Apie tai pašnekovai kalbėjo ketvirtadienį, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.

Ambasadorius: situacija sunkiai kontroliuojama didžiausiame Kazachstano mieste

Kaip laidoje sakė Lietuvos ambasadorius Kazachstane G. Vasiulis, Kazachstane vyksta pakankamai didelio masto neramumai, prasidėję prieš keletą dienų nuo nedidelių protestų Vakarų Kazachstane.

Šalyje, pasak jo, dėl to įvesta nepaprastoji padėtis.

„Iš esmės didesnėje dalyje šalies protestai nėra labai didelio masto, vyksta kaip taisyklė taikiai ir nekelia didelio pavojaus situacijos eskalacijai, bet išimtis yra Almatos miestas, kur kaip taikus protestas prasidėjusi demonstracija virto iš tikrųjų didelio masto masinėmis riaušėmis ir šiame mieste, skirtingai nuo visos likusios Kazachstano šalies, situacija yra sunkiai kontroliuojama“, – komentavo G. Vasiulis.

Almata yra didžiausias Kazachstano miestas.

„Tai yra pietietiško tipo tauta, jie tikrai yra emocionalūs, karingi. Kita vertus, nėra tokio labai didelio skirtumo tarp Almatos ir kitų Kazachstano regionų. Aš sakyčiau gal, kad yra didesnis skirtumas tarp Šiaurės Kazachstano ir Pietų Kazachstano, bet Almata, išskyrus tuo, kad yra pats didžiausias miestas ir tradiciškai šalies ir kultūrinė, ir verslo sostinė, kažkokiu ypatingu išskirtinumu nepasižymi. Į klausimą, kodėl riaušės kilo būtent ten, yra ganėtinai sudėtinga atsakyti“, – sakė ambasadorius.

Diplomatas taip pat pastebėjo, kad situacijos analizę apsunkina patikimos informacijos nebuvimas.

Foto: Zuma Press / Scanpix

„Labai prastai veikia ryšiai ir su Kazachstanu, ir Kazachstano viduje, daugelyje šalies vietų, o kartais ir visoje šalyje nuolat dingsta interneto ryšys, neveikia ir fiksuoto telefono ryšiai, mobilaus telefono ryšys. Apskritai neveikia mobilusis internetas, dėl to gauti informaciją iš šalies regionų nėra labai paprasta, o ypatingai sudėtinga gauti tą informaciją iš Almatos, kur vyksta patys didieji neramumai“, – pasakojo G. Vasiulis.

Jo teigimu, Lietuvos santykiai su Kazachstanu visada buvo gana intensyvūs, įprastai šalyje būdavo ne vienas tūkstantis Lietuvos piliečių vienu metu.

„Šiuo metu tie skaičiai yra gerokai mažesni pirmiausia dėl to, kad atvykimas į Kazachstaną yra stipriai apribotas dėl pandemijos reikalų. Dabar galime kalbėti ne apie tūkstančius, o šimtus Lietuvos piliečių, kurie galbūt yra Kazachstane. Nemaža dalis jų yra nuolatiniai Kazachstano gyventojai, dėl to jiems Kazachstano realijos nėra labai didelė naujiena, jie žino kaip elgtis“, – teigė diplomatas.

G. Vasiulis teigė, kad Kazachstane esantiems lietuviams rekomenduojama stengtis kiek įmanoma būti namuose, o išėjus – vengti masinio susibūrimo vietų ir nedalyvauti vykstančiose demonstracijose.

„Jei kalbėtume apie mūsų vežėjus, tai Kazachstanas mums svarbi tiek krovinių vežimo kryptis, tiek tranzitinė valstybė, kadangi per jį daug vykstama į Centrinės Azijos valstybes. Įprastai Kazachstane būna apie 50-60-70 lietuviškų krovininių automobilių vienu metu. Tikslios informacijos apie tai neturime“, – sakė ambasadorius.

Jis teigė, kad jį pasiekė informacija apie kelius atvejus, kai vairuotojai susidūrė su problemomis, bet jos, pasak G. Vasiulio, atsirado labiau ne dėl neramumų, bet informacinių sistemų strigimo, nes ryšys Kazachstane yra itin trūkinėjantis.

Kazachstanas

„Šiam momentui yra nelabai aiškiai matoma, kas yra tas protestų centras, kad jie būtų labai koordinuoti, valdomi iš vieno taško ir turėtų labai aiškius bei tvirtai išdėstytus reikalavimus. Situacija yra labai kintanti“, – pastebėjo diplomatas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad dalis protestuotojų reikalavimų buvo įgyvendinti – dujų kainos sumažintos į buvusį lygį.

„Sakyčiau, kad dar didelę dalimi situacijai daro įtaką ne tik socialinės įtampos, bet ir apskritai visuomenėje ryškiai jaučiamas pandeminis nuovargis“, – įvertino G. Vasiulis.

Ambasadorius pasakojo, kad valdžios reakcija į prasidedančius protestus buvo kooperatyvi, bandyta sukurti formatus, kur būtų galima diskutuoti.

„Tikrai didelė dalis tų reikalavimų buvo įgyvendinti, įskaitant ir tai, kad apie atsistatydinimą paskelbė Kazachstano vyriausybė, bet tų reikalavimų atsiranda vis naujų“, – sakė laidos dalyvis.

Ekspertas: priežastys neramumams nebuvo tik dujų kainų šuolis

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas A. Prochorenko panašiai aiškino protestų priežastį – jo teigimu, pretekstas neramumams buvo dujų kainų augimas, tačiau tikrosios priežastys yra gilesnės.

„Buvo pranešama, kad dujų kainos išaugo bene du kartus, palyginus su dujų kainomis, kurios buvo maždaug prieš metus, bet jau dabar tos kainos yra sumažintos. Nepaisant to, mes matome, kad protestai vyksta ir toliau. Vadinasi, priežastys yra daug labiau giluminės“, – sakė ekspertas.

A. Prochorenko pasakojo, kad protestuose Kazachstane šiuo metu kalbama ir apie politinius bei ekonominius pokyčius.

„Visų pirma galime kalbėti apie didelę socialinę atskirtį visoje šalyje, kuri ypač stipriai formavosi pastaruosius dešimt metų. Šiuo metu Kazachstanas tikriausiai yra priskiriamas prie šalių, kur ta socialinė atskirtis tikriausiai yra viena iš didesnių“, – komentavo RESC analitikas.

Kasymas Žomartas Tokajevas
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Kita problema, kaip įvardijo pašnekovas, yra tai, kad vietos savivalda nebėra tokia stipri, kokia būdavo anksčiau.

„Pastaraisiais metais mes galime matyti, kad vadinami vietos merai buvo nuleidžiami „iš viršaus“, taigi jaučiama, kad trūksta tam tikrų demokratijos apraiškų Kazachstano visuomenėje“, – tęsė A. Prochorenko.

Buvo pastebėta, kad dabartinis šalies prezidentas K. Tokajevas nepasitiki šalies jėgos struktūromis, kuriomis nesinaudodamas kreipėsi pagalbos iškart į kitas valstybes partneres.

„Netgi pačioje valdžios viršūnėje vis dar vyrauja tam tikra kova, kas vis dėlto valdo Kazachstaną – ar tai yra dabartinis prezidentas Tokajevas, ar vis dėlto tam tikrą jėgos poziciją vis dar išlaiko buvęs prezidentas Nazarbajevas. Dabartinis prezidentas visiškai nepasitiki savo jėgos struktūromis, kurios galėtų išlaikyti valdžią, o jų yra priskaičiuojama tikrai daug“, – komentavo laidos dalyvis.

Jo teigimu, skaičiuojama, kad jėgos struktūras sudaro apie 150 tūkst. darbuotojų.

„Turint tokį skaičių juo nesinaudoti rodo tai, kad vis dėlto nėra ir politinės valios, ir pasitikėjimo. Tas faktas, kad buvo pasikviesta pagalba iš užsienio, (…) pagrindas yra Rusija, rodo, kad Tokajevas yra pasiryžęs atiduoti dalį savo nepriklausomybės, bent jau trumpuoju laikotarpiu išsaugoti valdžią, bet ilguoju laikotarpiu tapti labiau priklausomu nuo Rusijos“, – komentavo A. Prochorenko.

Nursultanas Nazarbajevas
Foto: Scanpix

Galų gale, kaip pastebėjo analitikas, buvęs prezidentas Nursultanas Nazarbajevas yra laikomas savotišku Kazachstano tautos tėvu, o kažkada, nors ir buvo autokratas, buvo laikomas gana pažangiu.

„Tačiau per pastaruosius dešimt metų jo situacija ir pačiame Kazachstane, ir tarptautinėje arenoje tapo šiek tiek silpnesnė“, – sakė ekspertas.

Jo teigimu, nors N. Nazarbajevas ir teoriškai nebėra jokių institucijų vadovas, valdžią vis tiek Kazachstane laiko jo visa giminė.

Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia: