Apie tai politologė kalbėjo trečiadienį laidoje „Info diena“.

„Man atrodo, kad prezidentas, duodamas tą interviu, daugiau sprendė vidaus politikos klausimus, daugiau galvodamas apie vidinį politinį kontekstą, galimybę vėl šiek tiek įgelti užsienio reikalų ministrui ir Vyriausybei bendrai, parodyti savo kritinę poziciją, bet nepagalvojo, kad tai gali tapti tam tikra tarptautine naujiena, – kad tas žodis gali turėti didesnių pasekmių už valstybės ribų“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Vakarų spaudoje po šalies vadovo žodžių, pasak jos, ėmė atrodyti, kad įvyko Lietuvos užsienio politikos krypties lūžis.

„Vieni galbūt mažiau supranta, kas čia vyksta, kiti daugiau, bet akivaizdu, jog pamatomas tam tikras nesusikalbėjimas, kuris, labai akivaizdu ir logiška, iš Kinijos pusės yra išnaudojamas savo tikslams“, – taip pat pastebėjo VU TSPMI profesorė.

Vis dėlto, D. Jakniūnaitės teigimu, iš bet kokių politinių sunkumų yra kelias.

„Man atrodo, kad dabar prezidentui yra du ryškūs keliai: patikslinti, ką jis turėjo minty, galbūt sukritikuoti Vyriausybę ir ministeriją dėl tam tikrų procesų, nederinimų, nesusikalbėjimų ir dar kartą pakartoti savo poziciją, kad jis palaiko tą bendrą užsienio politikos turinį. Čia vienas kelias, tarsi pripažįstant, kad jis paskubėjo viešai smerkti Vyriausybę, kas gali būti, aišku, sunku prezidentui“, – kalbėjo laidos dalyvė.

Kitas kelias, anot jos, – bandyti pakeisti bendrą užsienio politikos kryptį Kinijos ir Taivano atžvilgiu.

„Čia tas įdomumas, ar prezidentas to imsis ir ar apskritai jis galvoja, kad tai reikia daryti“, – sakė politologė.

Vis dėlo ji atkreipė dėmesį, kad dalis užsienio politikos procesų yra nematomi dėl diplomatinių praktikų ir kai kurių jautrių klausimų.

Dovilė Jakniūnaitė

„Mes tarsi turime atsikartojantį gruodžio pradžios skandalą, kai mes aiškinomės, kas ką žinojo Baltarusijos kalio trąšų skandale. Tai čia lygiai tas pats“, – įvertino D. Jakniūnaitė.

„Įdomumas yra, kad tai gaunasi istorinis – atkreipkime dėmesį, kad prezidentas kalba ne rugpjūtį, ką jis galėjo padaryti, o sausio mėnesį, pusei metų praėjus po to sprendimo. Čia nelabai svarbu, kas ką žinojo vasarą, bet klausimas – kas čia atsitiko per tuos kelius mėnesius, kad prireikė tokio pareiškimo?“, – taip pat svarstė profesorė.

Ekspertė konstatavo, kad šiuo metu Lietuvoje turime prastą situaciją su užsienio politikos proceso koordinavimu ir įgyvendinimu.

„Ministras tarsi sako, kad yra kontaktas, yra bendraujama ir kad ryšiai yra darbiniai, bet tie ryšiai nuolat sproginėja į vienokius ar kitokius pasisakymus, kurie tarsi paneigia jo žodžius. Taip, reikia šnekėtis. Taip, reikia koordinuotis ir čia ministras, patarėjai ir ministerijoje, ir prezidentūroje turėtų, manau, dėti daug pastangų, kad visgi nevyktų tokie dalykai“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Tai, pasak jos, yra negerai valstybei.

„Užsienio politika visgi yra toks dalykas, kurį pavertus vidiniu ginču, vidinių peštynių įrankiu, paskui sunku atstatyti tą situaciją, kuri buvo nusistovėjusi ir, manau, pakankamai gera“, – akcentavo pašnekovė.

Jos teigimu, nebūtina supriešinti vertybių ir ekonominių kaštų, tačiau apie tai tenka kalbėti, kai vertinamas konfliktas su Kinija.

„Dar vienas neaiškumas, kuris man kyla stebint tas situacijas ir kai kurių verslų skundus dėl nuostolių Kinijoje, tai kol kas mes nežinome, kiek reikės mokėti ir kokie kaštai. Galima sutikti, kad galbūt ministerija ir Vyriausybė, priimdama tam tikrus sprendimus, nei galėjo paskaičiuoti, nei paskaičiavo tam tikrų Kinijos galimas reakcijas ir pasekmes“, – pridūrė politologė.

Visą „Info diena“ pokalbį su D. Jakniūnaite žiūrėkite čia: