Konservatorių frakcijos seniūnė: planų atsitraukti nėra
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį „Žinių radijuje“ Taivaniečių atstovybės pavadinimą įvardijęs klaida, seniai žinojo tokius planus.
„Iš prezidento laikysenos prieš keletą mėnesių mes galėjome suprasti, kad su juo yra derinami klausimai, susiję su Taivaniečių atstovybės atidarymu ir jis pats gana džiugiai komentavo tai viešojoje erdvėje, sulaukęs palaikymo ir iš JAV prezidento jų susitikime, ir kituose formatuose. Neturiu pagrindo abejoti, kad tikrai šalies vadovas žinojo“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė parlamentarė.
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, Seime taip pat buvo keli formatai, kada Prezidentūros buvo klausiama jų nuomonės, kuri buvo teigiama Taivaniečių atstovybės atidarymo klausimu.
„Aš tikiuosi, tik dabar jau dviprasmiškai viskas skamba“, – į teiginį, kad dėl pačios atstovybės atidarymo niekas neprieštarauja, atsakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji nekomentavo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kreipimosi į prezidentą, raginant jį kuo greičiau pareikšti nepasitikėjimą G. Landsbergiu.
„Vertinu tai kaip piliečio nuomonę, kuri yra tokia, kokia yra. Aš tam pagrindo nematau“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat akcentavo, kad su šalies vadovu vyko atstovybės steigimo derinimas, o Lietuva, kaip kartu atkreipė dėmesį politikė, tokiu žingsniu nepažeidė jokių tarptautinių įsipareigojimų.
„Tai nėra diplomatinė atstovybė. Mes nepažeidėme „Vienos Kinijos“ principo, žiūrint į visus tarptautinius įsipareigojimus, sutartis ir kitus dalykus“, – tvirtino Seimo narė.
„Man atrodo, kad esmė yra tokia: ar mes nusileidžiam valstybei, kuri neteisėtai taiko mums sankcijas, atakuoja ne tik Lietuvą, bet ir ES bei jos bendrąją rinką, ar mes esame orūs, žinodami, kad nieko nepažeidėme, kad mes esame demokratijos vertybių gynimo pusėje ir toliau išliekame tvirtai, neatsitraukdami nuo šios pozicijos vieningai“, – tęsė politikė.
Tad G. Nausėdos išsakyta pozicija, pasak jos, siunčia dviprasmišką žinutę užsienio partneriams, kurie po truputį, kaip pastebėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, patys pripažysta Kinijos agresyvumą ir nenuspėjamumą.
„Ar mes sutinkame su tokia tvarka, kur vienas galingesnis ir chuliganavotas gali tam tikrai elgtis, bet tie žmonės, kurie elgiasi pagal bendras, plačias taisykles, turi būti kažkaip baudžiami?“, – svarstė laidos dalyvė.
Jos teigimu, atsitraukimas ir atstovybės pavadinimo keitimas dabar būtų ydingas žingsnis.
„Aš manau, kad šiuo metu tai būtų ydingas žingsnis. Tikiuosi, kad situacija išsispręs kaip įmanoma geriau ir Lietuvos atžvilgiu, ir kalbant bendrai apie vertybes, kuriomis mes Vakarų pasaulyje norėtume vadovautis“, – pridūrė konservatorių atstovė.
Surplys: laikas pripažinti ir ištaisyti klaidą
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys, „valstietis“ Giedrius Surplys teigė, kad Taivaniečių atstovybės atidarymo aplinkybės buvo keistos.
„Pats atstovybės atsiradimas čia prie Nėries, netoli Seimo buvo pakankamai keistas, kadangi mes apie jį sužinojome iš užsienio žiniasklaidos. Užsienio reikalų ministerija (URM) tą dieną pranešimą paleido daug vėliau nei paleido užsienio žiniasklaida“, – komentavo Seimo narys.
S. Surplys sakė, kad pats procesas vyko „įdomiai, keistai, matyt, nepatogiai patiems konservatoriams“.
„Ką aš atsimenu puikiai iš URK posėdžių, tai į klausimus, kodėl mes negalime to pavadinimo pakeisti, kodėl mes pasirinkome tokį keistą pavadinimą, visą laiką buvo sakoma: „tuoj pamatysite“. Toks ir buvo žinojimas“, – konstatavo „valstietis“.
Opozicijos atstovo tikinimu, faktas, kad bus toks pavadinimas, žinotas senokai, bet į klausimą, kodėl negali būti kitas pavadinimas, neatsakė niekas.
„Bent jau aš tų atsakymų negirdėjau. Jų nebuvo. Buvo klausimų, nebuvo atsakymų. Nežinau, ar tai galima pavadinti diskusija“, – kalbėjo G. Surplys.
Jis pakomentavo ir partijos lyderio R. Karbauskio kreipimąsi į prezidentą dėl G. Landsbergio atstatydinimo.
„Ta situacija, kuri susiklostė metų sandūroje tiek dėl Kinijos, tiek dėl „Belaruskalij“, sudaro momentą pagalvoti, ar tikrai nereikėtų perkrauti visos užsienio politikos ir pakeičiant URK pirmininką, ir pakeičiant URM vadovybę“, – sakė laidos dalyvis.
G. Surplys teigė, kad situacija yra įkaitusi, o visuomenė angažuota dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandalo ir konflikto su Kinija.
„Problema tame, kad valdantieji neatranda atsitraukimo kelių, nenorėdami pripažinti savo klaidų“, – pastebėjo pašnekovas.
Šiuo metu, anot politiko, reikia pakeisti atstovybės pavadinimą ir ieškoti palaikymo ES.
„Taip, visi žinojo, kad bus Taivaniečių ir visi bandė sakyti, kad taip nedarom, pasitariam ir darom pavadinimą arba Taipėjaus, arba Taivano kultūrinė, kaip Prancūzijoj, arba ekonominė kaip dar kažkur. Čia mes norėjome būti išskirtiniai. Už tą išskirtinumą dabar mokame didelę kainą ir sakyti, kad tai nebuvo klaida, mano galva, tiesiog neteisinga“, – tvirtino parlamentaras.
Jis ragino ištaisyti klaidą. reikia ištaisyti klaidą.
„Padaryti klaidą yra žmogiška. Pripažinti – dieviška. Aš manau, kad yra laikas padaryti tą pripažinimą“, – žinomą pasisakymą priminė G. Surplys.
Politiko teigimu, šio konflikto su Pekinu pasekmes labiausiai pajus verslas.
„Vienas dalykas yra deklaruoti susirūpinimą, paramą, kitas dalykas yra pamatyti realią situaciją“, – kalbėdamas apie kreipimąsi į užsienio partnerius, siekiant paramos, sakė G. Surplys.
Jis abejojo, ar sulauksime vieningos ES paramos.
„Mano prognozė yra liūdna, kad ne, taip neatsitiks“, – konstatavo laidos dalyvis.
Pramoninkų atstovas: vykdoma politika neįvertina galimų pasekmių
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis teigė, kad situacija nėra vienareikšmiška, tačiau sakė, jog organizacija kalbėjosi su Vokietijos pramoninkais.
„Bendra vokiečių pozicija buvo, kad ekonominė situacija arba ekonominė Vokietijos gerovė jiems svarbiau už Lietuvos verslo gerovę ar Lietuvos politikų priimamus sprendimus“, – konstatavo A. Laurinaitis.
Situacija, pasak pramoninkų atstovo, kelia stiprų nerimą Lietuvos verslui.
„Iš tos reakcijos, kuri yra Europos Komisijoje ir to, ką viešojoje erdvėje buvo galima matyti iš eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, matosi, kad EK neturi aiškios pozicijos ir neturi aiškių kriterijų, kas dedasi su Lietuva, kadangi tai, kaip elgiasi Kinija, yra labai intelektualus. Niekur Lietuvos verslas nesusiduria su rašytinėmis taisyklėmis, apribojimais – visi sunkumai iškyla iš niekur ir Kinijos verslas nenori bendrauti su Lietuvos verslu, atsiranda ir Muitinės problemos“, – pasakojo A. Laurinaitis.
Jis teigė, kad gerai, jog verslui yra siūlomos kompensacijos ar raginimai persiorientuoti į Vakarų rinkas.
„Tačiau verslui nereikia paramos, nereikia išlaikymo. Verslas labiau būtų laimingas, jei tie pinigai kurie dabar yra skiriami verslui, eitų pensininkų pensijų kėlimui ar gydytojų, mokytojų atlyginimų kėlimui, tačiau ta politika, kuri yra vykdoma, nepasveria galimų pasekmių“, – tvirtino A. Laurinaitis.
Janeliūnas: partnerių parama šiuo metu yra kritinė
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas teigė, kad partnerių parama šiuo metu yra kritinė.
„Lietuva ilgai negali tempti viena viso to svorio, kurį prisiėmė ant savo pečių. Aišku, galima svarstyti, ar tinkamas, netinkamas buvo tas prisiimtas svoris, tas ledlaužio vaidmuo, bet vienaip ar kitaip Lietuva tokiu ledlaužiu ilgai būti tikrai negali ir reikia kuo greičiau sulaukti realios paramos, ne tik dėmesio“, – komentavo ekspertas.
Kitų šalių vadovų palaikymo žodžiai, anot jo, yra svarbūs, bet jų nepakanka, tad reikia daugiau žingsnių.
„Kad ir tuos pačius Taivaniečių atstovybės pavadinimus keisdami ar kažkokiais kitais ženklais, kurie rodytų, kad mes nesame vieniši, kad į tą patį frontą stoja daugiau šalių. Aš manau, kad tai yra svarbiausias dalykas, kuris galėtų pristabdyti Kinija, nes jei liks viena Lietuva, Kinijai tikrai užteks ir kantrybės, ir ekonominių instrumentų, ir kitokios išmonės, kad ji galėtų ieškoti dar kitų priemonių, kaip kenkti, daryti žalą Lietuvai, bet jeigu į Lietuvos pusę stotų daugiau šalių, tokia spiralė ir vis daugiau reakcijos kelianti politika tikrai gali priversti ir Kiniją sustoti, nes ji negali kariauti su visu pasauliu“, – sakė T. Janeliūnas.
Visgi profesorius teigė, kad Vokietija, tikėtina, nebus pirmoji šalis, reiškianti paramą Lietuvai šiuo klausimu.
„Greičiausiai tai bus viena iš paskutinių ES šalių, bet, deja, reikia pripažinti, kad nuo Vokietijos pozicijos priklauso ir visos ES kaip institucijų pozicija. Kol Vokietija abejoja, varžosi, ieško, kaip nesuerzinti Kinijos, tai ir ES institucijos, ypatingai Europos Komisija, manau, kad elgsis labai atsargiai“, – įvertino VU TSPMI politologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva Taivano diplomatinio pripažinimo nedeklaravo, bet pakėlė vienu laipteliu jo statusą, paminėdami konkretų Taivano vardą atstovybės pavadinime.
„Tai yra iš tikrųjų pirmas žingsnis, kuris jau žymi konkrečią poziciją, kaip mes norėtume galbūt ateityje matyti santykius su Taivanu arba kaip mes deklaruojame paramą potencialiam Taivano nepriklausomybės stiprinimui. Tai yra tikrai rimta politinė problema, kuriai nesiryžta pritarti kitos šalys“, – pastebėjo T. Janeliūnas.
Vis dėlto Lietuva, kaip pripažino jis, neturi rezervo laukti ilgai.
„Mažoms šalims reikia ieškoti subtilių sprendimų, nes kartais tai gali grėsti tiesiog elementariu išlikimu ir klaidos, kurios leistinos didesnėms šalims, mažesnėms kainuoja daug daugiau. Dabartinė krizė yra užsienio politikos krizė (…) tame, jog mes praradome konsensusą užsienio politikoje“, – taip pat akcentavo laidos dalyvis.
Jis teigė, kad po to, kai šalies užsienio politikos sprendimų priėmėjai pradėjo viduje pyktis, Kinija tai ėmė vertinti kaip Lietuvos atsitraukimą ir kad jai pavyko supriešinti sprendimų priėmėjus.
„Tai jau iš dalies yra mūsų pralaimėjimas, o mes jų negalime sau leisti labai daug“, – konstatavo T. Janeliūnas.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
