Tokios aplinkybės paaiškėjo po Vilniaus kriminalistų atlikto tyrimo dėl sunkaus nusikaltimo, kuris visą Lietuvą sukrėtė iš karto po praėjusių metų Velykų – tada žiniasklaidą apskriejo baisūs pranešimai apie Ukmergės rajone miškų urėdijos darbuotojo rastą jaunos merginos kūną. Netrukus buvo sulaikytas ir į areštinę uždarytas įtariamasis, po kurio apklausos paaiškėjo daugiau detalių – įtariama, kad mergina iš pradžių galėjo būti išprievartauta, o tik po to nužudyta.

Ar taip ir buvo, šiuo metu aiškinasi Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavusi Vilniaus apygardos prokuratūra dėl tyčinio nužudymo ir seksualinio prievartavimo kaltinimus pateikė anksčiau neteistam 46 metų Ukmergės rajono gyventojui Algirdui Sabaliauskui.

Nors vos tik į policijos komisariato areštinę uždarytas vyras per pirmąją apklausą pripažino baisius įtarimus, šiandien jis kaltės kratosi ir aiškina, kad ne jis, o kitas vyras nužudė merginą. Be to, jis tikina, kad devyniolikmetės neprievartavo – esą su ja nuolat palaikė intymius santykius.

Kad A. Sabaliauskas negalėjo įvykdyti šio baisaus nusikaltimo, iki šiol įsitikinusi ir jo motina Veronika Sabaliauskienė – garbaus amžiaus moteris tikino, jog prieš 18 metų per avariją sunkią galvos traumą patyręs ir tik per plauką gyvas išlikęs jos sūnus visiškai nevartojo alkoholio, taip pat nerūkė, o Aureliją, kuri buvo nužudyta, labai mylėjo.

„Jis norėjo su ja visą gyvenimą gyventi, nors jam daug kartų sakiau, kad ji šiam į dukras tinka, net jo paties vaikai yra vyresni“, – sakė V. Sabaliauskienė.

Smulki mergaitė, susigūžusi į kamuoliuką

Ukmergės rajone esančiame Želvos miestelyje gyvenęs A. Sabaliauskas buvo sulaikytas praėjusių metų balandžio pradžioje, kai Šešuolių seniūnijos Taurupiškio kaime esančiame miške buvo rastas tame pačiame kaime gyvenusios Aurelijos kūnas. Čia jis pragulėjo apie savaitę – merginos kaklas ir rankos buvo nusėtos durtinėmis pjautinėmis žaizdomis.

Vieta, kurioje buvo rasta nužudyta mergina
Foto: Vilniaus aps. VPK

„Važiuodamas pamačiau prie kelio sukrautą pernykščių lapų krūvą, – sakė miškų urėdijoje dirbantis vyras. – Tai sukėlė susidomėjimą, todėl sustojau pasižiūrėti – vos priėjęs arčiau pamačiau, kad po lapais yra paslėptas kūnas. Kadangi tuo metu buvo labai vėjuotos dienos, todėl jis buvo šiek tiek atidengtas – matėsi veidas, kojos. Tai buvo labai smulki mergaitė, susigūžusi į kamuoliuką.“

Kad merginą galėjo nužudyti būtent A. Sabaliauskas, nedidelio miestelio gyventojams buvo didelė staigmena, tačiau vėliau jie ėmė tarpusavy kalbėtis, kad būtent Algirdukas (taip jį visi vadino) paskutinis matė Aureliją ir ją savo automobiliu išvežė į Ukmergę. O čia jos niekas taip ir nematė.

Įtariama, kad vyras savo draugę galėjo nužudyti apimtas pavydo – nors ir žinojo, jog ši mėgsta vyriškas kompanijas ir dėl to tada net važiavo į Ukmergę, tačiau esą galėjo apimtas įsiučio neatlaikyti; juk jau kurį laiką svajojo, kad Aurelija liausis girtauti, vengs kitų vyrų ir visam laikui apsigyvens jo namuose.

Nors žinia, kad būtent A. Sabaliauskas galėjo nužudyti Aureliją, iki šiol Želvos gyventojams kelia nuostabą, tačiau jie neslepia, jog vyras pavydėdavo savo draugės ir kartais, kai ši viešėdavo jo namuose, išeidamas į darbą ją užrakindavo.

„Gal bijodavo, kad ši pabėgs, juk jis ją labai mylėjo“, – sakė artimiausia A. Sabaliausko kaimynė Virginija P.

Moteris prisiminė, kad kaimyno namuose Aurelija pradėjo lankytis nuo 2020 m. gruodžio pabaigos – kaip tik tuo metu jie susipažino. Tiesa, mergina buvo pažįstama – tame pačiame miestelyje gyvena vyras, su kuriuo ši prieš keletą metų susilaukė vaikelio.

„Toks jų ir gyvenimas buvo – tai jis ją į Ukmergę pas kitus vyrus nuveža, tai ji būna jo namuose, – pasakojo Virginija P. – Aurelija buvo Algirduko draugė, net nežinau, kaip įvardyti jų santykius, bet jie gyveno kaip pora. Tačiau Algirdukas jos labai pavydėdavo, o kai supykdavo, visas imdavo drebėti.“

Net sienos drebėjo

Moteris tikino niekada nemačiusi, kad kaimynas būtų smurtavęs prieš savo draugę, taip pat niekada negirdėjo, jog tarp vyro ir jo jaunos draugės būtų kilę kokie nors konfliktai. Tačiau dėl iš jų buto sklindančio triukšmo ji ne kartą bandė ieškoti pagalbos.

„Žinote, ne kartą girdėjome, kaip jie už sienos mylėdavosi, – teisme kalbėjo Virginija P. – Dėl to triukšmo net kreipiausi į seniūniją, bet man liepė skambinti į policiją. Na, bet ar dėl tokio triukšmo trukdysi pareigūnus?“

Algirdas Sabaliauskas

Kaimynė neslėpė, kad A. Sabaliauskas jau kurį laiką su savimi nešiojosi peilį – teisinosi, kad savigynai, nes esą kartą vyrai, su kuriais linksminosi Aurelija, jį sumušė.

Nors ir nebuvo baisaus nusikaltimo liudininke, tačiau moteris su savo vyru buvo vieni paskutiniųjų, kurie Aureliją matė gyvą – jos teigimu, kovo 27 d. nuo pat ryto ji triukšmingai šventė savo 19-ąjį gimtadienį. O dar kitą dieną Virginija P. sulaukė kaimyno prašymo.

„Tada su vyru grįžome iš darbo ir sutikome Algirduką, – pasakojo moteris. – O jis sako, ateik, ką parodysiu. Užėjau į jo butą, o vidury kambario ant grindų gulėjo Aurelija, – sakė, padėkit ją nuvesti iki automobilio, prašo nuvežti į Ukmergę. Nepadėjome, aš net nusistebėjau, negi tu ją tokią kominę veši.“

Pagalbos nesulaukęs vyras savo draugę bandė išnešti, bet nesugebėjo – laiptinėje nugriuvo. Tik tada kaimynės sutuoktinis padėjo merginą nuvesti iki automobilio.

„Nuo to laiko daugiau jos nematėme“, – sakė kaimynė. O kitomis dienomis Algirdukas, paklaustas, kur yra Aurelija, į kalbas nesileisdavo – esą šią nuvežė į Ukmergę, išsilakstys ir sugrįš.

Susipyko dėl trumpo sijono

Tuo metu su Aurelija vaikelio susilaukęs Želvos miestelyje gyvenantis buvęs jos draugas teisme prisipažino, kad dalyvavo savo vaiko motinos gimtadienyje. Tiesa, trumpai, nes esą Aurelija „pradėjo durniuoti“, todėl jis daugiau nenorėjo žiūrėti „spektaklio“ ir išėjo į namus.

„Į gimtadienį mane pakvietė Aurelija su Algirduku, jie buvo atėję į mano namus, – pasakojo vyras. – Su draugu nuėjau, išgėrėme, bet buvome neilgai, nes tarp Aurelijos ir Algirduko kilo konfliktas – ji norėjo nusimauti kelnes ir apsirengti labai trumpą sijoną, o Algirdukas neleido. Jie susipyko, Algirdukas sijoną numetė už lovos, po to garsiai surėkė ir jai net už kaklo buvo sugriebęs. Mes tada ir išėjome.“

Liudytojas taip pat prisipažino žinojęs, kad A. Sabaliauskas ne kartą buvo Aureliją užrakinęs savo namuose.

„Man apie tai Aurelija pati žinutėse rašė – esą išvažiuodamas Algirdukas ją užrakindavo, nes nenorėdavo, kad ji gastroliuotų ir neišvažiuotų pas kitus bachūrus“, – prisipažino jis.

Po 19-ojo gimtadienio netikėtai dingusios Aurelijos niekas nepasigedo – buvo įprasta, kad mergina dažnai girtauja Ukmergėje su kitais vyrais. Bet miške suradus jos kūną viskas pasikeitė – vyro kaimynai prisiminė, kaip šis buvo prasitaręs, jog bendrauja su Aurelijos seserimi, tačiau ši esą jam nieko apie Aureliją taip ir negalėjo pasakyti.

Algirdas Sabaliauskas

Kadangi A. Sabaliauskas buvo paskutinis, kuris Aureliją matė gyvą, patyrusių kriminalistų akys iš karto nukrypo būtent į jį. Per apklausą jis neprisipažino, kad nužudė savo draugę, bet apžiūrėjus jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną buvo surasta nuotrauka, kurioje jis intymiai bendrauja su nužudytąja. O atlikus kratą jo motinos, pas kurią jis lankėsi nepraėjus nė savaitei, namuose, pareigūnai surado peilį, kuriuo, įtariama, mergina ir galėjo būti nužudyta. Peilis buvo paslėptas sofoje.

„Aš duodu galvą nukirsti, kad jis to nepadarė“

A. Sabaliausko motina V. Sabaliauskienė sakė, kad nematė, kaip sūnus padėjo peilį, tačiau tikino, jog sofoje buvo laikoma ir daugiau peilių, kuriais anksčiau buvo skerdžiami galvijai.

„Sūnus buvo atvažiavęs per Didįjį šeštadienį, kartu atšventėme Velykas“, – teigė kaltinamojo motina.

Ji netiki, kad sūnus galėjo nužudyti savo draugę.

„Jis yra kaltas tik dėl to, kad susidėjo su jaunesne, savo dukros amžiaus, mergiote, – sakė V. Sabaliauskienė. – Bet jie kartu negyveno – kai sūnus gaudavo pinigų, ji iš karto prisistatydavo, o kai šie baigdavosi, išvažiuodavo. Kartą aš jos net klausiau, ar ketina gyventi su mano sūnumi. O ji net nesuglumo – iš karto pasakė, kad negyvens, savo ateitį sieja su savo vaiko tėvu.“

Kaltinamojo motina prisipažino netikinti, kad sūnus galėjo tapti šaltakrauju žudiku – jos teigimu, dar 2003 m. sūnus pateko į avariją, patyrė sunkią traumą, bet išgyveno ir visam gyvenimui liko neįgalus, todėl nevartojo alkoholio.

„Aš duodu galvą nukirsti, kad jis to nepadarė, – Delfi.lt sakė V. Sabaliauskienė. – Bet jeigu taip įvyko, tai tik dėl to, kad jis po avarijos išvis jokių svaigalų nevartojo, o per jos gimtadienį buvo draugai atėję ir jie išgėrinėjo. Ir jis paragavo alkoholio, todėl jį galėjo paveikti alkoholis. Galiu tik tai pasakyti.“

Motina taip pat rodė sūnaus laiškus iš įkalinimo įstaigos – A. Sabaliauskas iš karto po sulaikymo pripažino kaltę esą tik dėl to, jog policijos tyrėja pažadėjo jį išleisti į Aurelijos laidotuves.

„Aš galvojau, kad manęs nepasodins, nes esu neįgalus“, – sūnaus žodžius citavo motina. Ir čia pat nuo savęs pridūrė: „Bet ir pasodino, ir teisia, ir nežinia, kiek dar metų gaus.“

Nužudymu ir seksualiniu prievartavimu kaltinamo A. Sabaliausko motina sakė, kad sūnus savo laiškuose rašė esą matęs, kaip buvo nužudyta jo draugė, o tai esą padarė kitas vyras.

„Jie po gimtadienio važiavo į Ukmergę, stotelėje stovėjo žmogus, o ji pasakė, kad čia yra mano kaimynas, – sūnaus versiją pateikė V. Sabaliauskienė. – Jis sustojo, paskui jie privažiavo prie miško, Aurelija su tuo vyru išėjo į mišką, sūnus liko vienas. Laukė, galvojo, ji išeis, bet paskui išėjo tas vyriškis su kruvinu peiliu ir tą peilį numetė ant sūnaus, sakė, jeigu tu pasiskųsi policijai, aš susidorosiu su tavo šeima. Ir jis išvažiavo nieko niekam nesakęs.“

Vyras motinai taip pat prisipažino, kad telefonu buvo nufotografavęs, kaip su savo drauge užsiima seksu – esą ši nuotrauka baudžiamojoje byloje tapo svarbiu įkalčiu, pareigūnai mano, jog jis ją prieš mirtį dar ir išprievartavo Aureliją.

„Ne, jis to nepadarytų, tikrai to nepadarytų, – kartojo Ukmergės rajone gyvenanti kaltinamojo motina. – Ne kartą jam sakiau, kad tavo dukra vyresnė už Aureliją, kur kiši galvą, bet jis – aš ją myliu. Tą patį jam sakė ir sūnus, bet jis vėl savo – aš ją myliu, noriu su ja nugyventi gyvenimą. Tai man atrodo, kad jeigu žmogus mylėtų, ar jis žudytų?“

Jeigu teisme bus įrodyta A. Sabaliausko kaltė, jam grės laisvės atėmimo nuo 8 iki 20 metų bausmė.