„Daug dalykų buvo padaryta ne taip, kaip reikia. Man skaudu žiūrėti į kai kuriuos įvykius. Tarkim, savotiškas laisvumas, nepagarba aukštesnei instancijai – prezidentui. Prezidentas kai kuriuos dalykus sužino iš žiniasklaidos ar kitais keliais.

Tvarkantis valstybėje, kur mes siekiame gerovės Lietuvos žmonėms, didesnė atsakomybė turi tekti Seimui, Seimo atsakingiems asmenims, kurių kasdienis darbas yra rūpintis savo tauta, savo valstybe. Nesileisiu į detales, kas, kada, kur ką darė, bet turiu vilties, kad ateityje imsimės atsakingų žingsnių“, – interviu LRT televizijai penktadienį sakė V. Adamkus.

Prezidento nuomone, nuostoliai, patirti dėl konflikto su Kinija, yra milžiniški.

„To visiškai nereikėjo. Taivano klausimu turėjo vykti daug diskusijų, pozicija turėjo būti suderinta su Seimu, Vyriausybe ir prezidentu. Tik nutarus, kas geriausia šiame santykių palaikyme ar nepalaikyme, Taivano pripažinime ar nepripažinime, turėjo būti imtasi sprendimų.

Ir kas turėjo tą žingsnį padaryti pirmasis? Pasaulis – didžiosios valstybės, kurios turi įtaką ir kurių sprendimas duotų rezultatų, o ne Lietuvėlė. Su pagarba Lietuvėlei, lenkiu galvą prieš ją, bet tai ne mūsų jėgoms. Ne mes galime būti pavyzdys, kaip pasaulis turi elgtis. Štai tokių dalykų užsienio politikoje negali būti. Ir aš tikiuosi, kad tai daugiau nepasikartos“, – teigė V. Adamkus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį ir akcentavo, kad „be darnos tarp Vyriausybės, prezidento ir Seimo valstybė negali funkcionuoti“.

„Mano didžiausias linkėjimas, kad tokie konfliktai nepasikartotų, kad dirbtume vieningai, taip, kaip nepriklausomybės atgavimo pradžioje, kai visa tauta buvo vieninga ir nepajudinama su vienu tikslu – Lietuva. Gerovė jos žmonėms – gerovė visai tautai. Dabar toks nesusikalbėjimas, sakyčiau, net sumaištis vyko tarp tų trijų institucijų ir tai atsiliepė mūsų visuomenei“, – LRT sakė prezidentas.

Santykiai pašliję

Įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.

Lietuvos atstovybė Kinijoje laikinai dirbs nuotoliniu būdu, konsultacijoms atšaukiama ambasados laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė, gruodžio viduryje pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Ministerijos teigimu, šiuo metu vyksta diskusijos dėl Lietuvos atstovybės Kinijoje ir Kinijos atstovybės Lietuvoje darbo tvarkos techninių aplinkybių – laukiama, kol Kinija priims sprendimą pratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų Kinijoje galiojimą.

Kadangi pavaduojančio diplomato Pekine nėra, ambasada laikinai tęsia darbą nuotoliniu būdu.

Kaip ir anksčiau, Kinijoje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinės paslaugos bus teikiamos nuotoliniu būdu ribota apimtimi.

URM teigia, kad Lietuva pasirengusi ir toliau tęsti diskusijas su Kinija ir atkurti ambasados darbą pilna apimtimi, kai bus pasiektas abiem pusėms tinkantis susitarimas.

Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, salos atstovybės atidarymo Vilniuje.

Pašlijus šalių santykiams, Kinija rugpjūtį atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.

Lapkritį Kinija, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – diplomatinėms atstovybėms Vilniuje ir Pekine pradėjo vadovauti žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai, o ne ambasadoriai.

Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją.

Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.

Dėl glaudesnių Lietuvos ir Taivano santykių ir salos atstovybės atidarymo Vilniuje Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų.

Taip pat skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.

Tuo metu Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Qu Baihua šią savaitę teigė apie galimą spaudimą Vakarų įmonėms sužinojęs iš žiniasklaidos, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti faktais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (395)