LNK žurnalistų kalbintos Janinos bute termometras rodo 22 laipsnius šilumos. Senjorė nesiskundžia, sako, kad šilumos kambariuose pakanka.
Kai šilumos pakankamai Janinai namuose ir šlepečių neprireikia. Namie gera, bet už tai sąskaita už šildymą šokiruoja.
„120 eurų išeina mokėti“, – apie lapkričio sąskaitą už šildymą sakė moteris.
Greta Janinos gyvenantis kaimynas Vladimiras gavo panašią šildymo sąskaitą už lapkričio mėnesį.
Spustelėjus šaltukui didžiulių sąskaitų už šildymą sulaukė visi Upytės kaime esančio daugiabučio gyventojai.
Tačiau visi pilnos sąskaitos sumos nemokėjo, nes gavo kompensacijas.
„Oi, jei nekompensuotų, tai neišeitų gyventi, niekaip neišeitų. Mano pensija – 340 eurų, jei sumokėčiau 120, dar yra telefonas, viskas išeitų apie 200 eurų. Už 100 nepragyvenčiau“, – kalbėjo Upytės kaimo gyventoja Janina.
Kita namo gyventoja Bronislava sako, kad kompensacija yra apie 80 eurų.
„Iš 111 atimkite 80 eurų ir jau labai gerai“, – sakė moteris.
Upytės kaimo gyventojai nėra išimtis. Panevėžio rajone šiemet prašančių kompensacijų už šildymą skaičius išaugo.
„Lyginant su praeitais metais viso sezono, buvo 1170 gavėjų. Dabar už 3 mėnesius jau turime apie 1200“, – LNK sakė Panevėžio rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Virginija Savickienė.
Šiauliuose kompensacijų išmokėta kone dvigubai daugiau nei pernai.
„Per praėjusius metus kreipėsi 3041 pilietis. Šiais metais jau kreipėsi per 5 tūkstančius piliečių dėl kompensacijų už šildymą“, – kalbėjo Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius.
„Aš moku tiek, kiek manęs prašo“, – apie šildymo sąskaitas sakė viena moteris.
Kita kalbėjo, jog gyvena renovuotame name, tad dar nepajuto sąskaitų šuolio.
Sostinėje šildymas brangiausias. Spalį dėl kompensacijų kreipėsi 7 tūkstančiai, lapkričio mėnesį – 15 tūkstančių gyventojų. Nepasiturinčių vilniečių šildymas valstybei jau kainavo beveik pusę milijono eurų.
„Ir paramos prašančių skaičius ir piniginės išmokos siekia maždaug 20 procentų didesnes sumas nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Gyventojai dėl būsto šildymo kompensacijų turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Prašymus galima teikti ir elektroniniu būdu, internete yra ir kompensacijos skaičiuoklė.
„Aš nežinau, kur eiti, tai ir neinu, žinokit“, – kalbėjo viena senyvo amžiaus moteris.
Kreipimųsi dėl kompensacijos antplūdžio laukiama kitąmet. Nuo sausio dvigubės valstybės remiamų pajamų dydis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad pinigų nepritrūks.
„Papildomai yra numatyta 16 milijonų eurų. Tai tikrai nepritrūksime“, – LNK sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Audrius Bitinas.
Panašiai kalbėjo ir Vilniaus vicemeras V. Benkunskas.
„Ir savivaldybė savo biudžete yra išsitraukusi 2 milijonus eurų. Jei matysime, kad toms kompensacijoms yra didesnis poreikis bus koreguojama“, – sakė jis.
Kompensacijos priklauso tiek būstą šildant centralizuotai, tiek malkomis, dujomis, elektra.
„Žiūrime į pajamas, turtas nevertinamas, žiūrimas normatyvas. Atitinkamai, ar gyvena vienas žmogus, ar šeima“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
Bet kompensacijos priklauso toli gražu ne visiems. Šilumos tinklai sulaukia skambučių iš įvairiausių klientų.
„Nebūtinai nepasiturintys žmonės yra, tarp jų yra tokių, kurie turi keletą butų su žymiai didesniu plotu, nei standartinis trijų kambarių butas. Yra klientų, kurių butai yra ir 90 ir 120 kvadratinių metrų“, – sakė Vilniaus šilumos tinklų klientų aptarnavimo departamento vadovas Laurynas Jakubauskas.
Kam kompensacija nepriklauso, bet sąskaitą vis tiek sunku apmokėti, gali kreiptis dėl mokėjimo atidėjimo. Atidėtą dalį teks grąžinti su palūkanomis.
„Šiai dienai turime kol kas tik 23 klientus, kurie pasirašė susitarimą su mumis išdėstyti mokėjimus per ateinantį vasaros periodą“, – sakė L. Jakubauskas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
