Kazachstanas: žuzų ir giminių – o ne spalvotoji revoliucija. Nėra paprasta susigaudyti kas vyksta Kazachstane. Iš mano bendravimo su kolegomis iš Karagandos ir Almatos universitetų supratau, kad didžiausią vaidmenį Kazachstano politinėje sistemoje vaidina žuzų – giminių – klanų – bajų sistema“, – feisbuke rašė filosofas.

Jis teigė, jog žuzai – tai istoriškai susiformavusios žemės, jungiančios keletą genčių: vyresnysis, vidurinis, jaunesnysis žuzai.

„Žuzai yra savotiškas pareigų ir priklausomybių pasiskirstymas: kam valdyti (vyresnysis), o kam kariauti (vidurinysis), o kas turi tarnauti ir verslauti (jaunesnysis). Tačiau yra ir kitokių žuzų paskirstymo teorijų“, – socialiniame tinkle rašė G. Mažeikis.

VDU profesorius teigė, jog žuzas sudarytas iš „skirtingų giminių arba genčių, kur visų pareigos taip pat ne vienodos: visa priklauso nuo giminės senumo ir autoriteto“.

Foto: Itar-Tass / Scanpix

„Klanas – tai didžioji, išplėstinė šeima, kurioje turtingesni privalo rūpintis neturtingais, o klanas už juos kautis. Galiausiai bajai – tai ne šiaip oligarchai, o tie, kurie yra įpareigoti valdyti ir rūpintis socialine savo klano ir giminės gerove. Tie kas nepriklauso šiai sistemai yra atskirti nuo nerašytų socialinių garantijų ir juos gali išgelbėti tik kompetencija (pavyzdžiui, rusai). Atskira tema yra Kazachstano korėjiečiai“, – socialiniame tinkle žiniomis dalijosi G. Mažeikis.

Jis aiškino, jog dabartinė revoliucija yra ne tik „sukilimas prieš Nazarbajevo klaną“, bet ir pasipiktinimas „visu vyresniuoju žuzu bei turto paskirstymu“.

„Apie jokią demokratinę revoliuciją nėra ir kalbos. Kita vertus, kazachai, kiek juos pažįstu, yra panašūs į čečėnus, kerštingi, nenumaldomi, užsidegantys. Geriau Rusijai ten nelįsti. Niekam geriau nelįsti. Jie greitai išsiaiškins santykius ir vėl bus dvidešimt metų ramybės. Tokiose sistemose kaip Kazakstanas ne revoliucijos, o galių perskirstymas nutinka kas pora, trejetą dešimtmečių.

Tačiau Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką įvykiai Kazachstane labai jaudina, nes Nazarbajevo likimą jie labai artimai sieja su savo pačių ateities vizija, todėl jie gali dar įsikišti“, – prognozėmis dalijosi VDU profesorius, filosofas G. Mažeikis.

Tokio masto niekas nesitikėjo

Pranešama, kad protestai Kazachstane dėl energijos kainų kilimo tapo nevaldomi, protestai gausėja. Apie šią situaciją „Info dienai“ pasakojo Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Konstantinas Andrijauskas.

„Kad tokie masiniai (protestai, aut. p.) vyks, tikrai nebuvo galima tikėtis. Tiesa, tie, kas stebi Kazachstano politinę, socialinę ir ekonominę aplinką, žinojo, kad yra daug nepatenkintų susiklosčiusia padėtimi.

Pirmiausia, socioekonomine padėtimi, iš dalies ir politine. Bet kad taip sprogs, taip staigiai ir tokioje geografijoje, nemanau, kad daug kas to tikėjosi, čia ir dabar“, – „Info dienai“ kalbėjo K. Andrijauskas.

VU TSPMI atstovas teigė, jog visas prasidėjo nuo ekonominių reikalavimų, bet paskutinėmis dienomis pradėjo aiškėti ir politiniai reikalavimai.

„Prie tos bangos, aišku, prisišliejo ir opoziciniai politikai, kurie paprastai yra emigracijoje. Nes Kazachstano autoritarinė politinė sistema tuo pasirūpina iš anksto. Jie pradeda sakyti, kad reikia leisti politinę konkurenciją, įgyvendinti naująjį status quo, peržiūrėti Konstituciją. Tai vis daugiau girdima apie politinius reikalavimus“, – teigė K. Andrijauskas.

Vietos valdžia tikina, kad neramumus kursto kita užsienio valstybė, o ne vidinis gyventojų nepasitenkinimas. K. Andrijauskas kalbėjo, jog nepasitenkinimas didžiąja dalimi yra vidinis.

„Būtų labai sunku tikėtis, kad autoritariniai vadovai, ar bet kokie vadovai, susidarius tokiai padėčiai, bandytų netraukti tos kortos, kuri jiems leidžia nusiplauti nuo atsakomybės. Tikrai manau, kad didžioji dalis priežasčių, dėl kurių viskas vyksta, yra vidinės“, – sakė jis.

VU TSPMI docentas kalbėjo, jog suskystintos dujos tebuvo žiežirba, nes „gilesnės ir fundamentali problema yra drastiškai auganti nelygybė, didžiulis atotrūkis, kurį jaučia didžioji šalies gyventojų dalis“.

„Mažai, kas tikėjosi, kad ji bus tokiu pavidalu ir tokiu metu – viduržiemį. Kuris Kazachstane yra paprastai yra pakankamai aršus“, – „Info dienai“ komentavo K. Andrijauskas.

Protestai išplito visoje šalyje

Maskvos vadovaujamas karinis aljansas ketvirtadienį išsiuntė karių į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną, o vietos policija pranešė „likvidavusi dešimtis“ žmonių, bandžiusių šturmuoti vyriausybės pastatus.

Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose buvo matyti apiplėštos parduotuvės ir sudegę pastatai Almatoje, girdėti automatų šūviai gatvėse ir baimės kupinų gyventojų riksmai.

Pareigūnai pranešė, kad per neramumus iki šiol buvo sužeista daugiau nei 1 000 žmonių, beveik 400 buvo hospitalizuoti, o 62 gydomi intensyviosios terapijos skyriuje.

Šią savaitę protestai išplito visoje šalyje, kurioje gyvena 19 mln. žmonių, kilus pasipiktinimui dėl po Naujųjų metų pakilusios suskystintųjų dujų – pagrindinio transporto priemonių kuro šalies vakaruose – kainos.

Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves Almatoje ir vakariniame Mangystau regione teigdami, kad kainų kilimas buvo nesąžiningas, atsižvelgiant į didžiulius naftos ir dujų eksportuotojo Kazachstano energijos išteklius.

Pranešama, kad protestuotojai trečiadienį šturmavo kelis vyriausybės pastatus, įskaitant Almatos meriją ir prezidento rezidenciją.

Bendras šių įvykių vaizdas vis dar neaiškus dėl ryšio sutrikimų, įskaitant kelių valandų trukmės interneto išjungimus, susirašinėjimo programėlių blokavimą ir mobiliojo ryšio trikdžius.

Protestai sukėlė didžiausią iki šiol grėsmę režimui, kurį įkūrė prezidentas Nursultanas Nazarbayevas, atsistatydinęs 2019 metais ir savo įpėdiniu pasirinkęs Kassymą–Jomartą Tokayevą.

Šalies vadovas bandė užkirsti kelią tolesniems neramumams anksti trečiadienį pranešdamas apie ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą, tačiau protestai tęsėsi.