Apskritai, apibendrindamas praėjusius metus, sociologas svarstė, kad žmonės į valdžią ateina ne dėl reitingų, o kad kažką padarytų.
„Man atrodo, kad labai daug kas pavyko. Kaip minimum, iškeltas klausimas dėl partnerystės. Turbūt trisdešimt metų tas klausimas nebuvo keliamas, o čia, ką suplanavo, tą ir iškėlė.
Yra labai retai realizuojama, kas programose parašyta, o čia kažkokie dalykai vyko. Ir dėl kanapių nepamiršo, ir dėl Kinijos irgi tai yra nekasdienis pasaulio politikoje dalykas. Tuo požiūriu, jie, sakyčiau, ne kokie nors konformistai, siekia savo tikslų“, – pagyrė V. Gaidys.
Tačiau perėjęs prie dalies, kaip tas atsiliepia valdančiųjų reitingams, sociologas konstatavo, kad atsiliepia neigiamai.
„ Norisi kažkaip paguosti. Simpatizuoju tiems žmonėms, ir norisi kažką gero pasakyti. Tai gero – tiek, kad yra nedaug Vyriausybių Europoje, kurias teigiamai vertintų. Šiaurėje, Skandinavijoje, dar – gerai, bet kuo toliau į Pietus (Ispanija, Graikija, Italija) tai ten tiesiog kultūros dalis yra nekęsti Vyriausybės, protestuoti. Ir Lietuvoje dar reikia paieškoti mėnesių, kai Vyriausybės balansas buvo teigiamas“, – sakė V. Gaidys.
Beveik visi ministrai vertinami daugiau neigiamai
Tačiau sociologas konstatavo, kad su tokiu minusu Vyriausybės vertinimas seniai bebuvo.
„Artimiausias laikas – 2009, 2010, 2011 metai, kai buvo ekonominė krizė. Ten jie labai greitai prarado pozicijas visuomenės nuomonėje. Čia per metus laiko konservatoriai yra antri, tai yra ne kokie nors ketvirti. Jie savo elektoratą išlaiko“, – teigė V. Gaidys.
Pasak sociologo, konservatorių elektoratas Vyriausybės veiklą vertina teigiamai.
„Visur kitur – neigiamai vertinama Vyriausybė. Bet tai, kad Vyriausybės vertinimas yra su minuso ženklu, nėra išimtis nei Lietuvoje, nei Europoje. Tai yra tos institucijos prigimtis: ateina, kažką žada, planuoja, kažką nori padaryti, bet mažai kas pavyksta iš to, kas buvo žadėta“, – sakė V. Gaidys.
Išskirtinesnis dalykas sociologui atrodo, kad šioje Vyriausybėje beveik visi ministrai yra vertinami daugiau neigiamai nei teigiamai.
„Šito aš nepamenu. Rugpjūčio pradžioje visi buvo su minusu, kai buvo visiška imigracijos krizė. Dabar Monika Navickienė likusi – plius vienas procentas. Bet kažkas čia yra ne taip“, – teigė V. Gaidys.
Jam stebėtina atrodo tokia situacija, kai didelės dalies ministrų žmonės net nežino, kas jie yra tokie, ir, kuo jie užsiima.
„Prisipažinsiu, ir aš nelabai žinau. Gal čia ne kriterijus, bet aš vis tiek sąrašą turiu, nelabai jų žinau“, – sakė V. Gaidys.
Sociologas pastebi šitoje vietoje didžiulį pokytį lyginant su situacija tarkime prieš dvidešimt metų.
„Tada žmonės norėjo, buvo matyt kažkokie atlygiai plačiąja ta žodžio prasme, jie valdė pinigų srautus, ir matyt stengėsi patekti į tokias vietas. Dabar matyt tik reputaciją susigadinsi, atlygis ne kažkoks, tave visi gaudys“, – svarstė V. Gaidys.
Nepalankus pokytis premjerei
Šiais metais reitinguose stebimas ir nepalankus pokytis premjerei I. Šimonytė.
„Va čia – gal ir mįslė. Šiaip tai yra žmogus, kuris vos netapo Lietuvos prezidente. Pirmame ture daugiausiai balsų buvo. Dar daugiau, prisimenant 2009 metus, I. Šimonytė, būdama finansų ministre ekonominės krizės metu, turėjo puikiausią reitingą. O dabar – kažkas ne taip“, – pastebėjo V. Gaidys.
Sociologas pastebėjo, kad I. Šimonytės vertinimas iš daugiau teigiamo į daugiau neigiamą pasislinko šių metų rugpjūčio pradžioje.
„Tada buvo krizė su migrantais, pasirodė, kad siena kiaura, ne vienam reitingai krito. Tada faktiškai jai iš pliuso pasidarė minus 51 proc., ir nebeatsistatė“, – sakė V. Gaidys.
Sociologo vertinimu, turint mintyje I. Šimonytės asmenines savybes nėra aišku, kodėl yra tokia situacija.
„Ar tai jai nepavyko paaiškinti veiksmų, ar ne taip kalba, ar mažai pasirodo, ar ji pavargus, ar neturi į ką atsiremti ten aplinkui, su jos galimybėmis turėtų būti žymiai geriau“, – teigė V. Gaidys.
Tačiau taip besvarstydamas jis prisiminė ir dar vieną dalyką, kuris galbūt aiškintų reitingų pokytį.
„Yra dar vienas akivaizdus veiksnys. Bent du kartus žiniasklaidoje esu girdėjęs I. Šimonytės citavimą, kad mažai uždirba Seimo nariai ir turbūt ministrai. Kaip ten bebūtų, žmonėms visi jie vis tiek yra per kablelį. Tai čia, jei nori savo reitingą sužlugdyti, tai yra optimalus variantas sakyti, kad reikia ministrams padidinti atlyginimus. Šito niekada neatleis, kas išgirdo šitą žinią“, – sakė V. Gaidys.
Sociologas tikriausiai turėjo mintyje per Vyriausybės valandą Seime gruodžio pabaigoje premjerės išsakytą mintį, kad tiek ministro pirmininko, tiek Seimo narių atlyginimai, tiek atlyginimai valstybinėse institucijose yra nepakankamai aukšti, nes nemotyvuoja profesionalų ateiti dirbti į šias pareigas.
„Ministro pirmininko atlyginimas yra nenormalus. Čia ne įmonių vadovų atlyginimas nenormalus. Nenormalus ir Seimo narių atlyginimas, todėl, kad ką mes tokiais dalykais sukuriame – mes tokiais būdais sukuriame pigią valdžią ir tuomet į tas pozicijas veržiasi žmonės, kuriems tas atlyginimas atrodo kažkoks labai didelis gyvenimo pasiekimas ir kurie ne visada supranta savo atsakomybę“, – ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu sakė I. Šimonytė.
Sociologas neatmetė, kad „jeigu šitoje vietoje žmogus padarė kliurką, tai matyt ir daugiau tokių dalykų buvo, kur ta kontrolė gal atsijungė“.
Problema su pavarde
Prisimindamas ekonominę krizę V. Gaidys teigė, kad tuo metu premjeras Andrius Kubilius buvo tiek nepopuliarus, kad net Valdemaras Tomaševskis turėjo geresnį reitingą. Esą dabar I. Šimonytės situacija nepalyginamai geresnė.
„Yra toks pasakymas, kad kiekviena problema turi pavardę. Ten buvo pavardė Kubilius. Buvo, ką kaltinti, ir tame kontekste net Tomaševskis turėjo geresnį reitingą negu Kubilius“, – sakė V. Gaidys.
Dabar, jeigu ieškotume pavardės, kuri būtų respondentams problemų sinonimas, pasak sociologo, tai būtų ne I. Šimonytė.
„Dabar, pagal reitingą, tai yra problemų, kurios turi pavardę Gabrielius Landsbergis. Čia – ir Kinija, turbūt viskas- Landsbergiui, vien už pavardę, užtenka ir to“, – teigė V. Gaidys,
Liberalių politikų situacija
Kalbėdamas apie liberalus, sociologas atkreipė dėmesį, kad Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui sekasi žymiai geriau palyginti su tuo, kiek jie gavo per rinkimus.
„Dabar jų reitingas yra aukštesnis. Ir V. Čmilytė šį mėnesį jau turi neigiamą balansą, kaip ir jie visi „in corpore“ , bet šiaip ilgą laiką ji turėjo gerą vertinimą. Ji yra santūri, apgalvota, nekarštakošė kaip ne kurie iš anos kompanijos. Liberalai, kurie kažkada būdavo greiti, jauni ir nepatyrę, dabar atvirkščiai – nuosaikūs, turintys didelę patirtį“, – sakė V. Gaidys.
Kalbėdamas apie Aušrinės Armonaitės vadovaujamą „Laisvės partiją“ sociologas iki šiol stebisi jų rezultatu per rinkimus.
„Kitą dieną buvau sukrėstai, kai balsavo už juos ir Zarasų rajono kažkokios kaimiškos apylinkės. Iki šiol neturiu atsakymo, kas ten buvo. Bet akivaizdu, kad Zarasų rajono miškuose kažkur ten buvęs kolūkis dabar tikrai už A. Armonaitę nebebalsuos. Kodėl tada taip gavosi, tai galima hipotezes kelti. Sumažėjo dalis žmonių, kurie tiesiog ne už tą nubalsavo“, – sakė V. Gaidys.
Tačiau, pasak pašnekovo, ši partija vis dar turi ir gali išlaikyti jaunų žmonių segmentą, turi potencialo kažkiek rinkėjų nuvilioti nuo Tėvynės sąjungos arba Liberalų sąjūdžio.
„Viskas priklauso nuo to, kaip pavyks sukomunikuoti. Šiuo atveju, kas važiuos per Lietuvos universitetus su programa, tas ir laimės“, – sakė V. Gaidys.
Opozicija neparodė stebuklų
Kalbėdamas apie opoziciją, sociologas konstatavo, kad ten irgi stebuklų neįvyko. Socialdemokratų reitingas augo, bet, pasak V. Gaidžio, ne dėl to, kad jie būtų kažką ypatingo nuveikę.
„Čia yra kažkokie dalykai, kur neaišku, už ką ir kodėl“, – sakė jis.
Svarstant apie socialdemokratų reitingo kilimą, sociologas prisiminė 2005 metus, kai „Vilmorus“ atlikinėjo apklausą, kokius laikraščius žmonės daugiausiai skaito.
„Tai ar ne pirmą vietą užėmė „Vakarinės naujienos“. Yra kažkokie dalykai, kurie tampa kažkokiu artefaktu. Socialdemokratai gal nieko ir nebeveikia, bet „brandas“ sukelia daug emocijų – Brazauskas, švedų socialdemokratai. Tai turbūt – už tai, o ne už tai, ką jie čia dabar daro. O dėl Blinkevičiūtės, kaip Kubilius gimė be reitingo, taip Blinkevičiūtė gimė su reitingu. Žmonės jaučia kažkokį gerumą, ir daugiau nieko ypatingo nėra“, – svarstė V. Gaidys.
Liko mažai labiau teigiamai vertinamų politikų
Apskritai, kaip pastebėjo „Vilmorus“ vadovas, Lietuvoje yra likę vos keturi teigiamą balansą reitinguose turintys politikai, tarp jų prezidentas Gitanas Nausėda, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė.
„Atsitiktinai atsiverčiau 2009 metų gruodį, tai, jeigu dabar yra keturi politikai, turintys teigiamą balansą, tai krizės laikotarpiu buvo tokių daug, kuriais žmonės tikėjo, tarp jų ir opozicijoje. Tarkime Rolandas Paksas, Artūras Paulauskas, Viktoras Uspaskichas, jau nekalbant apie Algirdą Butkevičių.
Irena Degutienė tuo metu buvo populiaresnė už G. Nausėdą šiuo metu. O Dalia Grybauskaitė turėjo 85 proc. palaikymą. Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas su teigiamu balansu buvo. Teigiamas balansas buvo ir pas Kazį Starkevičių, Eligijų Masiulį“, – priminė V. Gaidys.
Pasak jo, atrodo, kad tuo metu veržėsi į tą sceną, kur visos šviesos uždegtos.
„Šiuo metu ir pati rinkiminė kampanija tokia, kad faktiškai jos nepastebėsi. Šalis susitvarkė, nebėra korupcijos, bet nebėra ir to įdomumo, noro“, – kalbėjo V. Gaidys.
Skvernelis nėra kylanti žvaigždė
Savo įdomumui „Vilmorus“ tyrinėja ir S. Skvernelio reitingus.
„Jo reitingas yra teigiamas, bet jis nuosekliai mažėja. Rugsėjį buvo 41,2 proc., spalį – 40,7 proc. , paskui – 37,5 proc., gruodį – 37 proc. vertino palankiai.
„Jis nėra kylanti žvaigždė, nors ir turi savybių. Jis iš minuso pakildavo. Tas keliukas jam sudavė, per prezidento kampaniją nevykusiai pasirodė, o paskui jis vėl atsistato, bet tai nėra kylanti žvaigždė. Kylančių žvaigždžių šiuo metu nėra bent jau tarp reitinguojamų žmonių“, – konstatavo V. Gaidys.
Sociologas sutiko, kad, jei grįš iš Briuselio, Virginijaus Sinkevičiaus galimybės yra neblogos.
„Jis turėjo gerą tvirtą reitingą, buvo tinkamas ir jaunimui, nes pats jaunas. Bet turi ir kokią tais faktūrą žmonėms, gyvenantiems toliau nuo Vilniaus, tvirtai stovi ant žemės“, – sakė V. Gaidys.
Nausėdai irgi metai buvo sunkūs
Pasak sociologo, G. Nausėdai kaip ir I. Šimonytei metai buvo sunkūs.
„Jis turėjo reaguoti į tuos pačius dalykus. Manyčiau, kad praėję metai gal jiems sunkiausi reitingo prasme. Prezidentas išrinktas, ir jo nėra: jis nevažinėja į užsienį, nepriima svečių, sėdi su kauke. Mūsų prezidentas toks jau yra, kad jis turi važinėti, turi dalinti kažkokius ordinus. O buvo taip, kad nėra žmogaus, tai koks ten reitingas bus?“, – kalbėjo V. Gaidys.
Pašnekovas pastebėjo, kad dabar, kai reikalai pajudėjo, jis pradėjo daugiau matytis, tai ir reitingas stabilizavosi.
„Gruodžio mėnesį – 52,5 proc. (palankių vertinimų). Čia yra mažiausias po rinkimų, kiek turėjome. Neigiamų – 27,5 proc., irgi – didžiausias neigiamas. Bet jis praeina 50 proc. kartelę, praktiškose viso grupėse yra teigiamai vertinamas. Bet jis irgi nėra kylantis, o, kaip bus toliau, matysis – iki rinkimų dar labai toli“, – sakė V. Gaidys.
Naujaisiais metais sociologui įdomiausia stebėti, ar nebus vėl kokių nors netikėtumų.
„Kai ima ir lepteli, kad pasikelsim atlyginimus sau, dar kažkokie dalykai. Arba, kai R. Šimašius išsiskyrė, (…) (suveikė) baisiausiai“, – teigė V. Gaidys.
