„Sulaukėme lauktų aštrių debatų apie užsienio politiką, bet pasirodo, kad nelabai su tuo mokame tvarkytis, statome tarpusavio sienas ir barikadas, darome klaidas ir žalą savo demokratijai bei užsienio politikai (ypač kai „šešėlinė vyriausybė“ pradeda alternatyvią užsienio politiką su Kinija – tai jau rimta nacionalinio saugumo problema). Nesinorėtų, jog buvęs Rusijos ambasadorius B. Cepovas būtų teisus, teigęs, kad Lietuva – „ne šalis, o skandalų mėgėjų sambūris, kur visi drabstosi purvais ir dėl to jaučiasi laimingi“, – socialiniame tinkle rašė A. Januška.

Jo teigimu, net jei galvojama, jog Taivano atstovybės pavadinimas yra klaida, nebėra gerų kelių „tą klaidą ištaisyti, veikiant tik atšaukimo būdu“.

„Atstovybę su Taivano pavadinimu atidarė Taivanas, Lietuva davė tik sutikimą, apie tai URM viešai paskelbė liepos 20 dieną. Visi kas norėjo – žinojo, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybes, tad visi turi jaustis atsakingi ir būti mažiau hipokritiškais“, – pabrėžė Lietuvos diplomatas.

A. Januška rašė, jog „labai gali būti“ kad jei Lietuva pareikalaus ar derėsis, kad Taivanas pakeistų pavadinimą, didelė tikimybė, jog jie „uždarys atstovybę ir pasitrauks“.

„Suprantu, kad dalis viešų kalbėtojų to ir siekia, Prezidento pasisakymas atkreipė pasaulio spaudos dėmesį į mūsų vidinius debatus, esame stebimi kuo tai baigsis. Mūsų baltinių skalbimosi procesą stebi ir Taivanas, ir nemaža dalis pasaulio politikos. Aš tai prilyginčiau situacijai, kad mes rimtai diskutuotume ar perduoti A. Lukašenkai Baltarusijos disidentus“, – socialiniame tinkle rašė A. Januška.

Ir jeigu „Taivanas pasitrauks“, A. Januškos prognozė paprasta – Lietuva įrodys, kad yra maža ir silpna šalis.

„Jei Taivanas, kuris irgi skaičiuoja savo reputacinę žalą (patekęs į mūsų nesutarimus), pasitrauks, kas prognozuotinai įvyks? Lietuva įrodys, kad Kinija gali viską, kad Lietuva yra maža ir silpna, išsišokėlė, kurią reikia ir galima sutramdyti. Greičiausia tai taptų Lietuvos užsienio politikos pabaiga“, – įžvalgomis socialiniame tinkle dalijosi A. Januška.

„Būtume tik išsišokėliai, kuriais neverta pasitikėti. Gali būti, kad ateityje ta vadinama vertybinė politika virs antivertybine – bent to atrodo siekia dalis politikų ir komentatorių. Tai sumažintų Lietuvos ir Taivano nacionalinį saugumą. JAV nusiviltų Lietuvos politika. ES pasirodytų, kad net turėdama tokią vertingą rinką, negeba tvarkytis, kai yra užpulta jos bendra prekybos politika. Dalis verslo atsigautų, tačiau santykių su Kinija atstatymas jau niekaip nebekompensuotų patiriamų žalų kitose srityse“, – rašė Lietuvos diplomatas.

Tada, anot A. Januškos, „pasijustume susimovę“.

„Yra dalykų, kurių nebegalime grąžinti atgal be dar didesnių nuostolių, kaip negalime sugrąžinti laiko atgal. Point of no return seniai peržengtas. Ateityje būtų gerai, kad tie kas inicijuoja ir planuoja politikas, planuotų ir jos suvaldymus, kad vizualiai nesukurtume būklių, kai tenka rinktis iš blogo ir blogesnio“, – ragino Lietuvos diplomatas.

Jis socialiniame tinkle pabrėžė, jog Užsienio reikalų ministerija (URM) po eilės vietų šalies vadovo pasisakymų „ negali nebūti dezorientuota“

„Užsienio reikalų ministerija po eilės viešų Prezidento pasisakymų (nepamenu tokio lygio per visą šiuolaikinę Lietuvos istoriją) irgi negali nebūti dezorientuota. Lojalumų skilimas didina iš URM (nežinosi ar informacijos, ar gandų) leakinimą į visas politinio spektro puses, tame tarpe apie neva išeities ieškojimo ne aktyvia diplomatija su ES ir JAV, o kaip atsitraukti taivaniečių rankomis.

Netikiu tokiais gandais, bet jei kažkas apie tai galvoja, tai nebūtų diplomatija. Jau tada ar ne geriau būtų tiesiai viską pasakyti ir atlikti ritualinį politikos (ir antro ešelono asmenybių) aukojimą. Nesakyčiau to, jei tokių užuominų nebūtume visi viešai išgirdę iš įtakingų koalicijos politikų – ir vis tik noriu tikėti, kad tai netiesa“, – rašė jis.

A. Januškos nuomone, „Lietuvos diplomatija turi ne daugiau kaip pusmetį, kad išjudintų ES ginti save“.

„Net jei šiandien tapome pilotiniu projektu, turime pasiekti, kad JAV ir ES mus apgintų. Gal ne visi mus rėmė tame sprendime, bet niekas ir nedraudė, tad ir prievolė gintis išlieka. Vieni prieš Kiniją nelaimėsime, tad jei Lietuvos diplomatija (su Prezidentu priešakyje) abejoja mūsų gebėjimu sutelkti ES – geruoju nesibaigs. Šiandien pats laikas ir Prezidentui daryti tai, ko jis visada žodžiais siekė – tapti veiksmo lyderiu, o ne vien komentatoriumi. Už diplomatijos efektyvumą Konstituciškai pirmiausia atsakingas jis“, – rašė Lietuvos diplomatas A. Januška.

Antrasis žingsnis – kompensacijų verslui sutvarkymas. Kitu atveju, žalos prisidarys valdančioji koalicija kitų Seimo rinkimų kontekste.

„Įprastinio biurokratinio lėtumo čia nepakaks. Apgailėtina, kad ir dalis koalicijos spouksmenų aštrina situaciją, siekia marginalizuoti, net tyčiotis iš verslo. Tai blogai, tai griauna pilietinę visuomenę. Todėl koalicijai su verslu nebereikėtų aštrinti situacijos, baigti žodinį karą (gerai būtų – mažiau kai kurių verslo organizacijų atstovų politikavimo) ir tiesiog aktyviai, labai aktyviai veikti- gal tam net įkuriant spec. greito reagavimo padalinį, nes kartais neatrodo, kad ekonomikos ministerijos vadovybė geba dirbti krizės sąlygomis.

Gal mokės, noriu klysti. Jei verslui nesuteiksime aiškumo, o tiems kam reikia – pagalbos, tai koalicija turės daug žalos, kas įtakos Seimo rinkimus po kelių metų. Būtų gerai, kad atsirastų iniciatyvų gesinti laužus, o ne juos kurstyti“, – feisbuke rašė A. Januška.

Jo teigimu, verslas, valdančioji koalicija nesuskaičiavo tokių pasekmių, bet „gal ir nebuvo įmanoma suskaičiuoti visko gyvenimo chaose“.

„Net JAV žvalgyba nesuskaičiavo, kad Afganistanas grius per dieną. Gerai dabar atgaline data reikalauti visų pasekmių žinojimo. Yra tokių pas mus daug žinotojų, kurie viską žino atgaline data – tokių naujų alternatyvios ateities, kontrafaktinės istorijos komentuotojų. Gyvenimas nėra mokslas, tuo labiau užsienio politika, ir jos problemos nesisprendžia auditu“, – socialiniame tinkle rašė A. Januška.

Lietuvos diplomato nuomone, šiuo metu reikia siekti didesnės vienybės užsienio politikoje. Ir tam reikia ir politinių debatų, koalicijos tarimosi su opozicija.

„Bet visa tai būtų lengviau padaryti su Prezidento lyderyste, su moderavimu, apie kurį jis tiek kalbėjo savo kadencijos pradžioje. Sunku pasakyti, ar jis jau neišbarstė savo susitarimo ieškojimo galios ir autoriteto, bet pabandyti būtų verta. Verta būtų ruošti ar atnaujinti mūsų strategines užsienio politikos gaires. Jei Prezidentas to nenori ar negali imtis, gal tą galėtų daryti Seimas, Seimo Pirmininkė?“ – klausimą kėlė A. Januška.

Visgi, žala koalicijai jau padaryta, rašė A. Januška.

„Jau aišku, kad dėl užsienio politikos sprendimų nepakankamo politinio derinimo, išaiškinimo, komunikacijos žala šiai koalicijai padaryta ir tai turės pasekmių rinkimuose. Šiandien argumentų kalba nebeveikia, yra tik kartojami burtažodžiai savo burbulams, visi maždaug apsisprendę, perbėgėlių iš kitų stovyklų daug nebus.

Koalicijai reikia gesinti gaisrus, pirmiausia su verslo nuostoliais. Tai šiandien turėtų būti mega uždavinys, super prioritetas“, – feisbuke rašė Lietuvos diplomatas A. Januška.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (321)