2019 m. liepos 12 d. vyko naujojo šalies vadovo, pakeitusio dešimtmetį prezidentavusią Dalią Grybauskaitę, inauguracija. G. Nausėda antrajame Prezidento rinkimų ture nugalėjo konservatorių remtą kandidatę Ingridą Šimonytę, surinkęs beveik dvigubai daugiau – 65,68 proc. rinkėjų balsų.

Politologas mato prezidento lyderystę: konfliktai yra normali politikos dalis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas profesorius Šarūnas Liekis pirmąją pusę šalies vadovo kadencijos įvertino kaip įprastą.

„Normali kadencija. Lyderystę, apie kurią dabar visi šneka, aš matau visais klausimais, dažnai pradedant reikia – nereikia, bet vidaus politikos klausimais ar dėl mokestinės aplinkos Lietuvoje, pensijų klausimais prezidentūra labai adekvačiai rodė lyderystę“, – Delfi sakė profesorius.

Kalbėdamas apie užsienio politikos problemas, Š. Liekis teigė, kad tai – ne prezidento kaltė.

„Vyriausybė savivaliauja. Vienas narys, kuris paskyrė premjerę, savivaliauja, tai mes turime atitinkamą situaciją – konflikto situaciją, bet konfliktas yra normali politikos būsena. Kodėl čia visi įsivaizduoja, kad visi draugiškai šonais susirėmę turi dirbti? Ne, čia yra politika, čia politikos esmė“, – sakė VDU politologas.

Tokie valdžios institucijų santykiai, pasak Š. Liekio, yra kova dėl valdžios.

„Čia kas – ką. Arba premjerė vadovauja prezidentui, arba prezidentas premjerei. Jeigu premjerė galvoja, kad ji yra aukščiausia, tada turi kažkas statyti ją į vietą, nes ji tikrai nėra aukščiausia pagal Konstituciją. Arba užsienio reikalų ministras – tu turi vykdyti, kas yra prezidentūros sukurta, įgyvendinti, o jis daro, ką nori“, – dėstė pašnekovas.

Gitanas Nausėda

Konfliktas, kaip atkreipė Š. Liekis, tarp užsienio reikalų ministro, valdančiųjų konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio ir prezidento G. Nausėdos yra ne tik Kinijos klausimais.

„Prezidentas įgyvendina savo darbotvarkę su savo pažadais, savo matymu. Turintis visuotinį palaikymą, būdamas populiariausias viešas asmuo Lietuvoje, kaip rodo statistika, jis gali savo pretenzijas turėti, kodėl ne? Plius, jis atlieka ir konstitucinį vaidmenį – kaip institucija“, – sakė Š. Liekis.

Dėl to, anot jo, šalies vadovas toliau turėtų tęsti savo liniją ir veikti kaip arbitras.

„Aišku, reikia balansuoti, kaip visą laiką, reikia kovoti, jeigu kas nors bando pastumti. Čia yra neatskiriama viso to dalis“, – pastebėjo politologas.

Burbulytė-Tsiskarishvili: koją kiša keli niuansai

Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili sakė, kad pirmoji mintis, kalbant apie pusę G. Nausėdos kadencijos, yra „labai žmogiška užuojauta“.

„Mes prieš tai turėjome labai stiprią kaip lyderį prezidentę. Ateiti į postą po tokio nepaprastai stipraus žmogaus yra visada labai sudėtinga ir visada reikia numanyti, kad bus daug lyginimo ir gal dėl to prie kai kurių prezidento padarytų klaidų yra kimbama daug stipriau, vien todėl, kad mes lyginame su prieš tai buvusia prezidente“, – kalbėjo politologė.

Ji pritarė Š. Liekiui, kad konfliktai politikoje yra normalu.

„Nepasakyčiau, kad labai linkstantis į agresyvumą ar konfliktus būtų prezidentas, tačiau, kita vertus, mes matome, kad dalis tų konfliktinių situacijų galbūt ir tai, aš manau, yra viena iš priežasčių kodėl jos susiformavo, būtent prezidento nepatyrimas politikoje.

Negana to, kad turime visiškai kitaip save pozicionuojantį žmogų nei prieš tai buvusi prezidentė, mes turime žmogų, kuris yra naujokas politiniuose procesuose. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė kuruojama sritis turėtų būti užsienio politika, kurioje dar mažiau turi patirties nei politikoje, tai dalis tų konfliktų ir atsiradę tiesiog iš nežinojimo, kaip greitai, operatyviai sureaguoti vienoje ar kitoje situacijoje, ką ir kaip reikėtų pasakyti, kada patylėti, kada netylėti“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Tai, pasak KU politologės, yra žmogiškos klaidos.

„Ar tai yra gerai vadovui – be abejo, kad negerai, bet kad čia jau viskas kiltų iš specialaus noro konfliktuoti, tikrai nemanau“, – komentavo pašnekovė.

Jos teigimu, G. Nausėdai negelbsti ir faktas, kad jis neturi kažkurios vienos didelės partijos tvirto užnugario.

Dalia Grybauskaitė ir Gitanas Nausėda

„Visada yra gerai turėti užnugarį, nepaisant to, kad konstituciškai prezidentas turi visą Lietuvą atstovauti, bet turėti politinių partijų, net ne vienos, o kelių palaikymą visada yra labai geras dalykas. Šiuo atveju matome, kad jis vis tiek veikia vienas.

Be abejo, tai apsunkina situacija. Kita vertus, matome labai dideles pastangas, kartais net ir truputėlį perspaustas tą Konstitucinę nuostatą, kad prezidentas visą tautą turi atstovauti, perspaustai siekiant įgyvendinti – patenkinti visus. Taip niekada nebus, nes bet kokiu atveju vis tiek prezidentas turi rodyti savo vertybines nuostatas, jas demonstruoti, nes įvairūs nutylėjimai žmonių yra pamatomi ir tai nėra geras dalykas, nors reitingai yra aukšti“, – pridūrė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Valinskas: jis taip ir neišaugo iš komentatoriaus, kuriuo buvo

Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas savo ruožtu negailėjo kritikos G. Nausėdos atžvilgiu. Kaip juokavo, komentuojant šalies vadovo pusę kadencijos bendrai, jam tenka pagalvoti, kaip sakyti: „ačiū Dievui, liko tik pusė“ ar „ačiū Dievui, pusė praėjo“.

„Man teko būti tame iškilmingame posėdyje, kur jis davė priesaiką ir buvo inauguruotas Seime. Aš puikiai prisimenu tą jo sakytą kalbą ir tas vertybes, kurias prieš tai jis dėstė apie gerovės valstybę bei apie tai, kad jis bus vienytojas, taikytojas ir taip toliau.

Per tuos dvejus su puse metų gerovės valstybė išnyko iš žodyno, nebeminima jau, o dėl vienijimo, tai man atrodo, kad šiek tiek ne į tą pusę buvo nueita. Ypač paskutiniais metais, kai atsirado tie visi glėbiasčiavimaisi su šeimų maršu, kai patarėjas, išėjęs diskutavo su Celofanu, – vardijo A. Valinskas.

Jis teigė, kad prezidentūra įvedė naują skaidrumo etaloną – anksčiau buvo sakoma, kad politikas turi būti skaidrus kaip krištolas.

„Tai dabar, ko gero, prezidentūroje yra naujas dalykas, kad turi būti skaidrus kaip celofanas“, – šaržavo buvęs Seimo pirmininkas.

A. Valinsko nuomone, prezidentas per dvejus su puse metų nesurado savo vietos politiniame Lietuvos žemėlapyje.

Arūnas Valinskas

„Nepadeda jam surasti ir ta pati komanda, kuri akivaizdžiai, dažnai keisdamasi, signalizuoja, kad tiek daug žmonių negalėjo klysti. Vadinasi, kažkokia problema yra su komandos vadu, o ne su komandos nariais, nes ateina, metų neišbūna ir išeina“, – pastebėjo pašnekovas.

G. Nausėda, pasak jo, taip pat neišaugo ir iš to, kuo buvo anksčiau.

„Jis neišaugo iš to komentatoriaus, kuriuo jis buvo dirbdamas banke. Jam, vietoje to, kad dirbtų su Vyriausybe, o tai jau antroji Vyriausybė, su kuria jam tenka dirbti, kiekvieną kartą vis sunkiau ir sunkiau“, – konstatavo A. Valinskas.

Jis teigė, kad šalies vadovas turi suvokti, jog sprendimai priimami kolegialiai.

„Prezidentas turi suvokti, kad nors jis yra vienasmenis, (…) jis nėra vienintelis, kuris vykdo užsienio politiką. Jis tikrai neturi atsiklausinėti kai kurių dalykų, nes jis prezidentas, bet jis tas pozicijas turi suderinti tarpusavyje su užsienio reikalų ministru, su Vyriausybe“, – akcentavo buvęs parlamento pirmininkas.

A. Valinsko manymu, tai, kad G. Nausėda rinkimus laimėjo kaip jokiai partijai nepriklausantis kandidatas, šiuo atveju yra vis dėlto minusas.

„Kai apklausinėjo žmones gatvėje prieš rinkimus, aš cituoju žodis žodin, ne mano tai tekstas, bet tiesiog įsiminiau vieno vyriškio ir kadangi prieš tai dvi kadencijas mums vadovavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, tai jo pasakymas buvo toks: „Gana, užteks, nereikia, kad mus vėl valdytų boba“. Jis čia taip sakė prieš antrąjį turą. Tai dabar mes turime prezidentą, kurį valdo boba“, – juokaudamas sakė pašnekovas.

Buvęs Seimo pirmininkas teigė manantis, kad G. Nausėda taip ir neįprato prie kritikos.

„Bent jau aš tikrai turiu tokią storumo begemoto odą, per kurią, ko gero, kažkam labai sunku būtų įkąsti, nes esu girdėjęs savo adresu kritikos gerokai daugiau nei prezidentas. Klausimas, kiek ji yra ir buvo pagrįsta.

Vietoje to, kad jis tą savybę savyje lavintų, jis nuo jos atsiribojo: po pirmų metų sakė, kad nebeskaito spaudos. Čia yra bėgimas nuo realybės, nes tau labai pravartu sužinoti ne tik tuos, kurie tave giria, bet atvirkščiai – politika yra tokia veiklos sritis, kai tu privalai susitaikyti su ta situacija, kad tu, prieš rinkimus buvęs mylimas ir labai gerbiamas, deja, visą laiką kadencijos metu to neturi“, – komentavo A. Valinskas.

Gitanas Nausėda

„Jis net iki šiol, matyt, nelabai supranta vieno dalyko, – kad prezidento piliečiai gerbti neprivalo. Jis turi nusipelnyti būti gerbiamas, bet šioje vietoje yra problema. Demokratinėje valstybėje bet kuris pilietis privalo pripažinti Prezidento rinkimų rezultatus.

Šitą aš pripažįstu – taip, Nausėda yra išrinktas LR prezidentu. Faktas, bet aš negaliu būti įpareigotas nei Konstitucijos, nei teismo, nei kitų, kad privalau automatiškai gerbti bet kurį pareigūną“, – pridūrė buvęs Seimo pirmininkas.

Prezidentas lieka populiariausiu politiku

2019 m. liepos viduryje, iškart po rinkimų ir inauguracijos, „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, tų, kurie palankiai vertino G.Nausėdą, buvo 73,7 proc., o nepalankiai – vos 5,2 proc. Visgi, kaip tuomet ir dabar aiškina sociologai, šalies vadovas Lietuvoje tradiciškai turi aukščiausius reitingus.

Nors toliau išlaiko lyderio pozicijas, G. Nausėda per du su puse metų išaugino nepalankiai vertinančiųjų jo veiklą gretas.

Paskutinėmis gruodžio viduryje darytos tos pačios bendrovės apklausos duomenimis, G. Nausėdą palankiai vertina 52,5 proc. respondentų, o nepalankiai – 27,2 proc. apklaustųjų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (204)