Jei būtų atsisakyta tai padaryti, Vilniaus apygardos teismo prašoma atmesti Generalinės prokuratūros prokurorės, siekiančios apginti viešąjį interesą, ieškinį civilinėje byloje pilna apimtimi.

Šiuos prašymus dėl greitųjų COVID-19 testų bylos baigties per teismo posėdį trečiadienį išsakė įmonės advokatas Laurynas Lukošiūnas.

Prokuratūra teigia, kad valstybei sudarius sutartį su įmonėmis neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Teisėsaugos duomenimis, pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.

Nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.

2020 metų vasario 26 Lietuvoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, tų pačių metų kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Tų metų kovo 19 dieną laboratorija su įmone ir pasirašė teisme ginčijamą sutartį.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, siekdama niekiniais ir negaliojančiais pripažinti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sudarytus sandorius dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš juos pardavusių bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ iš viso priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Bylos nagrinėjimas eina pabaigos link, trečiadienį trijų teisėjų kolegija pradėjo klausyti atsakovų šioje byloje pasisakymų.

Advokatas: reikia žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į kokybę

Iš bendrovės „Profarma“ prokuratūra prašo priteisti 145,2 tūkst. eurų. Šiai įmonei atstovaujantis advokatas L. Lukošiūnas su ieškiniu nesutinka ir sako, kad būtent „Profarma“ pasiūlyti testai buvo tinkami, kokybiški – jų patikimumas siekė net 95 proc, o nei vienas iš kitų tiekėjų tuo metu negalėjo pasiūlyti reikiamos kokybės testų ir įvykdyti sutartį pilna apimtimi.

„Prokuratūra nepateikė įrodymų, kad buvo daugiau tiekėjų, kurie užtikrino tokį kiekį ir kokybę, nebuvo alternatyvų, rinkoje be „Profarmos“, – sakė advokatas.

Jis teismo posėdyje citavo 2020 metų balandžio 1-osios Europos Komisijos komunikatą „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis“. Jame, pasak advokato, pažymima, kad neskelbiamų derybų procedūra yra Sąjungos teisėje numatyta papildoma priemonė, leidžianti greičiau sudaryti sutartis dėl poreikių, susijusių su COVID-19 pandemija.

„Komunikate netgi yra pripažįstama, kad pats neskelbiamų derybų procedūros taikymas gali reikšti nukrypimą nuo skaidrumo principo, tačiau šis nukrypimas yra pateisinamas, jeigu tenkinamos šios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudencijoje nustatytos sąlygos“, – sakė advokatas L. Lukošiūnas.

Įmonės vadovė Edita Mištinienė teigė, kad įmonė dalyvavo viešajame pirkime laikydamasi visų reikalavimų ir pasirašė sąžiningą pirkimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

„Sutartį įvykdėme be priekaištų. Dėl įvykdyto sandorio niekas neturėjo ir neturi jokių pretenzijų, nei dėl kokybės, nei dėl įvykdymo terminų, nei dėl kainos. Sutartis buvo naudinga Lietuvai, padėjo patenkinti didelį poreikį itin sudėtingu laikotarpiu (nieko panašaus nėra buvo niekada anksčiau, kai visi norėjo tų pačių prekių) bei pavyko išvengti klaidų, kas įvyko kitose, net pažangesnėse už Lietuvą šalyse – išleisti milijonai neveikiantiems testams“, – teismui sakė įmonės vadovė.

„Kas svarbu nagrinėjamai bylai – testų kaina atitiko tuometinės rinkos kainą, atsižvelgiant į kiekį, skubų pristatymą ir kokybės užtikrinimą“, – pabrėžė ji.

E. Mištinienė skundėsi, kad įmonės ilgametė patirtis bei reputacija buvo suteršta, suduotas didžiulis reputacinis, emocinis ir finansinis smūgis, buvo tris kartus areštuotos sąskaitos, veikla buvo labai apsunkinta.

„Vykdomus mokslinius projektus turėjome atsikovoti teisme, nes pradėta byla dėl testų sukėlė neigiamą požiūri į mus ir kituose projektuose“, – teigė E. Mištinienė.

Ji mano, kad rinkos ekonomikoje neturėtų būti tenkinamas ieškinys, kuriuo valstybė, sutikusi su pasiūlymo kaina, gavusi kokybiškas prekes, vėliau, po sutarties pilno įvykdymo, reikalauja „nuolaidos“.

„Ginčo sutarties kaina atitiko tuometinę ekstremalią rinkos situaciją, ji tikrai nebuvo per didelė, įvertinus reikalingas sąnaudas ne tik didelio kiekio testų skubiam suradimui, bet ir kokybės užtikrinimui“, – sako E. Mištinienė.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų tebevyksta

Lietuvos apeliacinis teismas yra patvirtinęs apygardos teismo sprendimą areštuoti daugiau kaip 3,85 mln. eurų bendrovių lėšų.

Iš viso buvo areštuota 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ lėšų, daugiau nei 3 mln. 542 tūkst. eurų – „Bona Diagnosis“, per 158,3 tūkst. eurų – „Rouen Grains LV“.

Abiejų teismų vertinimu, tokių laikinųjų apsaugos priemonių poreikį lemia grėsmė, kad potencialus prokuratūrai palankus sprendimas gali būti neįvykdytas ir valstybės lėšos, kurios ginčijamais sandoriais galėjo būti panaudotos neteisėtai, būtų negrąžintos.

Teisėsauga taip pat atlieka ir ikiteisminį tyrimą dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo, jis tebevyksta, BNS trečiadienį patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Anksčiau pranešta, kad įtarimai šiame tyrime pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.