„Gaila, kad tai yra slapta, bet tikiuosi, kad kažkas iš to slapto taps vieša. Pirmas įspūdis, kad tikrai mes turime kalbėti apie tyrimą, nes kiek (...) gauni atsakymų, tiek dar daugiau klausimų kyla“, – žurnalistams po uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Ekonomikos komitetų posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Visuomenė turi sužinoti viską: kaip pirmiausia ginami Lietuvos ir jos žmonių interesai. (...) Ir po to, kas vyksta užkulisiniuose dalykuose ginant tuos interesus“ – pažymėjo S. Skvernelis.
Jo nuomone, privalu kalbėti apie „Belaruskalij“ trąšų tranzito tyrimą. Pasak parlamentaro, būtina tirti patį sankcijų atsiradimo mechanizmą, taip pat, kokią informaciją apie „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sandorio detales turėjo Vyriausybė.
„Nuo pačių sankcijų mechanizmo atsiradimo, mūsų valdžios pareigūnų, Vyriausybės narių atskirų ir Vyriausybės veikimo, žinojimo, visuomenės informavimo būtent tokiu kontekstu apie tuos vadinamuosius lūkesčius. Iš tikrųjų situacija tokia, kad atsakymų turime gauti vis daugiau ir daugiau, ir tikiuosi, kad kažkada, pabaigus tuos visus posėdžius, galėsime daugiau atsakyti visuomenei“, – patikino S. Skvernelis.
Anot jo, komitetai vertino ne tik sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimo galimybę, bet ir kitas alternatyvas, pavyzdžiui, kas gautų didžiausią naudą, jei tranzitas nestotų.
„Vertinamos ir alternatyvos – kas būtų jeigu būtų, kas kokią naudą uždarius šį maršrutą nuo to turėtų ir ar tai toliau važiuotų. Kol kas ką šiandien turime, tai tikrai tas sankcijas. Galbūt kažkas kalba, kad Lietuva gali įvesti vienašališkas sankcijas ir jos bus paveikios, tam tiesiog nėra teorinių galimybių“, – sakė S. Skvernelis.
Parlamentaras atskleidė, kad yra dešimtys įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti tranzitą, o bent pora jų tą galėtų padarytų iškart.
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Ekonomikos komitetai rinkosi į pirmąjį bendrą susitikimą „Belaruskalij“ trąšų tranzito Lietuvos teritorija aplinkybėms tirti. Parlamentarai svarstė, kokios sankcijos prieš Baltarusijos įmonę būtų efektyvios, taip pat vertintos „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų gamintojos sutarties aplinkybės nuo pat jos pasirašymo 2018 m.
Posėdyje dalyvavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, „Lietuvos geležinkelių“, Vyriausybės, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, Valstybės saugumo departamento atstovai.
Gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms valstybinei Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, įmonės krovinių judėjimas Lietuvos teritorija nesustojo, kadangi „Lietuvos geležinkeliai“ lapkričio pabaigoje iš bendrovės gavo netipinius išankstinius mokėjimus už jos krovinių pervežimus iki kovo.
Gruodžio 21 d. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą, kad 2018 m. OAO „Belaruskalij“ ir AB „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Tuo metu sausio 6 d. naujienų portalo „Delfi“ teigimu, tikėtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, žinodami, jog netrukus įsigalios JAV sankcijos, nedelsdami pakeitė su „Belaruskalij“ sudarytą susitarimą ir atsisakė sau naudingos galimybės vienašališkai nutraukti sutartį.
