Pagal vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teikimą, Seimo bus prašoma karių įgaliojimus pratęsti iki gegužės 13 dienos.

Pasak jos, grėsmės pasienyje su Baltarusija neišnyko, hibridinė ataka nėra pasibaigusi, nors situacija šiuo metu pasienyje ir atrodo aprimusi.

„Baltarusijos teritorijoje dar yra keli tūkstančiai neteisėtų migrantų, kurie bet kada gali būti išnaudoti koordinuotai hibridinei atakai ir pajudėti Lietuvos sienos link. Kol neturime fizinio barjero, mums reikalinga karių pagalba – negalime atsipalaiduoti ir prarasti budrumo“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Jai per Vyriausybės posėdį pritarė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

„Nors kol kas mažėja migrantų bandymai kirsti sieną, bet iš tikrųjų visos institucijos, kurios yra įsitraukusios į darbą ir stebi situaciją, indikuoja, kad neteisėtos migracijos iš Baltarusijos rizika vis dėlto išlieka labai aukšta, dėl to būtinas kariuomenės pasitelkimas“, – sakė jis.

Esant ekstremaliai situacijai kariai pasienyje, kaip ir pasieniečiai, turi teisę duoti privalomus nurodymus, atlikti asmens apžiūrą ir sulaikyti įtariamus asmenis ir kt.

Anksčiau Seimas, siekiant suvaldyti neteisėtą migraciją iš Baltarusijos, iki vasario 13-osios yra davęs leidimą pasitelkti karius valstybės sienos apsaugai.

Anot Vyriausybės pranešimo, šiuo metu daugiau nei tūkstantis karių pasitelkta padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai atlikti jai pavestas sienos apsaugos funkcijas.

Galutinį sprendimą, ar pratęsti kariams suteiktų įgaliojimų trukmę, turės priimti Seimas. Vyriausybė siūlo šį nutarimą svarstyti skubos tvarka.

Iki sausio vidurio Lietuvos pasienyje su Baltarusija paskelbta nepaprastoji padėtis. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Pasieniečių duomenimis, į Lietuvą pernai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų, dar per 8,1 tūkst. jų pasienyje apgręžta.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.