atsižvelgiama į visų apklausų rezultatus, tai pas mus ir mirties bausmė būtų ir dar daug kas būtų“, – pabrėžė jis.
