Šimonytės vertinimas krito
Prieš metus – praėjusių metų gruodžio mėnesį ministro pirmininko pareigose I. Šimonytę matyti norėjo net 36,6 procento apklaustųjų. Šį postą po laimėtų rinkimų ir sudarytos valdančiosios koalicijos užėmusi I. Šimonytė ir jos ministrų kabinetas iš karto ėmėsi griežtų karantino priemonių.
Vasario mėnesį šis rezultatas jau siekė 29,8 procento, dar po dviejų mėnesių, balandį – 21,6 procento. Panašu, kad ministrės pirmininkės vertinimas metų viduryje stabilizavosi – gegužę ši parama siekė 21,1 procento, birželį – 22,6 procento, rugpjūčio mėnesį šis rezultatas siekė 20,9 procento.
Nuo rudens pradžios šis skaičius toliau lėtai krito – rugsėjį I. Šimonytę ministro pirmininko poste matyti norėjo 19,4 procento apklaustųjų. O lapkričio apklausos duomenys rodo, jog šis skaičius siekia 17,2 procento.
Joks kitas politikas per metus tinkama alternatyva užimti ministro pirmininko pareigas taip ir netapo.
Antroje lentelės vietoje visus metus laikėsi buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Aukščiausias jo reitingas per šiuos metus buvo pasiektas spalio mėnesio apklausoje – 12,6 procentų respondentų šiose pareigose matyti norėjo būtent S. Skvernelį.
Kelis kartus padaugėjo Vyriausybės veiklą vertinančių tik neigiamai
Vyriausybės vertinimas ir neigiamų pozicijų jos atžvilgiu turėjimas per metus padvigubėjo.
Štai sausio mėnesio apklausos duomenys rodo, jog teigiamai ir greičiau teigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą buvo 42,4 procento, greičiau neigiamai ir neigiamai – 42,2 procento. Nežinančių kaip vertinti Vyriausybės veiklą tada buvo 15,4 procento.
Balandžio mėnesį pradėjo aiškėti teigiamų vertinimų mažėjimo tendencija. Teigiamai ir greičiau teigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą tada buvo 35,1 procentas, o greičiau neigiamai ir neigiamai – 56 procentai. Nežinančių kaip vertinti Vyriausybės veiklą balandžio mėnesį sumažėjo iki 8,9 procento.
Rugsėjo mėnesio apklausa parodė panašų rezultatą – 35,3 procento Vyriausybės veiklą vertino teigiamai ar greičiau teigiamai, 55,5 procento apklaustųjų – greičiau neigiamai ir neigiamai. Nežinančių tada buvo 9,2 procento.
Pirmuosius darbo metus Vyriausybė užbaigia su tokiais vertinimais, fiksuotais lapkričio mėnesį: teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertina 34,2 procento apklaustųjų, greičiau neigiamai ir neigiamai – 59,4 procento. Nežinančių liko tik 6,4 procento.
Sausio mėnesį vien neigiamai Vyriausybės veiklą vertino tik 12,4 procento apklaustųjų, lapkričio mėnesio rezultatas kelis kartus didesnis ir siekia 33,4 procento.
Žemesnis Vyriausybės reitingas buvo tik valdant Kubiliui
Šį gruodį „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktoje „Vilmorus“ apklausoje pasitikėjimą Vyriausybe išreiškė vos 17,3 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 47,8 apklaustųjų. Lapkritį Vyriausybe dar pasitikėjo 21 proc., nepasitikėjo – 39,6 proc. respondentų.
„Vyriausybė pasiekė žemiausią savo reitingą. Žemesnis Vyriausybės reitingas buvo fiksuotas tik 2009–2012 metais, kai valdė A. Kubilius“, – žiniasklaidai sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
„Vilmorus“ duomenys rodo, jog po pirmųjų savo veiklos metų, 2009 metų gruodžio mėnesį A. Kubiliaus Vyriausybe pasitikėjo 11,9 procento respondentų, nepasitikėjo – 58,3 procento.
Nė viena krizė nesibaigė
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė kalbėjo, jog Vyriausybė turėjo visas sąlygas visuomenės prieš metus suteikto pasitikėjimo kredito iššvaistymui, tačiau ir pati nepraleido progos jo padidinti.
„Klausti, kiek krizių buvo (per praėjusius metus, aut. p.) nėra tikslu, nes visos krizės nesibaigė. Čia ir yra didžiausia problema, kad per šiuos vos vienerius metus krizės viena po kitos papildė Vyriausybės ir politikos darbotvarkę ir nė viena iš jų nėra pasibaigusi“, – kalbėjo politologė.
Neslopstanti pandemija ir naujoji omikron koronaviruso atmaina, migrantų krizė bei baltarusiškų kalio trąšų tranzitas per Lietuvą – tokioje aplinkoje pirmuosius metus dirbo I. Šimonytė vadovaujama Vyriausybė.
„Tai, kad ministrai liko, tai nėra joks sprendimas. Be to, šita krizė yra Vyriausybės. Čia nėra siaučianti pandemija ar Aliaksandro Lukašenkos dovanėlė – čia yra pačios Vyriausybės sukurta situacija“, – pabrėžė politologė.
Drambliu kambaryje R. Urbonaitė vadina ir augančią infliaciją.
„Jos irgi negali nematyti. Nors tai yra ne Vyriausybės sukeltos kainos, bet jos kyla. Ir kyla skaudžiai. Vyriausybė tik amortizuoja situaciją – lygiai taip pat kylantys atlyginimai, kitos išmokos, jos leis ne geriau pasijusti žmonėms, bet tik amortizuoti infliaciją, kuri jau yra labai rimta“, – kalbėjo MRU lektorė.
Delfi pašnekovės teigimu, visi šie nesibaigiantys procesai, pačios Vyriausybės klaidos, politinio lauko įtampos „negalėjo neduoti tokio rezultato, kuris yra“.
„Jau savaime buvimas valdžioje muša reitingus, nes nėra jokios geros valdžios. Bet visi šie veiksniai ir faktas, kad nei vienas iš jų nėra eliminuotas sukuria visas įmanomas prielaidas ženkliam reitingų kritimui“, – kalbėjo politologė.
R. Urbonaitė teigė, jog per metus valdžios reitingų kritimas yra gana didelis.
„Akivaizdu, kad I. Šimonytės reitingas krito daugiau nei dvigubai. Bet tam visos prielaidos buvo“, – įžvalgomis dalijosi politologė R. Urbonaitė.
Prielaidų reitingams augti nėra
MRU lektorė R. Urbonaitė pabrėžė, jog Vyriausybė iki šiol nėra rimtai pajudėjusi ir su žadėtomis reformomis.
„Ir pati I. Šimonytė yra pasakiusi, kad 2022 metai yra paskutinė data reformoms. Jeigu ne – reikės pripažinti, kad nepavyko. Laiko liko labai nedaug“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė primindama, kad 2023 metais jau vyks rinkimai ir vietos didelėms reformoms liks mažiau.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė buvo užsiminusi, kad dėl besitęsiančio trąšų tranzito pasitraukti gali ir visa Vyriausybė. Politologė R. Urbonaitė kalbėjo, jog I. Šimonytė prieš ateidama į šias pareigas teigė, jog jai tai nebuvo nežinomas darbas.
„Bet nebuvo žinoma, kad reikės dirbti su tiek krizių, nelabai kas tikėjosi, kad jų tiek bus. Bet jai tai nėra kažkas nepažinto. (…) Dabar ką aš matau – pesimizmą premjerės kalbose. Ir natūralu, kad ją šiek tiek iš pusiausvyros išvedęs dalykas, kad net ir kalio trąšų situacijoje ji neturėjo visos informacijos, kuria turėjo disponuoti. Ten irgi ne visi klausimai atsakyti. Ir tai, kad ji sau užsibrėžė 2022 metus kaip reformų įtvirtinimo metus, yra gerai“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Politologė sakė nemananti, kad kažkam nepavykus 2022 metų pabaigoje „I. Šimonytė tiesiog susikrauna daiktus ir išeina“.
„Bet įsijungia visai kitas Vyriausybės veikimo režimas. Tai jau veikimas labiau iš inercijos tik su kosmetiniais remontais“, – Delfi sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Pašnekovė priminė, jog pats pirmas šios Vyriausybės darbas buvo įvestas itin griežtas karantinas.
„Tai startas čia buvo labai blogas. Atsižvelgus į visa tai buvo akivaizdu, kad įprastinis pasitikėjimo kreditas bus daug greičiau išeikvotas nei įprastinėmis sąlygomis. Kad ši valdžia greičiau jį iššvaistys, buvo gana akivaizdu. Nors negali sakyti, kad jie patys prie to neprisidėjo“, – kalbėjo ji.
Politologė sakė nematanti prielaidų, kodėl artimiausiu metu Vyriausybės ir atskirų ministrų reitingas galėtų kilti.
„Tiesiog tų prielaidų nėra. Nes klausimų yra daugiau nei atsakymų. Krizės vis dar yra nesibaigusios. Iš ko tą reitingą kelti į viršų faktiškai nėra. Kad dar gali jį nustumti žemyn, taip. Jei matysime, kad sausio pabaigoje sprendimų dėl trąšų nėra, jei vėl bus įvedamas karantinas. Tada tikrai dar yra galimybę tą reitingą ir susimažinti“, – kalbėjo politologė.
R. Urbonaitė teigė, jog jei karantinas būtų įvestas „trumpas ir griežtas, kaip sako premjerė“, panašiai „griežtai“ pasisakytų ir žmonės.
„Įtampos čia jau yra didžiulės, bet kitų pasirinkimų čia gali ir nebūti. O kai nėra gerų pasirinkimų, ieškai mažesnės blogybės. Kol Vyriausybė dirbs sąlygomis, kai reikia ieškoti mažesnės blogybės, tol tie reitingai bus tokie, kokie yra. Kilimo labai tikėtis negalime, bet dar yra kur kristi, taip“, – Delfi sakė politologė R. Urbonaitė.
Dramatiškas pokytis partijų reitinguose
Praėjusiais metais „Spinter tyrimai“ apklausos parodė ir dramatišką pokytį partijų reitingų lentelėse.
Po Seimo rinkimų praėjusią metų rudenį didžiausias visuomenės pasitikėjimas buvo skirtas Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS–LKD).
Sausį už šią partiją balsavę būtų apie 19 procentų apklaustųjų. Antroje vietoje rikiavosi opozicijoje likusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tada gavusi apie 11 procentų apklaustųjų paramos.
Šį sausio mėnesį Lietuvos socialdemokratų partija (LDSP) užėmė penktą reitingų lentelės poziciją. Parama jai sukosi apie 5 procentus.
Iki balandžio mėnesio TS–LKD reitingas krito, o LVŽS augo ir tada parama šioms partijoms susilygino – abi partijos rinko po maždaug 15 procentų respondentų paramos.
Situacija reitingų lentelėje pradėjo keistis gegužės mėnesį, kai LSDP pirmininke tapo Vilija Blinkevičiūtė. LSDP reitingas pradėjo kilti, LVŽS – mažėti ir jau rugpjūtį visų trijų partijų reitingų lentelių lyderių rezultatas supanašėjo. Tada TS–LKD, LVŽS ir LSDP parama siekė apie 11–12 procentų.
Nuo rugsėjo mėnesį darytos apklausos situacija mažai keitėsi – į pirmą vietą iškopusi LSDP šios pozicijos neužleido, tačiau reitingo taip pat neaugino. Parama šiai partijai paskutinius mėnesius svyruoja aplink 11–12 procentų.
Antroje vietoje likusi valdančioji TS–LKD taip pat turi gana stabilią paramą – apie 11–12 procentų.
Nuo rugsėjo mėnesio LVŽS rezultatas jau vienaženklis – šią partiją apklausos duomenimis palaikytų apie 9 procentus apklaustųjų.
Prasti signalai LVŽS
Politologė R. Urbonaitė Delfi kalbėjo, jog LSDP ir naujoji partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė tikrai pademonstravo šuolį. O opozicinės LVŽS šių metų rezultatai yra „vienas ryškesnių kritimų“.
„Toks reitingų kritimas būnant opozicijoje yra daug. Nes įprastai opozicijoje esančios partijos taip stipriai nekrenta, kartais net turi potencialą augintis. Ir kas tempia Ramūno Karbauskio vadovaujamos partijos reitingą žemyn?
Jau nutempė frakcijos skilimas, S. Skvernelio išėjimas. Taip pat R. Karbauskis partijos valdymą pertvarkė taip, kad jam tai būtų patogu. Ir tas partijos radikalėjimas kai kuriais klausimais net daliai valstiečių rinkėjų yra lazdos perlenkimas“, – Delfi kalbėjo politologė R. Urbonaitė.
Pašnekovė priminė ir šios partijos paflirtavimą su Šeimų maršu, pagal tai prisimintos ir vertybės, kurios 2016 metais nebuvo tiek aktualios.
R. Urbonaitė teigė, jos laisvė kalbėti Seimo valstiečių frakcijoje esantiems skiepų priešininkams aiškinamas būsimais balsais rinkimuose.
„Valstiečiai turėtų labai susirūpinti tuo, kas vyksta su jų partija, jų partijoje. Nes R. Karbauskio vadovavimas, nepanašu, kad duotų tokį rezultatą, kurio reikėtų, jei partija nori išlikti rimtame partijų trejetuke“, – sakė politologė.
MRU lektorė R. Urbonaitė prognozavo, kad kol kas LVŽS šioje pozicijoje išliks, tačiau ne dėl to, kad partija yra labai stipri, bet dėl silpnos konkurencijos.
