Kaip Delfi sakė konservatorių frakcijos atstovė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė, valdžia daro gerai, apeliuodama į gyventojų sąmoningumą ir pačių pastangas apsaugoti save bei kitus.

„Jeigu nurodai, kad kontaktas, tie PGR testai ir bus nemokami. Man atrodo, kad yra labai protingas pasiūlymas, skatinamas gyventojų sąmoningumas, į ką mes visada apeliuojame – į rekomendacijų laikymąsi, savęs priežiūrą. Man atrodo, kad tai yra teisinga“, – sakė J. Sejonienė.

Vis dėlto, jei žmogus pasiskiepijęs trimis vakcinos nuo COVID-19 infekcijos dozėmis, bet turėjo aukštos rizikos kontaktą su sergančiuoju, PGR testas jam yra tik rekomenduojamas.

„Aš suprantu, kad čia palengvinamas darbas NVSC, kur yra žinoma, kad jie nespėja su darbo apimtimis, kontaktų atsekimu. Tiesiog gyventojai geranoriškai įtraukiami į tą procesą – man atrodo, kad tai labai protinga ir demokratiška“, – tvirtino Seimo narė.

Jurgita Sejonienė

Jos teigimu, gyventojai dažniausiai laikosi rekomendacijų.

„Patirtis rodo, kad didžioji dauguma tų rekomendacijų laikosi. Antra, ką rodo omikron ir dėl ko ta situacija yra pozityvesnė, tai, kad tose šalyse, kurios šiuo metu turi labai didelius susirgimo skaičius, visgi tie susirgimai yra lengvesni. Nėra ta situacija hospitalizacijos prasme tokia grėsminga. Man atrodo, kad yra protinga įtraukti visuomenę į situacijos valdymą ir tas pasitikėjimo tarp valdžios ir gyventojų skatinimas man atrodo yra labai protingas“, – akcentavo J. Sejonienė.

Ji teigė, kad dėl greitųjų antigenų testų naudojimo kaip lygiavertės testavimo priemonės nustatant koronaviruso ligą galutinį verdiktą turėtų pasakyti ekspertai. Įtraukti į galimybių paso vaikams sistemą greituosius antigenų testus ragino ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Man atrodo, kad ir prezidento tas pasiūlymas buvo šiaip geras. Visus verta diskutuoti, reikia įvertinti, tik pats pateikimo principas kaip ultimatumas gal nėra labai tinkamas, bet tikrai svarstytinas. Ir dabar dalis mokyklų naudoja greituosius antigenų testus“, – kalbėjo parlamentarė.

Tuo tarpu gyventojams, kurie, pasidarydami savikontrolei greitąjį antigenų testą gauna teigiamą rezultatą, vis dėlto atsakymą reikėtų užtvirtinti, pasak J. Sejonienės, PGR testu.

„Man atrodo, kad procedūra labai paprasta. Kad įtraukiami gyventojai, yra labai gerai“, – pridūrė Seimo narė.

Veryga pasigenda logikos

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vis dėlto teigė, kad valdžios sprendimais testavimas yra apribojamas.

„Nežinau, kodėl tokia strategija yra pasirinkta, nes pirmas žingsnis buvo, kai buvo nustatytas mokamas tam tikras testavimas darbuotojams. Jau tada buvo kalbama, kad iš dalies apribojama viena iš pandemijos valdymo priemonių.

Galbūt tai yra daroma dėl to, kad pati plintanti atmaina, kaip sakoma, yra mažiau pavojinga, bet tada klausimas, ar bereikia ir visų kitų priemonių? Tarkime, ribojimų renginiams ar izoliacijos kažkokių taisyklių“, – Delfi komentavo A. Veryga.

Aurelijus Veryga
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Visgi, kaip akcentavo buvęs ministras, Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja ragina kol kas neskubėti skelbti, kad omikron yra mažiau pavojinga.

„Tada aš nesuprantu testavimo atsisakymo logikos. Tiesiog pritrūksta logikos ar nuoseklumo. Jei sakome, kad tai silpnesnė atmaina, tai ir kitos priemonės turėtų būti panašiai koreguojamos“, – pastebėjo Seimo narys.

A. Veryga taip pat teigė, kad būtų galima grąžinti profilaktinį nemokamą testavimą gyventojams, pavyzdžiui, kartą per savaitę ar kitokiu periodiškumu.

„Žinoma galėtų, jei išlieka pandemijos valdymo logikoje pats testavimas“, – sakė parlamentaras.

„Aš kelis kartus esu bandęs klausti, ką reiškia konkreti priemonė – ar tai kažkoks bonusas, kad žmonės eitų skiepytis ir tada, rizikuojant tam tikrais dalykais, suteikiamos priemonės, ar tai yra tiesiog pandemijos valdymo logika ir ta priemonė nebereikalinga. Čia ne vienintelė vieta, kur tam tikro nuoseklumo ir logikos pritrūksta ir nelabai kas ją aiškina“, – teigė A. Veryga.

Žmonėms tokiais atvejais, pasak jo, kyla abejonės sprendimų pagrįstumu. Visgi į klausimą, ar galimą įtraukti greitąjį antigenų testą į galimybių paso sistemą, A. Veryga teigė, kad atsakyti turėtų ekspertai.

Keičiama pandemijos valdymo strategija

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį paskelbė, kad galimybių paso reikalavimas paaugliams bus atidedamas. Taip pat, pasak jos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras orientuosis į pačių artimiausių kontaktų su sergančiuoju atsekimą.

I. Šimonytės teigimu, tikimybę užsikrėsti turi „praktiškai kiekvienas“. Ji ragino gyventojus turėti greitųjų antigeno testų namuose ir akcentavo, kad šią arba kitą savaitę omikron atmaina taps vyraujančia šalyje, nors to dar nerodo sekoskaitos vėluojantys tyrimai.

Nemokamai PGR testai šiuo metu atliekami asmenims, kurie turi simptomų, taip pat tiems, kurie turėjo rizikingą kontaktą su sergančiu asmeniu. Nemokamai PGR tyrimą gauna ir keliautojai, norintys susitrumpinti izoliaciją.


Tai, kad pajutus menkiausius simptomus reikėtų nedelsiant atlikti greitąjį antigeno testą, antradienį spaudos konferencijos metu kalbėjo ir sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

„Peršalimo ir omikron simptomai panašūs. Tai gali būti kelias dienas trunkanti temperatūra, slogos, gerklės, galvos skausmas. Esant tokiems simptomams gal galima būtų įsivertinti, kokie tai yra simptomai ir pradėti nuo testo. Arba važiuoti į mobilų punktą, jei po ranka neturite greitojo testo“, – rekomendavo A. Bilotienė Motiejūnienė.

Kiekvienam gyventojui namuose, pasak jos, reikėtų turėti greitąjį antigeno testą. „Tokiu atveju žinome, ar turime kreiptis į šeimos gydytoją telefonu, ar kontaktiniu būdu. Tik saugodami save ir kitus galime turėti nedidelius skaičius. Omikron labai greitai plinta. Jei turime testą namuose ir jį pasidarome, pranešame ir izoliuojamės, tai yra tinkamas būdas neužkrėsti kitų“, – kalbėjo viceministrė.

Šiuo metu mobiliuosiuose punktuose kasdien atliekama apie 19 tūkstančių PGR tyrimų, bet, anot viceministrės, būtų galima testavimo apimtis išplėsti iki 35 tūkstančių. Visgi, A. Bilotienė Motiejūnienė ragino iš pradžių atlikti greitąjį antigeno testą namuose.

Prezidento suburta Sveikatos ekspertų taryba antradienį iškėlė mintį, kad teigiamas greitojo antigeno testo rezultatas galėtų būti prilyginamas teigiamam PGR rezultatui, tad PGR atlikti nebereikėtų.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Taip galėtų būti, apie tai buvo kalbėta ir vakar. Buvo keltas klausimas, diskutuojama, tačiau reikėtų aiškumo, kada greitasis antigeno testas būtų fiksuojamas. Greituosius testus dažnai atliekame namuose, vaikų atveju – mokyklose.

Jei šeimos nariui nustatytas teigiamas COVID-19 testas PGR būdu, o kiti šeimos nariai atlieka greituosius testus ir turi teigiamą rezultatą, tą būtų galima spręsti. Šiuo metu yra labiau techniniai klausimai. Bet plačiai taikyti tik antigeno testus, tikriausiai būtų labai netikslu, kaip ir minėjo posėdyje ekspertai“, – sakė viceministrė.

Be to, Europos COVID-19 sertifikatas po ligos išduodamas tik sergant atlikus PGR testą.