„Kinija spaudžia Lietuvą. Dėl Taivano. O gal ir dėl to, kad Lietuva išstojo iš „17+1“ formato. Iš karto sakau, kad tokia reakcija yra didelė Kinijos, o ne Lietuvos klaida“, – socialiniame tinkle rašė politikas A. Kubilius.
Jis teigė, jog šiuo metu turime progą gilesnėms politinėms diskusijoms apie Lietuvos užsienio politikos prioritetus, globalias perspektyvas, vertybiškumo ir pragmatizmo santykius.
„Visko ir šioje „Kinijos diskusijoje“ pasitaiko: yra sergančių „visažinyste“ šioje temoje ir jie turi vieną trafaretinį vertinimą – „URM berniukai prisižaidė“, nes tokių „ekspertų“ manymu – pats svarbiausias Lietuvos užsienio politikos prioritetas turėtų būti vien tik verslo pelnai. Anot šių ekspertų, vardan to net ir su artimais ar tolimais diktatoriais yra verta tik nuolankiai draugauti, o jeigu jie dėl ko nors supyksta – tai tiesiog reikia skubiai jų atsiprašyti“, – ironizavo EP narys A. Kubilius.
TS–LKD atstovas rašė, jog minėtoji pozicija šiuo metu yra „pakankamai garsi“ ir jos garsai „džiuginą Pekino ir Kremliaus biurokratus“.
„Akivaizdu, kad Pekinas su Lietuva kariauja ne tik ekonominį, bet ir propagandinį karą. Tokio karo tikslas yra paprastas – kad Lietuvoje skambėtų kiek galima daugiau tokių kapituliacinių nuotaikų, nes, žiūrėk, gal Vyriausybė ims ir neatlaikys. Kuo daugiau tokių nuotaikų Lietuvoje skamba, tuo labiau tai įkvepia Pekino valdžią dar labiau didinti spaudimą Lietuvai“, – išvadą darė A. Kubilius.
„Pats laikas yra sistemiškiau susidėlioti racionalius argumentus, kodėl Kinijos reakcija į Lietuvos veiksmus yra klaidinga ir kodėl Lietuvos veiksmai yra racionalūs ir toliaregiški“, – rašė A. Kubilius ir tame pačiame įrašė įvardijo 9 „trafaretinius argumentus“ ir juos „atrėmė“.
„Esame maži ir nieko negalime. Mus Kinija užsmaugs!“
Pirmasis epizodas – pabrėžimas, jog Lietuva maža, negali nieko ir sulauks itin didelio Kinijos keršto.
„Tai vienas iš populiaresnių kritikos argumentų. Prie to prisijungia ištisi chorai „ekspertų“, rungtyniaujančių kas paskelbs didesnę paniką sukeliančių ekonominių prognozių. Dėl Kinijos spaudimo verslas tikrai patiria problemų. To niekas neneigia. Priešingai, ieškoma būdų, kaip skubiai amortizuoti tokį spaudimą. Vien ką reiškia žinios apie Vyriausybės reguliarius pokalbius su JAV administracijos aukštais pareigūnais ir šių dienų informacija apie atsiveriančias JAV rinkas vis naujiems Lietuvos produktams, net kiaušiniams.
Tas pats Taivanas ne tik išperka į Kiniją nebeįleidžiamą Lietuvoje pagamintą alkoholį, bet ir skelbia planus kartu su Lietuvos aukštųjų technologijų pramone imtis puslaidininkių procesorių gamybos – dėl tokių Taivano investicijų rungiasi visa Europa“, – situacijos vertinimą pateikė A. Kubilius.
Jo nuomone, argumentas, kad „esame maži, o Kinija didelė“ neatlaiko „elementarios istorinės Kovo 11–osios logikos“.
„Ir tada buvo tokių, kurie skelbė, kad esame maži, o Sovietų Sąjunga yra didelė. Lygiai taip pat buvo daug visiškos ekonominės katastrofos pranašysčių. Ir ką? Jeigu tada būtume pasidavę tokioms apokaliptinėms pranašystėms, tai ir Nepriklausomybės nebūtume išdrįsę atkurti“, – pavyzdį pateikė politikas A. Kubilius.
EP narys rašė, jog ne pirmą ir ne paskutinį kart` Lietuvos verslas, investavęs į autoritarinių režimų ekonomikas, ne „patiria ne tik lengvų pelnų, bet ir didelių rizikų“.
„Taip buvo su Rusija, taip buvo ir yra su Lukašenkos valdoma Baltarusija, neturi stebinti ir tokios pat situacijos atsikartojimas Kinijos atveju. Dar gerai atsimename, kaip toks stambus žemės ūkio verslininkas Kaikaris 2014 metais viešai keikė Lietuvos užsienio politiką, kodėl Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva parėmė Ukrainą. Kaikaris teigė, kad nuo to nukentės jo verslas Rusijoje.
Ir kad Lietuvos ekonomika, ar bent žemės ūkis tikrai žlugs, nes lietuvišką sviestą galėsime naudoti tik patrankų vamzdžiams sutepti. Kaip žinia, Rusijos rinkos tikrai užsidarė, ir ne tik lietuviams; teko persiorientuoti; tačiau neteko girdėti, kad tai būtų lėmę kokią nors visos Lietuvos ekonomikos, ar žemės ūkio katastrofą“, – feisbuke rašė A. Kubilius.
„Lietuvos valdžia liepė eiti į Kinijos rinką, o dabar verslui trukdo“
Antrasis dažnai girdimas argumentas – kad valdantieji liepė eiti į Kinijos rinką,o dabar verslui tai daryti trukdo.
„Dar vienas dažnai girdimas kritikos trafaretas: anksčiau valdžia ragino verslą investuoti į Kinijos rinką, užmegzti prekybinius santykius, o dabar Lietuvos valdžia supykdė Kinijos valdžią ir dėl to kenčia Lietuvos verslas. Taip dėstomuose priekaištuose yra keletas rimtų trūkumų“, – rašė A. Kubilius.
Pirmasis, anot jo, kai Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė „pradėjo raginti Lietuvos verslą ieškoti galimybių Kinijos rinkose, pati Kinija buvo kitokia, nei dabar ji yra“.
„Akivaizdu, kad tik per pastaruosius keletą metų Kinijos valdžia pasuko link žymiai agresyvesnės tiek vidaus, tiek ir išorės politikos. Uigūrų persekiojimas, Hong–Kong’o demokratijos sutriuškinimas, vis garsesnis kėsinimasis į Taivano demokratiją – visa tai rodo, kad Kinija yra pasiryžusi nebepaisyti nei tarptautinių, nei jos pačios duotų teisinių įsipareigojimų, tame tarpe ir įgyvendinti „vienos šalies, dviejų sistemų“ principą“, – skirtį nuo tuometės ir dabartinės Kinijos aiškino A. Kubilius.
Politiko nuomone, tampa akivaizdu, kad Xi Jinping sąmoningai atsisako dar Deng Xiaoping suformuotų principų, kuriais remdamasi Kinija atsivėrė ekonominėms reformoms ir Vakarų investicijoms.
„Tai iš esmės keičia ir Vakarų verslo sąlygas pačioje Kinijoje, ir ateityje šie pokyčiai darysis vis radikalesni. Todėl ir Vakarų verslas, tame tarpe ir Lietuvos, tam turi jau dabar pradėti ruoštis“, – tikino jis.
A. Kubilius feisbuke rašė, jog šiandieninis ekonominis spaudimas Lietuvai yra sąlygotas „Kinįjos ekonominės ir užsienio politikos pasikeitimų, nes Kinija yra nusprendusi, kad savo ekonominės rinkos galią ji gali nebaudžiama naudoti bet kokiems neteisėtiems veiksmams“.
„Todėl kritika dėl sąlygų mūsų verslui pablogėjimo Kinijoje turi būti visų pirma adresuota Kinijos valdžiai, nes jei tokia kritika yra adresuojama tik Lietuvos pusei, tai tokia kritika tampa svarbiu Kinijos propagandinio karo prieš Lietuvą instrumentu“, – socialiniame tinkle mintis dėstė A. Kubilius.
„Vienos Kinijos“ principas. Ar Lietuva ką nors pažeidė?“
A. Kubilius rašė, jog valdžios sprendimų kritikai skuba pranešti, kad Lietuva leisdama Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei, buvo pažeisti įsipareigojimai, kuriuos Kinijai dar 1991 metais bendrame komunikate dėl diplomatinių santykių davė Lietuva.
„Tai ir populiarus dabartinės Kinijos valdžios argumentas. (…) Lietuvos vardu šį komunikatą tuo metu pasirašė užsienio reikalų viceministras Valdemaras Katkus, kas pasirašė Kinijos vardu – lieka neaišku. Dar neaiškiau yra koks buvo tolesnis teisinis šio komunikato likimas: ar jis buvo ratifikuotas ir koks yra jo statusas šiandien“, – rašė jis.
EP narys rašė, jog dokumente nėra jokio Lietuvos įsipareigojimo, kuris „šiandien draustų Lietuvai Taivano ekonominių interesų atstovybę vadinti taip, kaip Lietuva norės ir kaip susitars su Taivano atstovais“.
„Nes remiantis oficialių tarptautinių santykių jurisdikcija, Taivano ekonominės atstovybės atidarymas nėra nei oficialūs Lietuvos santykiai, nei oficialūs kontaktai su Taivanu“, – tikino politikas A. Kubilius.
Jis taip pat pastebėjo, jog nuo 1991 metų, kai buvo pasirašyta sutartis, daug kas pasikeitė ir Kinijos bei Taivano santykiuose.
„Tai, kad pastaruoju metu dabartinė Kinijos valdžia tapo agresyvesne Taivano atžvilgiu, yra didelė Kinijos klaida, kuri nieko bendro neturi nei su Lietuvos oficialiais įsipareigojimais Kinijai, nei su Lietuvos sprendimu atidaryti Taivaniečių ekonominę atstovybę Lietuvoje, nei su atstovybės pavadinimu. Šiandien Kinija pyksta ir keršija ir toms šalims, kurios priekaištauja Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų Hong Konge, dėl uigūrų tautinės mažumos naikinimo, ar toms, kurios pasikviečia Dalai Lamą aplankyti juos“, – tikino politikas.
A. Kubiliaus teigė, jog Lietuva niekaip nepažeidžia „savo duotų įsipareigojimų Kinijai“.
„Ir dar daugiau – turi pilną teisę priekaištauti Kinijai, kad pastaraisiais metais Kinija grubiai sulaužė savo duotus „Vienos Kinijos, dviejų sistemų“ pagrindu paremtus Kinijos tarptautinius įsipareigojimus gerbti Hong Kongo demokratinę savivaldą“, – teigė A. Kubilius.
„Ar pavadinimas yra klaida? Ar buvo suderintas?“
TS–LKD atstovas A. Kubilius aptarė ir pasirinktą atstovybės pavadinimą ir jo suderinimo faktą.
„Kinija demonstruoja, kad ji labai supyko ir keršija dėl to, kad Lietuva sutiko su tuo, jog atstovybė bus pavadinta „Taivaniečių atstovybės“ vardu. Dalis lietuvių taip pat pyksta ant Lietuvos valdžios, kodėl reikėjo dėl vieno žodžio susipykti su Kinija.
Galima spėti, kad ne pats pavadinimas sukėlė tokią karštą ir klaidingą Kinijos reakciją, o tai, kad dabartinė Lietuvos valdžia nuo pat savo veiklos pradžios pademonstravo, jog gali imtis tokių tarptautinių iniciatyvų, kurias Kinija iki šiol visame pasaulyje užgniauždavo savo milžiniškos rinkos svoriu“, – feisbuke rašė A. Kubilius.
Jo nuomone, Kinija nutarė, jog būtina ypatingai griežtai nubausti Lietuvą tam, kad būtų sustabdytas „domino efektas“ – neatsirastų kitų šalių, norinčių pasekti Lietuvos pavyzdžiu.
„Tačiau Kinija nesuskaičiavo, kad Lietuvos verslo interesai Kinijos rinkose iki šiol nėra kažkokios ypatingos apimties ir taip pat neapskaičiavo, kad Kinijos pastarųjų metų agresyvus elgesys tiek Kinijos viduje, tiek kaimynystėje, tiek globaliame pasaulyje kelia vis daugiau susirūpinimo pasaulio demokratijoms, pradedant nuo Jungtinių Valstijų Kongreso, baigiant mažesnėmis ES valstybėmis, tokiomis kaip Čekija, Slovakija ar Lietuva, kurios neturi savo gigantiškų „volkswagenų“, įklimpusių Kinijos rinkose“, – įžvalgomis socialiniame tinkle dalijosi A. Kubiius.
„Simbolinė parama Taivanui bent ekonominės atstovybės pavadinime yra tai, ką ne tik Lietuva, bet ir kitos ES valstybės Taivanui gali ir turi moralinę pareigą suteikti“, – pabrėžė A. Kubilius.
EP narys priminė, kad EP praėjusiais metais dėl Kinijos agresyvios politikos sustabdo ES ir Kinijos investicijų sutarties ratifikavimą. Kartu specialiame raporte ES šalys buvo paragintos savo santykius su Taivanu pakelti į „aukštesnį lygį“.
„Tai yra keisti atstovybių pavadinimus iš „Taipėjaus“ į „Taivano“. Galima priminti, kad tame pačiame raporte Europos Parlamentas išreiškė paramą Lietuvai, dėl santykių su Taivanu patiriančiai Kinijos spaudimą“, – rašė politikas.
„Kam mums tas Taivanas?“
A. Kubilius savo feisbuko įraše taip pat atsakė į „natūralų, lietuviškai egoistinį klausimą“ – „Taivanas yra toli nuo Lietuvos, ką mes neturime kuo rūpintis arčiau Lietuvos, kam mums tie Taivano reikalai?“.
Politiko teigimu, taip klausimus galima kelti tik nesuprantant, kad „partnerystė su Taivanu, vienu iš pasaulinių aukštųjų technologinių lyderių, gali duoti žymiai daugiau praktinės ekonominės naudos, nei visi lygšioliniai bandymai gauti kokios nors naudos iš santykių su Kinija“.
Bet dar svarbiau nei praktinė nauda, anot A. Kubliaus, yra kaip „per artimiausius dešimtmečius, iki pat šio šimtmečio pabaigos vystysis globalūs reikalai, pagrindiniai tektoniniai susidūrimai ir negalvoti apie tai, kaip Lietuvą turėtų save projektuoti tokių susidūrimų atžvilgiu“.
Jis rašė, jog nėra sunku prognozuoti, jog esminių susidūrimų bus kelis – dėl Ukrainos ir dėl Taivano.
„Silpstantis autoritarinis Kremlius iki paskutiniųjų trukdys Ukrainai tapti sėkminga valstybe; stiprėjanti Kinija savo globalią galią visų pirma projektuos į Taivaną.
Šie susidūrimai lems arba demokratinę, arba autoritarinę globalią lyderystę. Demokratijoms pralaimėjus viename susidūrime, jos, greičiausiai, pralaimėtų ir kitame.
Demokratinė lyderystė yra neįsivaizduojama be Jungtinių Valstijų gebėjimo tokią lyderystę realizuoti. Ji yra būtina ir Ukrainoje, ir Taivane. Ateis metas, kai ir Europos Sąjunga turės prisiimti savo atsakomybės naštą abiejuose frontuose“, – prognozėmis dalijosi A. Kubilius.
Jo teigimu, Lietuva aiškią poziciją užimdama jau šiandien, gali „suvaidinti labai svarbų vaidmenį, žadindama ir budindama europietišką koaliciją abiems atsiveriantiems frontams“.
EP narys rašė, jog pasaulis šio amžiaus pabaigoje „bus visai kitoks, nei mes įpratę matyti“.
„Saugumo iššūkiai bus nebeapriboti kaimynystėmis ar kontinentais. Kinija, tapdama pasaulio ekonomine galybe, pretenduos ir į geopolitinę lyderystę. Tai gali būti ir agresyvi autokratinė lyderystė, kai tuo tarpu paskutinius 300 metų globalią geopolitinę lyderystę realizavo demokratijos: pradžioje Didžioji Britanija, vėliau Jungtinės Valstijos. Taivano demokratijos likimas bus ženklas, kaip atrodys pasaulis baigiantis XXI amžiui“, – rašė A. Kubilius.
Jo teigimu, Taivano likimas pradedamas spęsti šiandien.
„Arba demokratijos, įskaitant ir Lietuvą, pasiduoda neteisėtam Kinijos spaudimui, arba Kinija išmoksta pirmą pamoką, kad brutalios jėgos demonstravimas netinka būsimai globaliai lyderystei“, – feisbuke dėstė A. Kubilius.
„Ar tikrai „dangus griūva“? Panika, kaip hibridinio karo tikslas“
TS–LKD atstovas A. Kubilius teigė, jog Kinija naudoja ekonomines sankcijas, kad Lietuvoje vis labiau kaistų panikos nuotaikos ir didėtų spaudimas Vyriausybei.
„Tai yra klasikinis hibridinis karas, kuriame propaganda ir dezinformacija, siekiant psichologinio panikos efekto, yra svarbesnė nei tokiam efektui sukelti naudojamos pačios neteisėtos ekonominės sankcijos“, – rašė A. Kubilius.
Jo teigimu, Kinijai, kuri „elementariai šantažuoja Lietuvą“, nėra geresnės žinios už tą, kad Lietuvoje daug panikos dėl Kinijos ekonominio karo prieš Lietuvą.
„Nes Pekine jie tai vertina kaip įrodymą, kad šantažas veikia. Ir kuo daugiau ir garsiau iš Lietuvos girdėsis kinkadrebiško verksmo, kad Kinija jau mus pasmaugė, tuo daugiau įkvėpimo Pekinas turės didinti Lietuvai spaudimą“, – prognozėmis socialiniame tinkle dalijosi A. Kubilius.
Yra pakankamai gerai žinoma, kaip atlaikyti sankcijų sukeliamus ekonominius sunkus ar nuostolius, kaip padėti verslui rasti naujas rinkas ar tiekimo grandines, rašė politikas A. Kubilius.
„Galima ginčytis ir diskutuoti ar Vyriausybei pavyksta efektyviai šias problemas spręsti, ar pakankamai padeda partneriai, ypač JAV, Taivanas, Europos Sąjunga, ar Lietuvos piliečius pasiekia informacija apie tokią paramą, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos verslas ne pirmą kartą yra „išmetamas“ iš autoritarinių valdžių valdomų rinkų ir jau ne vieną kartą yra įrodęs, kad pakankamai efektyviai atranda būdų, kaip persiorientuoti ir persitvarkyti“, – rašė jis.
A. Kubiliaus nuomone, Lietuva ne pirmą, ir, greičiausiai, ne paskutinė kartą patiria ne tik neteisėtą ekonominį, bet „ ir su juo susijusį grubų propagandinį bei dezinformacinį karą“.
„Naujiena gal tik ta, kad šį kartą tai organizuoja Kinijos valdžia“, – rašė EP narys.
Politikas teigė darė išvadą, jog propagandinį kartą visuomenei kartais būna sunkiau atlaikyti, nei tikras ekonominio karo pasekmes.
„Nes tie, kurie tokį propagandinį karą pradeda, jie žino, kad gandai, emociniai gąsdinimai visuomenėje greičiau ir įtikinamiau plinta, nei patikrintos žinios apie tokiame ekonominiame kare iš tikrųjų patirtus nuostolius. Ir greičiau, nei kokie nors racionalūs valdžios argumentai. Ir dar efektyviau hibridinis karas sekasi, jeigu tuos gandus platina ne kokios nors Pekino institucijos, bet patys lietuviai ir dar savo žiniasklaidoje“, – socialiniame tinkle mintis dėstė A. Kubilius.
O panikos sukėlimo reikaluose, anot politiko, Lietuvoje ypatingą vaidmenį suvaidina lietuviško verslo atstovas.
„Jau rašiau apie 2014 metais nuskambėjusią verslininko V.Kaikario retoriką, smerkiančią Lietuvos paramą Ukrainai. Šiandien labai garsiai į visas puses skambius pareiškimus skelbia Sigitas Besagirskas, Vilniaus Pramonės, prekybos ir amatų Rūmų vadovas, kurio gausios apokaliptinės pranašystės išsiskiria bendrame fone“, – pažymėjo jis.
A. Kubiliaus nuomone, S. Besagirsko teiginiai apie pokalbius Briuselio koridoriuose dėl Lietuvos sprendimų yra „išlaužti iš piršto“.
„Neturi nieko bendro nei su šiandienine realybe, nei su perspektyva, bet panikos sukėlimui jie yra tinkami. Ir labai džiugina Pekiną. Lygiai kaip ir V. Kaikario teiginiai 2014 metais džiugino Kremlių. Kaip parodė gyvenimas, skelbti panikai nebuvo pagrindo 2014 metais, nėra tokio pagrindo ir dabar“, – teigė EP narys A. Kubilius.
Jis rašė, jog Lietuvai „tikrai reikia skiepų nuo panikos priepuolių, nes šia lietuviška silpnybe labai efektyviai naudojasi tie, kurie prieš Lietuvą pradeda hibridinius propagandinius karus“.
„Hibridinio karo instrumentai: patirtis Rusijoje, Baltarusijoje, Kinijoje“
TS–LKD atstovas A. Kubilius feisbuke priminė, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitos apie nacionalines grėsmes jau ne kartą parodė, kad Kremlius išnaudodavo Lietuvos verslą.
„Būtume naivūs, jeigu galvotume, kad Pekino valdžia to paties nedaro su tuo lietuvišku verslu, kuris yra susijęs su Kinijos ekonomika“, – teigė politikas.
Jo nuomone, vakarų demokratijos „turės išmokti ir gintis, ir kur reikia duoti atkirtį autoritariniams režimams“.
„Tame tarpe ir tuo atveju, kai autoritariniai režimai savo tikslams bando išnaudoti tą demokratinių valstybių verslą, kuris siekdamas pelnų, investuoja į tokias „autoritarines ekonomikas“, o po to tampa tokių autoritarinių režimų tiesioginio ar netiesioginio spaudimo demokratijoms įrankiu“, – teigė EP narys.
Jis pabrėžė, jog Europoje paskutiniu metu ima pūsti „vis stipresni vertybinės politikos vėjai“.
„Vien tik verslo pelnų logika Europos Sąjungos užsienio politikoje ima vaidinti mažesnį nei iki šiol vaidmenį. Verta prisiminti vien tai, kad Europos Parlamentas šiais metais dėl žmogaus teisių nepriimtinos padėties Kinijoje sustabdė ES–Kinijos sutarties dėl investicijų (CAI) ratifikavimą, kurios patvirtinimo ypač karštai siekė Vokietijos valdžia“, – priminė EP narys A. Kubilius.
„O Lietuvoje ir verslui, ir valdžiai teks pagaliau pasidaryti išvadas iš bent trijų labai panašių skausmingų pamokų: investicijos ir prekyba su autoritarinės valdžios (Rusija, Baltarusija, Kinija) valdoma ekonomika yra labai rizikinga ir verslui, ir valstybės politikai. Išvada, kurią galima pasidaryti, yra tik viena – tokių rizikingų rinkų reikia paprasčiausiai vengti. Ir tokių investicijų riziką teks vertinti taip pat atsakingai, kaip yra vertinamos rizikos, susietos su Kinijos ar Rusijos investicijomis“, – feisbuke įžvalgomis dalijosi politikas A. Kubilius.
„Kinijos klaida: investicijoms rizikinga šalis“
A. Kubilius rašė, jog kai kas tvirtina, kad Lietuva padarė klaidą paremdama Taivaną ar suteikdama galimybę atstovybę pavadinti Taivaniečių vardu.
„Nes dabar Kinija keršija Lietuvai tam, kad kitos šalys nedrįstų sekti Lietuvos pavyzdžiu. Tokia Kinijos reakcija yra didelė Kinijos klaida. Nes pasaulis keičiasi ir pati Kinija per paskutinį dešimtmetį reikšmingai pasikeitė, todėl ir požiūris į Kiniją nebėra toks pozityvus, koks buvo prieš gerą dešimtmetį. Tame tarpe, net ir Europos Sąjungoje“, – pabrėžė jis.
Todėl, anot A, Kubiliaus, Kinijos spaudimas Lietuvai ne tik nesustabdo „domino efekto“, bet priešingai – sukelia solidarumo su Lietuva efektą.
„ Jungtinės Valstijos, Taivanas akivaizdžiai demonstruoja, kad yra ekonominių priemonių, kaip padėti Lietuvai atlaikyti Kinijos spaudimą.
Europos Sąjunga, kaip atsaką į Kinijos neteisėtą ekonominį karą prieš Lietuvą, imasi svarstyti naują Anti–Coercion Instrument, kuris ateityje sudarys galimybes efektyviai gintis nuo tokių ar panašių Kinijos veiksmų. Kinijos bandymai taikyti neteisėtas sankcijas ne tik tiesiogiai Lietuvos verslui, turinčiam ekonominių interesų Kinijoje, bet ir Lietuvoje veikiančioms stambioms ES šalių įmonėms yra testas jau nebe Lietuvai, o Europos Sąjungos vadovybei, nes tokie Kinijos veiksmai grubiausiu būdu pažeidžia pamatinį Europos Sąjungos Vieningos Rinkos principą“, – pabrėžė politikas.
Jis buvo tikras, kad Lietuva, nors ir patirs nuostolių ar laikinų sunkumų, „atlaikys Kinijos tiek ekonominį spaudimą, tiek ir hibridinį propagandinį karą“.
„Tuo tarpu Kinija, tęsdama savo neteisėtą ir klaidingą ekonominį karą prieš Lietuvą ir ne tik prieš Lietuvą, rizikuoja tuo, kad demokratiniame pasaulyje vis labiau įsitvirtins nuostata, kad investuoti į Kinijos ekonomiką yra rizikinga, nes bet kada galima sulaukti autoritarinės Kinijos valdžios nenuspėjamų veiksmų prieš vienos ar kitos šalies verslą“, – tikino A. Kubilius.
„Stebint, kaip per pastarąjį dešimtmetį sparčiai blogėjo Kinijos tarptautinis įvaizdis, nenustebsiu jeigu tokioms tendencijoms tęsiantis, šio dešimtmečio pabaigoje Kinija bus vadinama „risky for investment country“. O demokratinės šalys ims kurti mechanizmus ne tik kaip vertinti riziką keliančias Kinijos investicijas į tokių šalių ekonomikas, bet ir kaip vertinti savo verslo investicijų į Kiniją galimas sukelti rizikas, kai toks verslas vėliau tampa autoritarinės Kinijos valdžios šantažo instrumentu, nukreiptu prieš pačią demokratinę valstybę“, – savo poziciją socialiniame tinkle dėstė politikas.
„Kiek kainuoja investicijos į valstybės moralinį kapitalą?“
A. Kubilius feisbuke rašė, jog žinome, kiek kainuoja „investicijos į kokią nors naują gamyklą Lietuvoje“.
„Tai būna oficialiai bei garsiai skelbiama ir tuo visi nuoširdžiai džiaugiamės. Tokios investicijos – tai ir naujos technologijos, ir naujos darbo vietos, ir didesni atlyginimai.
Visi taip pat gerai suprantame, kad dar saugiau ir geriau gyventume, jeigu kaimynystėje turėtume demokratijas ir galėtume ne tik saugiai sugyventi, bet ir plėtoti bendrus verslus, investuoti, nerizikuodami, kad koks nors diktatorius vėl ieškos būdų kaip nubausti mūsų verslą.
Deja, bet kol kas gyvename tokioje kaimynystėje, kuri vis dar nėra demokratiška. Todėl demokratijos plėtra į Rytus nuo mūsų yra mūsų pats svarbiausias geopolitinis tikslas, kurį pasiekus galėtume tikėtis labai daug praktinės naudos. Valstybė būtų visiškai neprotinga ir nepraktiška, jeigu neinvestuotų į tokio ilgalaikio tikslo pasiekimą“, – rašė politikas.
A. Kubilius pabrėžė, jog tokia praktinė logika visiems gerai suprantama, tačiau investicijos į demokratijos plėtrą skiriasi nuo investicijų į darbo vietas.
„Tuo, kad pastarųjų nauda pasimato iš karto, tuo tarpu investicijų į demokratiją nauda pasimato tik po ilgesnio laikotarpio. Tačiau šių investicijų nauda yra ilgalaikė ir pamatinė“, – pabrėžė A. Kubilius.
„Norint pasiekti tokios naudos, reikia išmokti investuoti ne tik į darbo vietas, bet ir į valstybės moralinį kapitalą. Nes toks kapitalas yra būtinas, norint suburti vertingas geopolitines koalicijas, kurios padėtų siekti demokratijos plėtros mūsų regione.
Kažkada Lietuva išleido dešimtis milijonų, kurdama savo „drąsios šalies“ įvaizdžio strategijas. Tos strategijos nebuvo labai efektyvios, nes nebuvo konkrečių valstybės veiksmų, kuriuos būtų galima pavadinti „drąsiais“. Dabar tokie veiksmai yra. Investicijos į valstybės moralinį kapitalą tikrai atsipirks“, – įrašą feisbuke užbaigė EP narys, TS–LKD atstovas A. Kubilius.
