„Yra vaikų atostogos, tiesiog yra kitas veiklos pobūdis. Dabartiniu metu, prasidėjus ugdymo procesui, jau stebimas mokyklose tam tikrų protrūkių naujų formavimasis“, – komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Daugiausia serga asmenys nuo 20 iki 50 metų. Daugelis susirgimų siejami su koncertais ir kitais susibūrimais.
„Mes matome būtent jaunų žmonių tarpe augimą, omikron plinta labai sparčiai, labai greitai, užkrečiamumas labai didelis. Vienas asmuo, būdamas koncerte ir nežinodamas, kad turi virusą, gali užkrėsti 10 aplink jį esančių“, – sakė D. Razmuvienė.
Tačiau sunkėja kontaktų atsekamumas.
„Tikrai yra nemažas procentas, kurie apskritai atsisako pasakyti, įvardinti, kokiose vietose jie lankėsi, kiek laiko buvo, su kuo bendravo“, – apgailestavo NVSC epidemiologė.
Neabejojama, kad atvejų skaičius tik augs – gali formuotis nauja omikron susirgimų banga. Dabar didelis sergamumas omikron atmaina pastebimas Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Prancūzijoje.
„Lietuvoje lygiai tas pats, kadangi mes vėliau „įsijungėme“, – paaiškino D. Razmuvienė.
Kitoms ES valstybėms ketinant laisvinti izoliacijos taisykles pasiskiepijusiems žmonėms, panašiu keliu ketina sekti ir Lietuva.
Pirmiausia ketinama trumpinti izoliacijos laiką sveikatos priežiūros darbuotojams, tačiau mokslininkai sako, kad trumpinti izoliaciją visiems gyventojams būtų neišmintinga.
„Realiai mes Lietuvoje dar nesame matę omikron ligos piko, mes nežinome, į kokį hospitalizuotų atvejų skaičių tai virs. Iš tos pusės laisvinti kažką šiuo metu būtų neapgalvota“, – LNK sakė VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas.
Omikron banga siauba ir Prancūziją – dar prieš mėnesį fiksavę po kelis tūkstančius atvejų per parą, šiandien prancūzai per parą fiksuoja kelis šimtus tūkstančių susirgimų. Dėl to šalies parlamentas diskutuoja užverti duris nepasiskiepijusiems į daugiau viešų vietų. Kitaip tariant – sveikatos pažymėjimas bus suteiktas tik pasiskiepijusiems žmonėms.
„Pirmiausia šis įstatymo projektas yra kelias visapusiškesnei apsaugai. Jis keičia sveikatos pažymėjimą į vakcinacijos pasą. Jei įstatymas bus patvirtintas, nuo sausio 15 dienos asmenys nuo 12 metų, norintys patekti į pramogų vietas, restoranus, barus, muges, konferencijas, įvairius šou ir važiuoti tarpmiestiniu transportu turės parodyti vakcinacijos pažymėjimą“, – sakė Prancūzijos sveikatos ministras Olivier Veran.
Dėl to kritikos sulaukė ir patys parlamentarai. Socialiniuose tinkluose prancūzų parlamentarai dalijasi elektroniniais laiškais, kuriuose grasinama mirtimi.
„Jūs nusipelnėte tik kulkų į savo namus, jums dėl to bus nukrista galva“, – rašoma viename grasinime.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras netgi užsiminė, kad prieš balsavimą dėl vakcinacijos paso bus sustiprinta parlamentarų, kurie sulaukė grasinimų, apsauga.
Omikron siautėjant, Europoje aptikta dar viena koronaviruso atmaina. Ji nustatyta keliautojams, grįžusiems iš Kamerūno į Prancūziją, tačiau kol kas nežinomas jos pavojingumo lygis. Mokslininkai sako, kad tokia atmaina nėra nauja Vidurio Afrikos šalyse. Europoje – tai pirmas atvejis.
„Sunku net bandyti nuspėti, kuo ši atmaina galėtų skirtis nuo kitų, bet yra pats faktas, kad ji nėra labai dažna, nebuvo sutinkama Europoje ir apskritai kol kas šios atmainos sukeltų atvejų trajektorija kol kas susirūpinimo niekam nekelia“, – sakė G. Dudas.
Todėl tikėtina, kad ši atmaina, kurios daugiausia atvejų fiksuojama Kongo Respublikoje, aplenks ir Lietuvą.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
