Buvęs Apsaugos skyriaus vadas Artūras Skučas daugiau kaip šimtui 1990–1993 metais Apsaugos skyriuje tarnavusių pareigūnų įteiks „Garbės žvaigždės“ ženklus, pranešė Seimas.

„Garbės žvaigždės“ ženklas sukurtas pagal architekto A. Skučo dizainą, pagamintas rėmėjo lėšomis.

Apdovanojimai teikiami sausio 8-ąją, nes 1991 metais tą dieną Aukščiausiosios Tarybos gynėjai apsaugojo parlamentą nuo prosovietinių jėgų ir „Jedinstvos“ organizacijos šturmo. Tuomet surengus mitingą dėl Vyriausybės sprendimo padidinti maisto produktų kainas, tūkstantinė prosovietiškai nusiteikusi minia bandė veržtis į parlamento rūmus.

Šeštadienį Vilniuje taip pat rengiamas tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“.

Bėgimu nuo Antakalnio kapinių, kur yra memorialas Sausio 13-osios aukoms, iki Vilniaus televizijos bokšto, kur žuvo daugiausia laisvės gynėjų, norima atiduoti pagarbą žuvusiesiems už Lietuvos laisvę.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos vadovybė karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Tuomet per karinius veiksmus nužudyta 14 žmonių, daugiau nei 800 sužaloti.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Bus pagerbti Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus pareigūnai

Šeštadienio vidudienį Seimo rūmų Didžiajame kieme bus pagerbti buvę Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnai.

Nepavykusio Aukščiausiosios Tarybos rūmų šturmo ir teisėtai išrinktos valdžios apgynimo dieną buvęs Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadas Artūras Skučas pagerbs daugiau kaip šimtą 1990-1993 m. Apsaugos skyriuje tarnavusių bendražygių, įteikdamas jiems „Garbės žvaigždės" ženklus.

„Garbės žvaigždės" ženklas sukurtas pagal architekto Artūro Skučo autorinį dizainą, pagamintas rėmėjo lėšomis.

1991 m. sausio 8 d. prosovietinių jėgų ir „Jedinstvos" organizacijos nepavykusiu Aukščiausiosios Tarybos rūmų šturmu prasidėjo karinė agresija prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę.

Tą dieną, prisidengdama Vyriausybės sprendimu dėl kainų pakėlimo, tūkstantinė prosovietiškai nusiteikusi minia, kartu protestuodama prieš atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, bandė veržtis į Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir nuversti teisėtai išrinktą valdžią. Šturmo metu riaušininkams pavyko patekti į pastatą, tačiau parlamento gynėjai panaudojo priešgaisrinius vandens čiaupus ir jedinstvininkai buvo išstumti lauk.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)