„Šiandien mes įvardijame, kad (karantinas – ELTA) gali būti, ir turime pasirengti. Tačiau artimiausiu metu, šią ar kitą savaitę, tikrai nėra svarstomos priemonės, kurios būtų griežtesnės. Mes matysime, kokia bus situacija po švenčių“, – antradienį „Delfi temoje“ kalbėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Viceministrės teigimu, esant karantino poreikiui, būtų įvedami trumpalaikiai griežti ribojimai, kadangi, remiantis kitų šalių praktika, pasak jos, tokio pobūdžio karantinas suveikia efektyviausiai.
„Jeigu kalbėtume apie karantiną, efektyviausias yra ne ilgas, įvedant apribojimus po truputį, o pakankamai griežtas. Tai reiškia, kad žmonės galėtų įsigyti vaistų, maisto produktų. Gamyba, tikėtina, jeigu tai būtų saugi aplinka, galėtų veikti. Tačiau pramogos, teatrai, kiti renginiai, ne maisto ir nebūtinųjų prekių parduotuvės tam tikru laikotarpiu, kuriuo būtų karantinas, – neveiktų“, – aiškino ji.
„Taip pat nuotolinis darbas būtų ten, kur yra tokia galimybė, būtų nebe rekomendacinio pobūdžio, o privalomo. Taip pat atitinkamai ir mokyklose. Griežtas karantinas yra visiškai visų nebūtinųjų veiklų apribojimas“, – pridūrė A. Bilotienė-Motiejūnienė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog, epidemiologinei situacijai dėl COVID-19 ligos žymiai pablogėjus ir prireikus įvesti karantiną, jis galėtų tęstis tris savaites. Ministro teigimu, karantino metu galėtų būti vėl įvestas nuotolinis mokymas bei judėjimo ribojimai. Griežtesnių ribojimų Vyriausybė ketina imtis, jei užimtumas reanimacijos skyriuose pasiektų 240 lovų.
Naujoji atmaina irgi gali stipriai susargdinti žmogų
Virusologas, medicinos mokslų daktaras, prof. Saulius Čaplinskas aiškino, kad svarstymai dėl karantino kyla ne šiaip sau, o dėl to, kad neužlūžtų sveikatos sistema, ir, kad žmonės neliktų be būtinosios medicinos pagalbos.
„Tam tikras socialinio gyvenimo sustabdymas tam ir reikalingas ir taikomas kitose šalyse, kad šito būtų galima išvengti, kai jau pasiekiama kritinė riba. Labai norėtųsi tikėti, kad mes sugebėsime šito išvengti, pirmiausiai, be mokyklų uždarymo, nes tai yra ypač skaudi priemonė, ir ji turėtų būti taikoma tik pačiu kraštutiniu atveju“, – sakė S. Čaplinskui.
Pasak profesoriaus, tam pasiekti yra visos priemonės, pirmiausia, tai yra žinios, galimybės apsisaugoti ir apsaugoti kitus, kad neplistų ne tik omikronas, bet ir kitos atmainos.
„Dabar didžiąją dalį atvejų sudaro delta atmaina. Taip, omikronas plinta greičiau, kol kas, kaip ir viceministrė sakė, tikėtina, kad sukelia švelnesnę klinikinę eigą. Bet, jeigu omikronas nusileidžia iki plaučių, lygiai taip pat gali ištikti viremija, gali būti pažeisti bet kokie organai. Tokiais atvejais šita atmaina irgi gali stipriai susargdinti žmogų“, – teigė S. Čaplinskas.
Pasak virusologo, šiuo metu jau nebėra abejonių, kad tam tikrą apsaugą ir nuo naujosios viruso atmainos turi net ir pirmą skiepo dozę gavęs žmogus.
„Nekalbant apie tai, kad, jeigu pasiskiepyji sustiprinamąja doze, tai tas apsaugos efektas labai stipriai išauga, net 80 ir daugiau procentų. (…) Tai, pirmiausia, reiškia, kad yra tokia didelė tikimybė, kad toks žmogus nesusirgs sunkiai, ir jis platins virusą trumpiau“, – sakė S. Čaplinskas.
Pasak virusologo, dabartiniu metu būtų klaidinga manyti, kad, jeigu žmogus turi galimybių pasą (GP) arba, jeigu jis gavo sustiprinamąją dozę, tai jis tikrai negalės pernešti viruso kitam.
„Labai svarbu įvertinti visas šitas aplinkybes. Manau, kad dalis žmonių galbūt neteisingai suprato GP idėją, kad, „jeigu jau pasiskiepijau, tai man niekas negresia“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Tokiais atvejais kaip plačiai nuskambėjęs SEL'o koncertas, virusologo nuomone, esminė klaida buvo, kad nebuvo suteiktos galimybės atlikti greitąjį antigeno testą, patenkant į koncertą.
„Negalime ištisai stabdyti socialinio gyvenimo, tame tarpe renginių, veikia pandeminis nuovargis, Kalėdos. Bet, jeigu būtų pasiūlyta dar šita priemonė, tai maksimaliai būtų sumažinta galimybė plisti virusui tokių renginių metu“, – komentavo S. Čaplinskas.
Matulas: karantinas – tik kraštutinė priemonė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas yra įsitikinęs, kad dabartinėje situacijoje poreikio karantinui nėra.
„Kaip bus toliau, stebėsime. Aš manau, kad griežtas karantinas galėtų būti tik kaip kraštutinė, visiškai mažai tikėtina priemonė. Kaip ir minėjo kolegos, ir žiniasklaidoje žmonės pasisako, kad psichologinė įtampa yra didžiulė, ir šiandien, manau, kad karantinas jau yra išsisėmęs.
Jeigu omikronas tikrai plinta taip greitai, kaip yra teigiama kitose šalyse, tai sustabdyti trumpalaikio karantino priemonėmis būtų labai sudėtinga. Aš manau, kad turime stebėti, kiek sparčiai plis nauja mutacija, hospitalizacijos skaičius. Tas skaičius, kurį Sveikatos apsaugos ministerija nusistatačiusi (…), manau, kad nėra visiškai pagrįstas“, – teigė A. Matulas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, siekiant suvaldyti situaciją, akcentavo asmeninių apsaugos priemonių svarbą.
„Tai yra atstumų laikymasis, kaukių nešiojimas, higienos reikalavimų laikymasis. Galima plačiau taikyti ir nuotolinį darbą, tačiau pritariu profesoriui Sauliui, kad reikia, kiek įmanoma, stengtis išvengti nuotolinio darbo mokyklose, nes tai tikrai gali atsiliepti ne tik psichologiškai, bet ir žinių atžvilgiu mokiniams“, – sakė A. Matulas.
Politiko nuomone, absoliutus karantinas gali duoti daugiau žalos negu naudos.
„Tuo labiau, kad ir absoliutaus karantino dabar jau kai kurie žmonės išmoko nesilaikyti“, – sakė A. Matulas.
