Po tarybos posėdžio, prezidento Gitano Nausėdos vyriausias patarėjas Darius Kuliešius surengtoje spaudos konferencijoje po susitikimo pristatė priimtus sprendimus.
„Augančių grėsmių ir įtampų regione svarbūs sprendimai dėl Lietuvos saugumo stiprinimo: pritarta ankstinti turėtus planus ir kartu su kaimynėmis Baltijos valstybėmis įsigyti salvinių raketų sistemas. Oro gynybos sprendimai yra vienas iš Lietuvos prioritetų, ši sistema ryškiai sustiprinti Lietuvos gynybinę galią“, – sakė D. Kuliešius.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigė, kad sistemas MLRS dabar ketinama įsigyti iki 2026 metų.
Jo teigimu, posėdžio metu buvo pristatyta ir Lietuvos kariuomenės parengtis.
„Sutarta konkretiems veiksmams, kur, kada ir kaip parengtis ir toliau turi būti stiprinama“, – teigė G. Nausėdos patarėjas.
D. Kuliešius sakė, jog VGT nariai susipažino ir su Lietuvos mobilizacijos būkle ir tolimesniais darbais, plėtojant šią sistemą.
„Paminėta, kad reikia objektyviai įvertinti valstybės mobilizacijos planą, surengti mokymus, pratybas, tęsti mobilizacinių išteklių telkimą, visų institucijų parengtį“, – tikino jis.
Planuojama didinti šauktinių skaičių
O krašto apsaugos ministras A. Anušauskas po susitikimo informavo, kad bus didinamas šauktinių skaičius.
„Šiame posėdyje buvo patvirtintas ir principinis kariuomenės struktūros planas. Ateinantiems metams šiek tiek keisis pavadinimai ir bus didinamas šauktinių skaičius, civilinių darbuotojų ir kariūnų Karo akademijoje skaičius“, – sakė ministras.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigė, jog sutarta didinti šauktinių skaičių iki 4400.
„Šiuo metu yra sutarta didinti šauktinių skaičių iki 4400. bendras, jei būtų įvestas visuotinis šaukimas, bendras potencialus šauktinių skaičius, atsižvelgiant į tai, kad dalis neatitinka tarnybai keliamų reikalavimų, atkrinta dėl kitų aplinkybių, jeigu kalbame tik apie 18–19 metų vaikinus – tas skaičius yra 6100. Net ir dabartinės sąlygomis mes esame labai arti visuotinio šaukimo vien tik šiai tarnybai tinkamų vaikinų“, – sakė ministras A. Anušauskas.
„Tam šiandien pritarta, tačiau tam dar reikės Seimo sprendimo“, – po tarybos posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.
Lietuva stiprins paramą Ukrainai
Lietuva stiprins paramą Ukrainai – didins karinių instruktorių skaičių, perduos tiek letalinės, tiek neletalinės įrangos, po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Atsižvelgiant į rimtus iššūkius saugumui, kuriuos patiria Ukraina, esame numatę paremti Ukrainą realiomis praktinėmis priemonėmis, tame tarpe didindami savo karinės mokomosios misijos instruktorių skaičių, perduodami tam tikrą materialinę pagalbą, tai ir letalinė, ir neletalinė, ir humanitarinė parama, pvz., Ukrainos karių gydymo ir reabilitacijos tęsimas Lietuvoje“, – pirmadienį sakė A. Anušauskas.
Pasak ministro, artimiausiu metu Lietuva perduos Ukrainai termovizualinius stebėjimo įrenginius, dėl to rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas.
„Šiuo metu mes esame numatę perduoti termovizualinius stebėjimo įrenginius, rengiamas Vyriausybės nutarimas. Kaip žinia, Vyriausybė yra įsipareigojusi kiekvienais metais ne mažiau už vieną milijoną eurų perduoti reikalingos įrangos“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Tikisi vieningo veikimo
Jungtinės Valstijos ir Rusija Ženevoje pradeda aukšto rango diplomatų derybas, Vakarams spaudžiant Rusiją atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų, o Maskvai reikalaujant plataus masto saugumo garantijų.
Šią savaitę Rusijos atstovai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais.
„Tikimės vieningo veikimo“, – apie prasidedančias derybas Ženevoje sakė D. Kuliešius.
„Svarbiausias tikslas yra neleisti, atgrasyti nuo blogiausio scenarijaus. Visame šiame fone matome augančias grėsmes ir augančias įtampas, matome Rusijos kariuomenės tolimesnį telkimą prie Ukrainos sienos. Ir matome tokį viešą grasinimą karine intervencija. Visame šiame fone yra ypatingai svarbu vertinti ne tik regiono, bet ir mūsų saugumo situaciją. Šiuo tikslu VGT ir buvo sukviestas“, – teigė G. Nausėdos patarėjas D. Kuliešius.
Vakarų šalys teigia, kad įvestų sankcijas Rusijai, jeigu ši įsiveržtų į Ukrainą. JAV pareigūnai teigia, kad agresijos atveju Vašingtonas siųstų daugiau karių į rytines NATO nares, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis.
Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.
Taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir gynybos klausimus.
