„Vyriausybė vakar sutarė, jog pandemijos valdymo strategiją dėl didelio atvejų skaičiaus vienu metu teks keisti iš esmės, ir tai reiškia, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tikrai nesivaikys kontaktų, neužsiiminės kokiais nors istoriniais kasinėjimais, kas su kuo prasilenkė koridoriuje kokiu metu, o iš esmės koncentruosis į tuos žmones, kurių testai teigiami yra nustatyti dabar, ir jų artimiausią aplinką“, – žurnalistams antradienį sakė premjerė.

Ji akcentavo, jog tikimybę užsikrėsti „turi praktiškai kiekvienas“, todėl svarbu pajutus menkiausius simptomus ar žinant apie kontaktą su sirgusiu izoliuotis ir kreiptis dėl galimybės atlikti COVID-19 testą.

Premjerė taip pat ragino greitųjų testų turėti namuose.

Jos teigimu, šią arba kitą savaitę omikron atmaina taps vyraujančia Lietuvoje, nors to dar nerodo vėluojantys sekoskaitos tyrimai.

Pasak I. Šimonytės, kol kas nėra daug informacijos apie naujosios koronaviruso atmainos savybes, nors kai kurios naujienos „atrodo gana optimistiškos“. Vis dėlto ministrė pirmininkė pabrėžia, jog informacijos dar mažai, o Lietuvos duomenų kol kas beveik apskritai nėra.

„Keletas dalykų turbūt jau yra akivaizdūs: atvejų skaičius auga labai sparčiai, gerokai sparčiau negu bet kurios iki šiol buvusios atmainos, ir, deja, nelabai galime pasakyti, kad kurioje nors valstybėje, išskyrus galbūt Pietų Afrikos šalis, tas augimas jau yra pasiekęs piką ir pradėjęs leistis“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji pastebėjo, kad šalyse, kuriose jau išplito omikron atmaina, sergamumas pasiekė 4 tūkst. atvejų milijonui gyventojų, kai Lietuvoje šis rodiklis net prasčiausiu metu buvo keturis kartus mažesnis.

„Vadinasi, kiek tie atvejai gali augti, kol kas labai sunku pasakyti“, – teigė premjerė.

Lietuvoje praėjusią savaitę užfiksuoti aukščiausi nuo lapkričio pradžios naujų atvejų rodikliai. Vis dėlto situacija ligoninėse, pasak jų vadovų, kol kas išlieka stabili.

Ekspertai įspėja, jog omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti delta atmaina. Viena to priežasčių – mažesnis vakcinų veiksmingumas.

Vis dėlto, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgus šia atmaina pasireiškia ne tokie sunkūs simptomai.

COVID-19 statistika: 2680 naujų atvejų, 9 mirtys, pirmą skiepą gavo 1,5 tūkst. žmonių

Praėjusią parą nustatyta 2680 naujų COVID-19 atvejų, mirė devyni žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Aštuoni mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti ne pagal visą schemą.

Praėjusią parą beveik 1,5 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso paskiepyta per 16,2 tūkst. žmonių.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1107 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 90 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,6 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7 tūkst. antigenų tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek paaugo ir siekia 1182,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis sumažėjo ir siekia 18,1 procento.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo per 547 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 7,6 tūkst. žmonių.

Ligoninės ir mirtys

Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 115 žmonių – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą.

46 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 948 žmonėms.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.

Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiems galimybių paso būtų atlaisvinami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.

Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė trys 80–89 ir po du 60–69, 70–79, 90–99 metų žmones.

Pagal visą schemą buvo paskiepytas vienas asmuo, priklausęs 80–89 metų amžiaus grupei.

Iš 7565 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pagal visą schemą buvo paskiepyti 682. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 14,3 tūkst. mirčių.

Vakcinacija

Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta apie 1 mln. 929 tūkst. žmonių. Vakcinuota pagal visą schemą 1 mln. 84 tūkst. gyventojų, dar 759,8 tūkst. visiškai paskiepytų yra gavę ir stiprinamąją vakcinos dozę.

Tarp paskiepytų pagal visą schemą Statistikos departamentas neįtraukia stiprinamąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69 proc. gyventojų.

Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų grupės, kur paskiepyta 3,9 proc. vaikų, mažiausiai pasiskiepijusių yra tarp 12–15 metų vaikų – 37,3 procento.

Vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 72 proc.

Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6 mln. 262 tūkst. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4 mln. 260 tūkst. iš jų.

Šiuo metu koronavirusu tebeserga 25,5 tūkst. žmonių – daugiau kaip tūkstančiu, lyginant su ankstesne para.