Politikė svarsto, kad dėl viešojoje erdvėje išsiskyrusių nuomonių užsienio partneriams galbūt net galėjo kilti klausimas, kam reikėtų „skambinti“, siekiant sužinoti Lietuvos užsienio politikos poziciją. Todėl Žygimantą Pavilionį komiteto pirmininko pareigose pakeisti pretenduojanti politikė tikina, – jei taptų URK pirmininke, savo darbus pradėtų nuo atversto naujo ir tuščio popieriaus lapo.
Trečiadienį kalbėdama LRT radijui politikė nenorėjo konkretizuoti, kas, jos manymu, yra kalčiausias dėl esamos sumaišties Lietuvos užsienio politikoje.
„Aš iki šiol buvau eilinė Seimo narė, Europos reikalų komiteto vicepirmininkė, Užsienio reikalų komiteto narė, ir nebuvau tas žmogus, kuris bendravo su aukščiausias valstybės pareigūnais. Todėl aš palieku tam tikrą erdvę, kad aš galiu būti ne iki galo objektyvi. Bet žiūrint iš šalies ir žinant tiek, kiek aš žinojau, kartais man atrodydavo, kad buvo daugiau ambicijų arba noro atrodyti svarbiam ar svarbiems nei konstruktyvaus ir pozityvaus darbo ieškant konsensuso“, – LRT radijui trečiadienį teigė L. Andrikienė.
Parlamentarė leido suprasti, kad išsiskyrusios už Lietuvos užsienio politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakingų asmenų nuomonės galėjo sukurti neapibrėžtumo jausmą kitoms valstybėms ir kad galėjo kilti klausimų, kuris pareigūnas įgarsina tikrąją Lietuvos užsienio politikos kryptį.
„Svarbiausias tikslas užsienio politikoje bet kurioje valstybėje yra kalbėti vienu balsu, siųsti vieną žinią pasauliui“, – teigė L. Andrikienė, prisimindama buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio žodžius, dar Šaltojo karo metais vaizdžiai apibūdinusius Europos Sąjungos valstybių narių nesugebėjimą susitarti užsienio politikos klausimais.
„Ponas Kissingeris, valstybės sekretorius, kažkada juokais sakė: kam aš turiu paskambinti į ES, kad sužinočiau ES poziciją užsienio politikos vienu ar kitu klausimu. Tai buvo kalba apie ES, kurioje tada gal buvo 15 valstybių narių. Mes šiuo atveju kalbame apie Lietuvą. Ir jei čia reikia galvoti, kam reikėtų paskambinti, kad sužinotume valstybės poziciją vienu ar kitu klausimu, tai yra tikrai negerai“, – pažymėjo konservatorė.
„Mes ir klaidiname savo partnerius, ir prarandame pasitikėjimą didele dalimi. Mes turime susitvarkyti. Aš manau, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pagrindinis darbas yra suvokti savo vietą, suprasti savo misiją iki galo ir įmanomai konstruktyviai ir pozityviai dalyvauti užsienio politikos formavimo ir jos vykdymo procesuose“, – sakė L. Andrikienė ir apibendrindama pažymėjo, kad savo darbus Užsienio reikalų komitete norėtų pradėti „atversdama naują popieriaus lapą“.
„Aš labai norėčiau pradėti nuo tuščio balto popieriaus lapo, susidėlioti darbus, kuriuos reikia daryti“, – pažymėjo konservatorė.
ELTA primena, kad antradienį konservatoriai apsisprendė, kas Seimo Užsienio reikalų komitete galėtų pakeisti iš pirmininko pareigų frakcijos reikalavimu atsistatydinusį Žygimantą Pavilionį.
Po slapto balsavimo Seimo konservatoriai nusprendė naująja URK vadove išrinkti Laimą Liuciją Andrikienę. Ji galėtų pakeisti Ž. Pavilionį, kuris po konservatorių frakcijos raginimų pasitraukė iš URK pirmininko pareigų.
