Pasak ministro, esminis rodiklis – reanimacijos lovų užimtumas, jis turi pasiekti 240, kad įvyktų dar vienas užsidarymas. Omikron atmaina yra labiau užkrečiama nei Delta, tačiau anot britų tyrimo, hospitalizacijos rodikliai susirgus šia atmaina yra mažesni. Tačiau ar tikrai valdžia ruošiasi dar vienam uždarymui ir ar tikrai to reikia?

Virusologo Sauliaus Čaplinsko paprašius įvertinti, ką jis mano apie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareiškimą, kad omikrono atmaina yra itin pavojinga ir galima matyti, kas darosi kai kuriose Vakarų Europos šalyse, nurodė, kad ši organizacija konstatuoja faktą.

„Konstatuoja faktą, kuris turbūt jau visiems gerai žinomas ir, beje, kuris buvo prognozuojamas. Kitas klausimas, kaip atskiros šalys į tai reaguoja. Turbūt čia yra aiškus nusivylimas. Vėl nėra koordinacijos netgi Europos Sąjungos (ES) viduje. Nėra aiškios koordinacijos ir lyderystės.

Todėl atskiros šalys elgiasi chaotiškai, kiekvienas savaip bando vėl apsisaugoti, bando galbūt sustabdyti viruso įvežimą, kas yra naivu. Šiek tiek pristabdyti galima, bet virusai jau yra šalyse ir jeigu mes bandėme stabdyti iš Pietų Afrikos, o virusas važiuoja iš Europos šalių“, – teigia jis.

Saulius Čaplinskas

S. Čaplinsko, jau dvejus metus gyvename su pandemija ir jau seniai reikėjo sukurti tokias sistemas, kad išmoktume gyventi su kylančiomis bangomis.

„Jeigu iki šiol mes norime pasiekti zero covid t. y., kad nebūtų išvis kovido, tai naivu, kas iki šiol to tikisi. Reikia suprasti tokį dalyką, kad virusas cirkuliuoja ir cirkuliuos Žemės rutulyje. <...>. Dabar mūsų uždavinys pasiekti greičiau tą ne pandeminį, o endeminį plitimo lygį. Bet ar dabar eliminuoti infekcijos šaltinį galime ar negalime?

Negalime! Sustabdyti perdavimą galime ar negalime? Galime tik pristabdyti. Bet paskui vėl tas pats. Ar galime sukurti kolektyvinį imunitetą kaip buvo svajojama? Jau seniai aišku, kad, deja, negalime. Net ir jeigu bus pakankamai žmonių persirgusių ir pasiskiepijusių, vis tiek tie infekcijos proveržiai galimi. Taip pat ir paskiepytas gali užsikrėsti ir perduoti virusą kitam. Taip, jis sirgs daug lengviau ir pan.“

Jis sako, kad sunku atsakyti vienareikšmiškai, ką reikėtų uždaryti, bet bent jau buvo pasakyta, kad trumpam laikui.

„Ne daugiau kaip trims savaitėms. Remiamasi tuo, koks yra inkubacinis laikotarpis. Teoriškai galvojant, jeigu tris savaites užsidarymas būtų toks, kad žmonės išvis nekomunikuotų nesaugiai, būtų tik savo socialiniame burbule, o išeidami taisyklingai dėvėtų kaukes, tada baigtųsi infekcija tarp tų žmonių, kurie yra besimptomiai.“

Virusologui kyla klausimų, ar plinta virusas, kur vyksta smulki prekyba, ar prekybos centruose.

„Jau anksčiau buvo aišku, kad užsikrečia žmonės, dirbantys gamyboje. Aš daug važinėjau po įvairias dideles įmones, tai atsakingai verslas žiūri. Organizuoja srautus ir t. t. Kai nėra aiškios epidemiologinės analizės ir pasakyta, kokia veikla, kokioje vietoje ir koks žmonių elgesys sąlygoja užsikrėtimą, tai tuomet šaudome iš patrankos.“

Nors ir nemažai užsikrėtimų plinta mokyklose, S. Čaplinskas sakė, kad reikia išsiaiškinti, ko būtų siekiama.

„Faktas yra toks, kad vaikučiai taip pat gali sirgti sunkiai. Kitas faktas yra, kad tai vyksta daug greičiau. Svarbiausia, ko mes siekiame? Ar apsaugoti vaikus, ar vaikų sąskaita apsaugoti jų tėvelius, ypač jų senelius? Tai jų seneliams ir tėveliams seniai buvo laikas įtikinti pasiskiepyti.

Tiems, kas to nesupranta, galbūt laikas pasakyti, kad jie labai rizikuoja. Pirmiausia, savo sveikata ir gyvybe, o po to ir savo anūkų gerove. Jeigu vėl dėl to, kad išsaugotume senelių gyvybes, vėl anūkai negalės eiti į mokyklą, turbūt visi to atsikando ir puikiai supranta, kokie yra dėl to didžiuliai nuostoliai.“

Kalbėdamas apie sveikatos sistemos galimą „užlūžimą“ dėl susirgimų, jis sako, kad visi mato, jog mirštamumas yra perteklinis.

„Deja, ko gero, kai bus suvesti duomenys, matysime, kad šiais metais tas perteklinis mirštamumas buvo dar didesnis negu metais anksčiau. Dabar jau turime pakankamai žinių, apsaugos priemonių, diagnostikos priemonių, skiepų, tai dėl to ir atkreipiamas dėmesys, kad, galų gale, susiimkime visi kartu ir žiūrėkime ką daryti, nes kiekvieno žmogaus gyvybė vis tik yra didelė vertybė. Mes kasdien jas prarandame.“

Įžvelgia pagrindinį pavojų

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas komentavo, kad įspūdis yra teisingas dėl galimo dar vieno užsidarymo.

„Matydami, kas darosi kitose šalyse, tam turime ruoštis. Bet aš asmeniškai įsivaizduoju, kad tai būtų išimtinai kraštutinė priemonė. Daugiau vertinčiau tai, kad karantinas, kaip pandemijos suvaldymo priemonė, jau yra išsisėmusi, <...> bet dėl tam tikrų medicininių aplinkybių, dėl tam tikrų politinių aplinkybių, gali tokia priemonė būti.

Reikia įvertinti visas aplinkybes, o tos visos aplinkybės yra labai nepalankios, nes žmonės pavargo nuo tų priemonių, todėl daugiau reiktų koncentruotis į asmenines apsaugos priemones, tam tikrų renginių ribojimą ir pan., o visuotiniam karantinui reikia ruoštis, bet sunkiai įsivaizduoju, kad galėtų būti įvestas“, – tikino politikas.

Antanas Matulas
Foto: DELFI

VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė pagrindinį pavojų dėl omikrono įvardijo tokį, kad naujų atvejų skaičius gali labai drastiškai išaugti.

„Tarp užsikrėtusių žmonių gali tam tikras procentas būti tokių, kuriems gali būti reikalinga hospitalizacija ir intensyvi terapija. Tai čia yra pagrindinis pavojus“, – akcentavo ji.

Pasak profesorės, dėl to spartaus plitimo ir iškyla tokia rizika, o užsidarymas tokiu atveju pristabdo škvalą.

„Jau mes užsikrėtimų skaičių galime lyginti su škvalu ir pernelyg drastiškai daugėjantis atvejų skaičius gali tiesiog sukelti problemų sveikatos apsaugos sektoriuje.“

Visą pokalbį žiūrėkite čia