Naujųjų metų išvakarėse atsakingiau elgtis valdžią paragino ir kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Lengvo kelio nėra
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas Delfi sakė, kad situacija yra itin sudėtinga.
„Net jeigu pripažįstame ar atsiranda sutarimas tarp valdžios institucijų dėl korekcijos pavadinimo, ką daryti dabar – yra sudėtingesnis nei tik pripažinimas, kas kaltas, kieno klaida tai buvo ar ne“, – savo vertinimą pateikė politologas T. Janeliūnas.
Jo teigimu, dėl pavadinimo, kuriuo Lietuvoje buvo atidaryti Taivaniečių atstovybė, mes jau gavome „tikrai daug dėmesio, kartais pagyrų, kartais nusistebėjimų“.
„Bet vienaip ar kitaip, mes esame identifikuoti kaip pirmieji, padarę netikėtą, originalų žingsnį. Tokiu būdu mes susikūrėme tarsi ledlaužio simbolį, įvaizdį – mes darome kažką daugiau ir ryžtingiau, nei kitos šalys. Jeigu mes atsitraukiame, tai yra ženklas, kad pasidavėme tam spaudimui, kurį sukėlė Kinija“, – sakė politologas.
Po tokio sprendimo Lietuva ne tik netektų „ledlaužio įvaizdžio“, bet ir koją pakištų kitoms šalims, kurios galbūt norėtų sekti Lietuvos pėdomis.
„Ir dar savotiškai gauname smūgį dėl to, kad pripažįstame, jog tai buvo klaida. Tai yra, kad pripažįstame ne tik viduje, bet tarptautiniu mastu. Ir taip sukuriame labai nevykusį precendentą visoms kitoms šalims, kurios matydamos visą šį procesą tikrai nesiryžtų kartoti tokio Lietuvos sprendimo.
Atitinkamai tas globalus procesas, kuris yra skirtas pristabdyti Kinijos įtaką ar pasipriešinti Kinijos spaudimui, kuris vyksta dėl labai įvairių dalykų, patirtų tam tikrą pralaimėjimą. Nes mes parodytume, kad ryžtingesnis elgesys prieš Kiniją yra kol kas netinkamas, netvarus. Toks sprendimas tikrai galėtų turėti ir globalesnių pasekmių“, – Delfi sakė VU TSPMI atstovas T. Janeliūnas.
Politologas T. Janeliūnas sutiko, kad taip pat svarbus situacijos aspektas – kiek Lietuva gali pakelti kaštus, kuriuos prisiimame būdami „ledlaužiu“.
„Ar mes vieni tai turime pakelti? Ar tai yra tik mūsų kaip valstybės pasirinkimas? Ar mes galime tikėtis kažkokios paramos, ne tik moralinės? Nes visa tai, ką girdime, yra dėmesys, palaikymas, tai gerai, bet mums reikia kažkaip absorbuoti visą smūgį, tam reikia ne tik moralinio palaikymo“, – Delfi sakė politologas.
Jis kalbėjo, jog šiame pasirinkime rasti balansą yra iš tikrųjų sudėtinga.
„Aš net nedrįsčiau konkretaus ir stebuklingo sprendimo siūlyti. Nes tikrai yra sudėtinga situacija. Ir ką tenka pripažinti, kad tokio sunkaus pasirinkimo mūsų užsienio politikos sprendimų priėmėjai, matyt, nesitikėjo. Ir tam jie nebuvo pasiruošę“, – sakė politologas T. Janeliūnas.
Pašnekovas T. Janeliūnas prognozavo, kad nepaisant išsakytos kritikos, kurį laiką bus laukiama, tikintis, kad balansas pakryps į kažkurią pusę.
„Arba mes išlauksime, kol Kinija apsiramins, grubiai tariant, nebedidins kaštų, tada mes galėsime sakyti, kad išlaukėme, mūsų kantrybė pasiteisino, nepraradome reputacinių dalykų. O jeigu praktinės paramos iš išorės bus mažai, jei kitos valstybės neprisijungs prie panašių sprendimų, tai irgi yra svarbu.
Nes mes negalime labai ilgą laiką būti vieniši ir vieni toje pozicijoje. Jei Kinija mums ir toliau didins kaštus, teks pripažinti, kad kažkokia raudona linija egzistuoja ir mums. Tą liniją peržengus, kad ir labai nesmagu, bet teks imtis tam tikrų sprendimų, kurie turi būti daromi, kad ir iš blogos padėties“, – antradienį sakė VU TSPMI profesorius, politologas T. Janeliūnas.
Jo teigimu, situacija šiuo metu „juda“ tik „vidinės kritikos forma“.
„Bet tai dar nėra toks rezultatas, kuris nebūtų pakeliamas Lietuvai. Gandai apie spaudimą partneriams, investicijų mažėją ar dar kažką, jie kol kas yra tik pradinės informacijos pavidalu. Jeigu per artimiausią pusmetį atsiras kažkokių praktinių žingsnių, kada bus nutraukiami investiciniai įsipareigojimai, arba perkeliamos gamyklos, tada rezultatas bus jau labai aiškus. Ir jis vers imtis kitokių sprendimų“, – teigė politologas T. Janeliūnas.
Delfi primena, jog Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje (ES) nusprendė atidaryti Taivaniečių atstovybę. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Po atstovybės atidarymo, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Taip pat suintensyvėjo Kinijos ekonominis spaudimas, Lietuvos įmonėms yra sudaromos kliūtys vykdyti veiklą Kinijos rinkoje. Gruodžio pradžioje Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitų sistemos, todėl sutriko Lietuvos produkcijos importas į Kiniją.
Įvardijo klaidas
Kaip antradienį naujienų agentūra ELTA citavo prezidento G. Nausėdos interviu Žinių radijui, ne atstovybės atidarymas, bet su Prezidentūra nederintas pavadinimas buvo klaida.
Užsienio reikalų ministerijos inicijuota Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu, leido suprasti šalies vadovas, yra kaip tik vienas pavyzdžių, kai nebuvo tinkamai įvertintos sprendimų pasekmės.
„Aš manau, kad yra tam tikrų problemų prognozuojant mūsų užsienio politiką. Taip, mes kalbėjome, kad Lietuva patiria mažai naudos iš formato, kuris buvo vadinamas 17+1. Tačiau nuo to laiko (kai Lietuva 17+1 formatą paliko – ELTA) mes nelabai sugebėjome įtikinti kitus mūsų partnerius, kad šis formatas yra mažai perspektyvus nemažai daliai Rytų Europos valstybinių. Jos vis dar lūkuriuoja. Ir, manyčiau, kad mūsų užsienio politikos priedermė yra ieškoti sąjungininkų ir daugiau rasti supratimo tarp mūsų partnerių“, – teigė G. Nausėda, tame pačiame kontekste paminėdamas ir Lietuvos konfliktą su Kinija sukėlusį sprendimą atidaryti Vilniuje Taivaniečių atstovybę.
„Gaila, kad atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu vyksniu, kuris veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija. Pats Taivano atstovybės atidarymas buvo ir derintas, ir svarstytas. Tiek mes, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybę, kuri nėra diplomatinė atstovybė. Tačiau pagrindinė kibirkštis kilo dėl pavadinimo ir dabar mes turime kovoti su pasekmėmis“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad klaida šiuo atveju buvo ne atstovybės atidarymas, bet pasirinktas jos pavadinimas. Be to, pridūrė G. Nausėda, šio pavadinimo Užsienio reikalų ministerija su juo nederino.
„Ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – teigė G. Nausėda.
Praėjusią savaitę itin griežtai šiuo klausimu pasisakė ir V. Adamkus. Jo teigimu, konflikto su Kinija nuostoliai yra milžiniški.
„Su Kinija susidariusi padėtis, man atrodo, kad nuostoliai yra milžiniški, o to visiškai nereikėjo. Turėjo būti išdiskutuota, suderinta, su Seimu, su Vyriausybe, su prezidentu, ir tik nutarus, kas yra geriausia šiame palaikyme ar nepalaikyme, Taivano pripažinime ar nepripažinime“, – praėjusį penktadienį paskelbtame interviu LRT sakė V. Adamkus.
Anot jo, „tą pripažinimą pirmasis turėjo padaryti pasaulis, tos didžiosios valstybės, kurios turi įtaką ir jų sprendimas turėtų duoti rezultatus, o ne Lietuvėlė“.
„Su pagarba tai Lietuvėlei, lenkiu galvą prieš ją, bet ne mūsų jėgoms, ne mūsų pavyzdžiai, kaip pasaulis turi elgtis, tokių dalykų užsienio politikoj negali būti ir aš tikiuosi, kad tai nepasikartos“, – kalbėjo kadenciją baigęs prezidentas.
Konservatoriai sutiko priešiškai
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovai tokį prezidento G. Nausėdos pareiškimą sutiko kritiškai.
Štai buvęs TS–LKD lyderis, dabar Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius turėjo kelis galimus variantus apibūdinti situaciją.
„Įdomu, kaip galima būnant Prezidentu pritarti Taivaniečių atstovybės atidarymui ir nepaklausti URM–o kaip skambės atstovybės pavadinimas? Jeigu nepaklausė – tai ryški profesionalumo stoka. O jeigu yra kitaip – tai arba paprasčiausia stuburo stoka, arba grynasis žmogiškas pavydas“, – feisbuke rašė A. Kubilius.
TS–LKD atstovas Mindaugas Lingė feisbuke taip pat ironizavo.
„G. Nausėda šiandien pristatė trijų punktų rinkiminę 2024 m. programą:
1. Užsienio politika bus visokia ir pagal pareikalavimą*
2. Vidaus politika bus kritikuoti, šantažuoti ir kenkti Vyriausybei
3. Pensijos turi didėti
* 2021 m. spalio 27 d. Eltos pranešime: „G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad Kinija neturėtų irzliai reaguoti į Lietuvos iniciatyvą įsteigti verslo atstovybę Taivano pavadinimu.“
Šiandien: „Taivano atstovybės pavadinimas buvo klaida“, – rašė politikas.
Kaip smulkų nesusipratimą situaciją vertino konservatorius Matas Maldeikis.
TS–LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė sureagavo dar griežčiau.
„Klaida, yra tokie pareiškimai ir nuomonės kaitaliojimas“, – rašė politikė.
