„Susirūpinimą, matyt, lėmė tai, kad ES negalės perduoti gilaus susirūpinimo Rusijai dėl Ukrainos, kas, be abejonės, sukels dar didesnį ir gilesnį susirūpinimą“, – socialiniame tinkle ironizavo ekonomistas.
Ž. Mauricas rašė, jog gilų „ES susirūpinimą Rusijai“ galėtų pabandyti perduoti ir kitais kanalais
„Pvz. galėtų susisiekti su buvusiu Vokietijos kancleriu Gerhard Schröder, kuris neseniai buvo perrinktas Rusijos valstybinės naftos ir gamtinių dujų kompanijos „Rosneft“ valdybos pirmininku, ir paprašyti, kad jis perduotų gilų susirūpinimą („Rosneft“ direktorius yra Igoris Sečinas – artimas Rusijos prezidento bičiulis ir buvęs bendradarbis).
Arba galėtų susisiekti su buvusiu Prancūzijos ministru pirmininku, kuris šiais metais buvo paskirtas Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Zarubežneft“ valdybos nariu („Zarubežneft“ valdybos pirmininkas yra Jevgenijus Murovas – taip pat geras Rusijos prezidento bičiulis ir buvęs bendradarbis) ir paprašyti, kad jis perduotų gilų susirūpinimą.
Galiausiai, kodėl gilaus susirūpinimo negalėtų perduoti buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kurią savo pačios vestuvėse šokdino pats Vladimiras Vladimirovičius – ji, beje, šiais metais taip pat tapo „Rosneft“ valdybos nare“, – asmenis, kurie galėtų išreikšti susirūpinimą vardijo „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas.
Ekonomistas taip pat priminė, jog Vladimiras Putinas šokdino ne tik K. Kneissl, bet ir buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
„Beje, pašokdino Vladimiras Vladimirovičius ne tik K. Kneissl, bet ir buvusią Vokietijos kanclerę A. Merkel, Baltarusios migrantų krizės metu pasiūlęs jai pačiai paskambinti „ponui“ Lukašenkai (ši pasiūlymą klusniai priėmė ir paskambino jam net du kartus, nepaisant to, kad migrantų krizė pagrinde buvo išspręsta Lenkijos ir Lietuvos pastangomis, nepaisant kontroversišos ES laikysenos pvz. atsisakymas finansuoti fizinio barjero statymą ES lėšomis bei neteisėtų migrantų politikos kritiką“, – ironiškai socialiniame tinkle rašė ekonomistas.
Ž. Mauricas feisbuke teigė, jog kalbant rimčiau, ES yra „ekonomikos milžinas molinėmis kojomis ir be JAV paramos vargu ar sugebėtų rimčiau pasipriešinti autoritariniams režimams“.
„Pavyzdžiui, Italijos premjeras M. Draghi prieš kelias savaites pripažino, kad ES turi mažai svertų Rusijos atgrasymui, nes, cituoju „Europa neturi pakankamų savų karinių pajėgumų, o sankcijų taikymui rusiškų dujų importui nemato didelių perspektyvų“. Dėl gamtinių dujų sunku nesutikti, nes didžiausia ES ekonomika Vokietija naujųjų metų išvakarėse uždarė tris atomines elektrines (o šiais metais planuoja uždaryti visas likusias), tad Vokietijos gamtinių dujų importas iš Rusijos artimiausiu metu augs“, – teigė „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas.
„Be to, Vokietijos pageidavimu, ES pereinamuoju laikotarpiu siūlo įtraukti gamtines dujas kaip „žalią“ kurą, tad gamtinių dujų importas iš Rusijos, tikėtina, augs ir kitose ES šalyse (o su augančiu gamtinių dujų importu didės ir Rusijos ekonominė bei politikė įtaka Europos Sąjungai).
Dėl karinių pajėgumų sunku pasakyti, bet daugiausiai išlaidų krašto apsaugai skiriančios ES šalies Prancūzijos, šį pusmetį perėmusios pirmininkavimą ES, prioritetai yra kiti (Afrika, Balkanai), o taip pat didelį krašto apsaugos biudžetą turinti JK nebėra ES narė... Tad nenuostabu, kad Prancūzijos siekis didinti ES karinę autonomiją (šią idėją palaiko ir Italija bei Vokietija) nesulaukia pritarimo CRE ir Baltijos šalių regione, baiminantis, kad pagalba šiam regionui gali apsiriboti „giliu susirūpinimu“.
Ž. Mauricas tikėjosi, jog sausio 10 dieną, kai vyks JAV ir Rusijos derybos, nebus apsiribota tik susirūpinimo išreiškimu.
„Taip pat reikia tęsti savo namų darbus, stiprinant savo ekonominę ir karinę galią, juolab, kad „Bukarešto devintuko“ (Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos) šalių BVP 2020 metais tapo didesnis nei Rusijos, tad potencialo tikrai turime nemažai“, – feisbuke rašė „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas.
