Procesas nesibaigė
Istorikas Alfredas Bumblauskas laidoje „Kaip pas žmones“ sutiko, kad Sovietų Sąjungos griūtis yra iki šiol tebesitęsiantis procesas.
„Labai yra sunku pasakyti, kada užbaigti revoliucijos vertinimą kaip tokį, kad prasidėjo revoliucija, galbūt irgi ne 1991 metų gruodį, su visu to komunizmo irimu prasideda. Bet simbolinis taškas yra, tada mums reikia galvoti, kokį simbolinį procesą mes laikome kaip pabaigą. Aš manau, kad galėsime sakyti taip, kai tapsime kažkokiu Europos Sąjungos vidurkiu. Be abejo, tas procesas tebevyksta“, – teigė A. Bumblauskas.
„Kad ir kaip blizginamės, vis tiek to dar yra“, – kalbėjo A. Bumblauskas.
Istorikas Alvydas Nikžentaitis teigė, jog šis procesas Lietuvai pasibaigė 1990 metų kovo 11–ąją dieną.
„Tai buvo tos pradžios pabaiga. O tam tikri procesai pasibaigia tada, kai užauga viena nauja karta. Maždaug jūsų klausimas, ar jau baigėsi šitas procesas yra maždaug 5 kartus pavėlavęs. Jei mes paklausime eilinio žmogaus, ką jis žino apie Sovietų Sąjungos griūtį, daugeliui tai atrodys kaip kažkokia pasaka, nereali buvusi istorija. Bet čia mūsų amžiaus tam tikra problema, nes mes tuos įvykius pakankamai gerai atsimename“, – laidoje sakė istorikas A. Nikžentaitis.
Jo teigimu, šiuo metu susiduriame su įvykiais, kurie bando atgaivinti Sovietų Sąjungos istoriją.
„Būtent imperijos atkūrimo procesus. Turiu omenyje Rusiją. Ir šie bandymai, kurie apeliuoja į Sovietų Sąjungos atkūrimą kažkuria prasme daro tai kažkokia aktualija, sukuria tokią iliuziją, kad Sovietų Sąjungos irimo procesas dar nėra pasibaigęs“, – savo nuomonę laidoje „Kaip pas žmones“ sakė istorijas A. Nikžentaitis.
Signataras bei diplomatas Albinas Januška teigė, jog gana ilgai viziją, kad Europa tęsis nuo Lisabonos iki Uralo kalnų buvo gyva.
„Per tuos metus prasidėjo integraciniai procesai Europoje, kas iš esmės radikaliai pakeitė geopolitiką Europos. Nes prisiminkime, 1990 metais buvo taip vadinama Paryžiaus chartija vieningos Europos. Ir buvo toks įsivaizdavimas, kad Europa tęsis nuo Lisabonos iki Uralo. Ir ta utopija egzistavo gana ilgai. Ir ne tik Rusijoje apie tai kalbėdavo, bet ir vakaruose“, – sakė A. Januška.
Jis laidoje kalbėjo, jog Rusija tuo metu matė neapsisprendimą.
„Kai prasidėjo europinė ir NATO integracija, vietoje to, kad būtų lipdoma ESBO principu Europa, buvo leista tautoms apsispręsti. Ir jos apsisprendimo būdu visos nusprendė būti vakaruose. O Rusijos požiūriu, atrodė, kad Europa ir NATO slenka dėl jos. Rusija matė neapsisprendimą iki šiol, o tiesiog demokratijos artėjimą prie Rusijos. Šiandien Rusija nėra demokratija“, – sakė A. Januška.
A. Januška teigė, jog Rusija, saugodama savo autokratiją pakeitė naratyvą ir kalba apie Rusijos puolimą.
„Jie mato, kad demokratija neišvengiamai ateina ir reikia nuo jos gintis“, – laidoje „Kaip pas žmones“ sakė A. Januška.
Laidos pašnekovas A. Januška teigė, jog Rusija vėl nori, kad Baltijos šalys būtų pasitarimo objektu tarp rytų ir vakarų, pačios nieko spręsti negalėtų.
Diplomatas Petras Vaitiekūnas aiškino, jog Sovietų Sąjunga tebuvo bandymas pratęsti Rusijos imperiją.
„Manau, kad tai, kas dabar vyksta, tai nėra Rusijos imperijos atstatymas, nors jie tai sako. Tai yra Rusijos imperijos žlugimo istorija. Ji prasidėjo kokiais 1856 metais. O Sovietų Sąjunga buvo žmogėdriškas bandymas pratęsti Rusijos imperijos egzistavimą“, – laidoje kalbėjo diplomatas P. Vaitiekūnas.
Istorikas A. Bumblauskas teigė, jog dabartinė Rusija yra „besimodernizuojanti rytų despotija“.
Kuo baigsis dabartinės įtampos?
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prieš kurį laiką pasakė, jog situacija mūsų regione yra tokia pavojinga, kokia nebuvo niekada per 30 metų. Diplomatas A. Januška teigė, kad įtampų yra.
„Tas didžiarusiškumas ir autokratija maitina vienas kitą iš esmės. Ir neatskiriami. Ir jeigu įvyktų demokratizacija, tai nebeliktų ir imperijos. Todėl tie, kurie valdo Kremlių tai supranta ir privalo ginti autokratiją, nes kitaip sužlugs imperiją“, – sakė diplomatas A. Januška.
Diplomatas P. Vaitiekūnas pabrėžė, jog klaidos nebebus daromos ir Ukraina, ar kitos šalys Rusijai nebus atiduotos.
A. Januška laidoje kalbėjo, jog sankcijų Rusijai reikia dabar.
„Dabar reikia sankcijų, norint atgrasyti Rusiją. 100 tūkst. karių – vienos sankcijos, 120 tūkst. karių (prie Ukrainos sienos, aut. p.) kitos sankcijos. Reikia nuvaryti juos nuo ten. O dabar pasakyta, kad Ukrainos neginsime jėga, čia blogai, nereikėjo taip sakyti. Mes darysime sankcijas, kai bus užpulta, čia irgi blogai. Jau yra padaryta klaidų“, – kalbėjo buvęs diplomatas.
Jis kalbėjo, jog V. Putinas ir toliau nemažina tempo, o Lietuvoje problemos mastas iki galo nesuvokiamas.
„Manau, kad Lietuvoje nesuvokiama visos šios problemos rimtumo – kokiu būdu dabar eina Rusija link Ukrainos. Aš nemanau, kad bus karas. Bet tai, kad jie pasiliks 100 tūkst. karių ant sienos ir nuolatos tuo šantažuos tuo. (…) Vladimiras Putinas čia žaidžia pavojingą žaidimą ir vakarai labai sudėtingai ieško išeities. Žinoma, kad laikysis ir niekas mūsų čia neparduos, bet problema išlieka. V. Putinas nemažina tempo ir tas yra neramu“, – apie įtampas prie Ukrainos sienos laidoje „Kaip pas žmones“ sakė diplomatas A. Januška.
P. Vaitiekūnas pritarė A. Januškos mintims ir dar pridėjo.
„Agresyvios, ekspansyvios diktatūros savo elgesiu yra panašios į mafiją. Ir neužtenka išlaikyti lygį – lyderis turi pastoviai didinti statymus. Ir V. Putinas tą ir daro. Dabar karo nebus, bet didelis karas yra neišvengiamas“, – Delfi laidoje sakė diplomatas P. Vaitiekūnas.
