Sigita papildomai kaupti pensijai nusprendė, nes senatvėje norėtų gyventi sočiau.
„Jau žinau, kad „Sodra“ nėra pajėgi visiems užtikrinti tos solidžios pensijos. Ir atitinkamai pensijų antroji pakopa yra vienas iš įrankių, kuriam kaip ir neskiri daug laiko, bet ji jau šiek tiek tuo rūpinasi“, – LNK kalbėjo vilnietė Sigita.
„Sodra“ skaičiuoklė Sigitai rodo, kokią dabartinio atlyginimo dalį sudarys jos pensija.
„Jau kaupiu keturiolika metų, tai rodo 36 procentus dabartinės algos, kas tikrai nėra daug“, – sakė ji.
Kad būsimi pensininkai turėtų daugiau nei žada „Sodra“, valstybė visus, kurie sustabdė antros pensijų pakopos kaupimą, arba to nedarė anksčiau, kas trejus metus bandys grąžinti į kaupimo sistemą.
Kai kurie ekonomistai neabejoja, kad valstybė supranta esanti nepajėgi užtikrinti normalią pensiją ateityje.
„Jeigu tokios tendencijos bus, tai pensijos tiesiog negalės būti pakankamai didelės, kad būtų užtikrinta ta ori senatvė. Tą kurią turėjo, ar gal reikia sakyti, tebeturi, dalis vakarų Europos pensininkų“, – LNK sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Brandžiose ekonomikose skaičiuojama, kad pensija turėtų sudaryti mažų mažiausiai 2/3 buvusio atlyginimo. Lietuvos bankas pateikia lentelę, kokią dalį atlyginimo gautumėte išėję į pensiją.
Pirmuoju atveju, kaupiant pensiją tik pirmoje pakopoje, jos dydis siektų apie 30 procentų buvusio atlyginimo.
Antruoju atveju, kaupiant pensiją privačiuose fonduose, jos dydis siektų apie 50 procentų buvusio atlyginimo.
Trečiuoju atveju, papildomai savanoriškai kaupiant pensiją, jos dydis siektų apie 80 procentų buvusio atlyginimo.
Ir tik tada, anot Lietuvos banko, pensija būtų normali.
„Mes galime apie orumą šnekėti, kai šnekame apie tris kaupimo lygius. Vienas yra valstybės, antras – savarankiškas, o trečias – dar papildomas. Manau, kad atsietai vertinti buvo per daug neatsakinga“, – LNK sakė Lietuvos bankų mokėjimų rinkos priežiūrios skyriaus vadovė Rūtą Merkevičiūtė.
Tačiau kai kurie ekonomistai su Lietuvos banko pozicija nesutinka. Esą tai yra tik reklaminiai skaičiai.
„Kai kalbama apie antrą pakopą, tai yra investicijos ir jų grąžos. Žinoma, tik po laiko, o į priekį yra tik spėliojimai. Nes niekas negali pasakyti, kokia bus grąža ateityje“, – LNK sakė ekonomistas Romas Lazutka.
Tačiau Vyriausybės atstovai teigia, kad būsimiems pensininkams be papildomo kaupimo orios senatvės tikėtis neverta. Paprasčiausia, nebus kam dirbti ir mokėti mokesčius, iš kurių mokamos pensijos.
„Ilgainiui tų, kurie mums uždirbs tas pensijas vis mažės. Dėl to reikia galvoti apie alternatyvius būdus iš kur gauti pinigų. Turime pamąstyti, ką patys dėl savęs galime padaryti, kad tas kritimas iš geresnių laikų į blogesnius būtų kiek įmanoma minkštesnis“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė.
Šiuo metu 100 dirbančiųjų išlaiko maždaug 30 pensininkų. Po 40 metų prognozuojama, kad 100 dirbančiųjų išlaikys jau 60 pensininkų.
Atkreipiamas dėmesys, kad nemažai darbingo amžiaus asmenų iš Lietuvos emigravo ir emigruoja toliau.
„Nepaisant to, kad per tuos 20 metų, kai Lietuva neteko tokios dalies darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, „Sodros“ pensijos vien tik tai didėjo“, – sakė ekonomistas R. Lazutka.
Jis LNK teigė manantis, jog nėra teisinga pensijų fondus remti iš biudžeto. Esą visų, turtingų ir neturtingų mokesčių mokėtų sąskaita yra finansuojami tie, kuriems finansinė parama nėra pati reikalingiausia.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
