„Na tai, aišku, tapo naujiena irgi Taivano žiniasklaidoje, bet džiaugiuosi, jog šiandien galėjome pasiūlyti ir kitokio politinio turinio – ne tik kalbas apie pavadinimus, bet ir konkrečius projektus. Aš tikiuosi, kad ta puslaidininkių pramonė Lietuvoje užsimegs su šia Taivano draugyste“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.
Praėjusį antradienį prezidentas Gitanas Nausėda „Žinių radijui“ pareiškė, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas buvo su juo nederinta klaida. Kinija pasveikino tokį šalies vadovo žingsnį, o Užsienio reikalų ministerija patikino, kad su prezidentu buvo derinti visi klausimai, susiję su atstovybės atidarymu.
Taivaniečių atstovybės pavadinimą, supykdžiusį Pekiną, kritikuoja ir opozicija.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį nuotoliniu būdu susitikusi su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu, sakė sveikinanti Taivano planuojamas investicijas Lietuvoje ir laukianti sprendimų dėl konkrečių investicinių projektų. Lietuvą labiausiai domina galimos taivaniečių investicijos į puslaidininkių ir lazerių gamybos, biotechnologijų sektorius.
Taivano ministras A. Armonaitę informavo, kad jo šalis artimiausiu metu atidarys 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams. Praėjusią savaitę Taivanas paskelbė, kad įsteigs 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę. Ministrė A. Armonaitė tikisi, kad šių fondų sąlygos bus labai palankios bendrų projektų įgyvendinimui ir Taivano investicijos Lietuvą pasieks kuo greičiau.
„Bendradarbiaudami su viena pažangiausių pasaulio ekonomikų, galime atverti didžiules galimybes Lietuvos aukštos pridėtinės vertės verslo sektoriams, tokiems kaip biotechnologijos ar inovatyvių produktų gamyba. Laukiame konkrečių sprendimų dėl Taivano investicijų, o susitikimo metu pasiūliau Lietuvą įvertinti kaip potencialią puslaidininkių pramonės investicijų vietą“, – sako A. Armonaitė. Investicijos į šias sritis stiprintų Lietuvos ekonominį proveržį, skatintų verslo ir mokslo bendradarbiavimą.
Pasak jos, Lietuva labai suinteresuota bendradarbiauti su svarbiausiu pasaulio puslaidininkių rinkos dalyviu Taivanu kuriant puslaidininkių gamybos ekosistemą šalyje. Taivanas galėtų pasiūlyti žinių, kompetencijų ir specialistų, o Lietuva savo ruožtu – visame pasaulyje garsėjančių lazerių, kurie galėtų būti integruoti į puslaidininkinių gamybą. Taivano investicijos į lustų dizainą, dalijimasis šiandienėmis lustų technologijomis ir tiesioginėmis investicijomis į lustų gamybą kurtų pridėtinę vertę ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.
„Lietuvoje yra įmonių, kurios turi labai konkrečias verslo strategijas plėtoti puslaidininkių pramonę“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ministrė tikina, kad su Taivanu šiuo metu formuluojamos gairės verslams, kurie ketina prašyti finansavimo tiek iš 200 mln. dolerių fondo, tiek iš antradienį pristatyto milijardo dolerių vertės paskolų fondo.
„Dirbsime su Taivano kolegomis, kad suformuluotume labai konkrečias sąlygas, kurias turėtų atitikti įmonės, net tik, kad galėtų pretenduoti į 200 mln. dolerių fondo lėšas, bet ir į milijardo dolerių fondo, kurį pristatėme šiandien. Žinoma, norime, kad šios lėšos būtų konkurencingos, kad verslai galėtų praktiškai juos panaudoti, kad galimybės gauti paskolą būtų prieinamos lietuviškoms įmonėms“, – sakė ji.
Be to, Lietuva suinteresuota didinti prekybos su šia sala mastą. Planuojama, kad Lietuvos įmonės artimiausiu metu galės įsitraukti į vieną didžiausių Taivano e. prekybos platformų „PC Home“ ir pradėti elektroninę prekybą Taivano rinkoje.
A. Armonaitė informavo Taivano ministrą apie pasirengimą steigti Lietuvos prekybos atstovybę Taibėjuje. Siekiama, kad prekybos atstovas pradėtų darbą artėjantį pavasarį.
„Esame dėkingi už Taivano sprendimą perimti 120 Kinijoje įstrigusių lietuviškų prekių konteinerių. Perdavėme Lietuvos verslo prašymą intensyvinti šį procesą. Lietuvos įmonės nori pasinaudoti aktyvėjančiais Taivano ir Lietuvos ekonominiais santykiais ir reikšmingai didinti eksportą į salą. Tai tikimės padaryti šiais metais Taibėjuje atidarę savo prekybos atstovybę“, – sakė ministrė.
2020 m. eksportas į Taivaną siekė 19 mln. eurų (0,1 proc. viso Lietuvos eksporto). Atitinkamai importas iš Taivano sudarė 66 mln. eurų (0,2 proc. viso Lietuvos prekių importo).
Armonaitė: su Vokietija deriname veiksmus dėl Kinijos spaudimo
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Vokietijos federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos parlamentine valstybės sekretore dr. Franziska Brantner antradienį aptarė dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos verslui kilusius sunkumus, dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, prekybos ir investicijų svarbą.
„Tikimės, kad Vokietija aktyviai parems šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvą kuo greičiau parengti naują kovos su prievartos veiksmais priemonę, kurią būtų galima taikyti būtent susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, panašiai padėčiai, kuri kilo Lietuvos santykių su Kinija srityje. Tai svarbu ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai, kuri yra pagrindinė mūsų prekybos partnerė, aktyvi investuotoja“, – ministerijos pranešime cituojama ministrė A. Armonaitė.
Pasak ministrės, Kinijos veiksmų pasekmes jaučia ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjungos vidaus rinka. Nuostolių patiria vokiečių, prancūzų, norvegų, estų ir kitų ES šalių kapitalo įmonės. Taip tikrinamas ES atsparumas trečiosios šalies spaudimui.
F.Brantner susitikime su A. Armonaite patvirtino savo paramą Lietuvai. Anot Vokietijos ministerijos atstovės, Europos Sąjunga privalo turėti vieningą užsienio prekybos politiką ir su trečiosiomis šalimis kalbėti vienu balsu. Ji taip pat sutinka, kad Lietuvos verslas, ieškodamas naujų prekybos rinkų, galėtų pasinaudoti Vokietijos prekybos rūmų atstovybių paslaugomis. Vokietija Lietuvą tebevertina kaip patrauklią vietą investicijoms.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo dabartinės Vyriausybės veiklos pradžios nuosekliai siekia diversifikuoti prekybos santykius Pietryčių Azijos regione – steigti prekybos atstovybes ir megzti aktyvesnius prekybinius bei investicinius santykius ne tik su Taivanu, bet ir su Pietų Korėja, Singapūru ir kitomis regiono valstybėmis.
„Nepateisinama, kad ekonominiai mūsų šalies interesai patiria tokį spaudimą, su kuriuo ateityje gali susidurti bet kuri Europos Sąjungos šalis, todėl ES į tai turi atsakyti vieningai“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Ministrė Vokietijos atstovei pabrėžė itin didelę Lietuvos ir Vokietijos ekonominių santykių svarbą: įgyvendinta daugiau kaip 50 investicinių projektų, kurie sukūrė per 7000 darbo vietų, o bendros Vokietijos kapitalo įmonių investicijos Lietuvoje siekia apie 1,48 mlrd. eurų.
2020 metais Vokietija buvo pirma pagal dydį Lietuvos paslaugų eksporto rinka, kuri sudarė 15 proc. (1,6 mlrd. eurų) viso Lietuvos paslaugų eksporto. Dvišalė prekyba siekė 6 mlrd. eurų.
