A. Kubilius laidoje teigė, jo pastebi ryškius Rusijos silpnėjimo požymius.
„Reikia visų pirma įvertinti Rusijos siekius. Rusija atrodo gana keistai, man atrodo, kad ryškūs požymiai yra tam tikro jos silpnėjimo. Rusija ir Vladimiras Putinas, kuris pats pradėjo karą 2014 metais prieš Ukrainą, dabar jaudinasi, kad Ukraina stiprina savo gynybinius pajėgumus. Ir pagrindinė priežastis, kodėl prasidėjo visa ši desperacija yra tai, kad praeitų metų lapkričio mėnesį JAV ir Ukraina pasirašė labai stiprią strateginės partnerystės chartiją.
Kurioje JAV įvardijo, kad Rusija yra Ukrainos atžvilgiu agresorė, ji pradėjo karą, jį tęsia“, – laidoje kalbėjo A. Kubilius.
Jis teigė, jog JAV įsipareigojo teikti Ukrainai gynybinius ginklus.
„Ir taip pat paskelbė, jog rems Ukrainos siekį tapti NATO nare. Tai Rusija sukėlė visą tą nervingą desperaciją tam, kad gautų galimybę atsisėsti prie stalo. Prie stalo su tokiu silpnėjančiu Kremliumi reikia sėdėti, kaip su ligoniu reikia kalbėtis, aiškintis. Bet reikia kartu padėti tam ligoniui ir gyti“, – kalbėjo EP narys.
Laidos pašnekovo teigimu, pagrindinis vaistas yra „demokratinė Rusijos perspektyva“ ir į tai reikia orientuotis.
„O pakeliui, jeigu pavyktų sutarti dėl įvairių ginkluočių sumažinimo Europoje, įtampos sumažinimo Europoje, ir Kremlius tai imtųsi įgyvendinti, tai irgi būtų neblogas pasiekimas“, – kalbėjo EP narys A. Kubilius.
Paklaustas, ar JAV sutarimas vien diskutuoti apie tam tikrus dalykus, kurių nėra Rusija, automatiškai nėra Kremliaus laimėjimas, A. Kubilius ragino palaukti diskusijų baigties.
„Pamatysime, kaip čia tos diskusijos toliau eis, kur jos nuves. Aš kol kas nematau kažkokių ypatingai didelių nei Kremliaus pasiekimų, nei Vašingtono pasiekimų. Čia tas pokalbis toks yra pradinis, šiek tiek kaip su ligoniu, kaip su mažu vaiku su Kremliumi reikia elgtis. Nes tas jo agresyvumas ir desperacija yra pavojingi.
Aš esu įsitikinęs, kad Europos saugumas ir JAV rūpestis. Lygiai taip pat, kaip ir Ukrainos stiprumas, gebėjimas atlaikyti tebesitęsiančią Rusijos agresiją yra labai svarbus visai Europai“, – „Info dienai“ apie JAV ir Rusijos derybas Ženevoje kalbėjo EP narys, konservatorius A. Kubilius.
Rusija tikino, jog visiškai neturi ketinimų pulti Ukrainą. Bet „Info dienos“ kalbinto A. Kubiliaus tai neguodžia.
„Tai, kad čia kartojasi tie žodžiai, jog Rusija neketina pulti Ukrainos iš Rusijos pusės yra gerai. Nors o kam tada Rusija laiko tokias dideles karines pajėgas aplink Ukrainą? Ji taip ir neatsako. Kodėl ji tęsia karą Rytų Ukrainoje, taip pat nėra jokių atsakymų. Tai šitoje vietoje tie Kremliaus žodžiai kažin ar labai nuramina. Ypač, kai pastarosiomis dienomis Kremlius dar sugebėjo įvesti kariuomenę ir į Kazachstaną“, – kalbėjo A. Kubilius.
Politikas teigė, jog kartoja tai, kas buvo pastebima prieš Sovietų imperijos byrėjimą – kariuomenių įvedimus į kai kurias šalis.
„Tai rodo, kiek silpnai jaučiasi pats Kremlius, ir kaip tik karinėmis galiomis ir gąsdinimais jis mėgina išlaikyti savo kažkokias imperines pretenzijas, kurios kenkia tik pačiai Rusijai ir Rusijos žmonėmis“, – įžvalgomis dalijosi EP narys A. Kubilius.
Jis „Info dienai“ priminė, jog šalia „visų gąsdinimų ginklais“ kartu pasigirsta ir stiprus Rusijos inteligentų balsas.
„Ir prieš Rusijos kariuomenės įvedimą į Kazachstaną, ir prieš gąsdinimus NATO. Rusijos inteligentai net paskelbė, jog jie norėtų matyti Rusiją NATO nare. (…) Turime žiūrėti į visus Kremliaus manevrus, gąsdinimus, bandymą įvesti kariuomenes, norą sėdėti prie derybų stalo su vakarų lyderiais, kaip požymius to, kad Kremlius besijaučia silpstąs.
Ir ta desperacija, nervingumas tampa jau standartiniu bruožu, kas nepadaro mums gyvenimo lengvesnio, tai pavojinga. Bet tai kartu rodo, jog pabaiga neišvengiamai artėja“, – savo įžvalgomis „Info dienoje“ dalijosi A. Kubilius.
Visą „Info dienos“ pokalbį su A. Kubiliumi žiūrėkite čia:
