Žadėjo ir suluošinti, ir nužudyti

Į policiją Kauno rajone, Kulautuvoje gyvenantis 41 metų A. Kandrotas kreipėsi šių metų lapkričio 30 dieną.

Jis minėjo, kad po autorinės laidos, kurią transliavo socialiame tinkle „Facebook“ sulaukęs grasinančių komentarų. Juos, pasak A. Kandroto, jam rašė du žmonės – nužudyti žadėjęs Ignas K. ir Solveiga Č. Pastaroji, pareiškėjo teigimu, įžeidžiančių komentarų parašė itin daug, grasino jį sužaloti.

„Valink tu nx“, „Klausyk, tu glušiau supistas... dar mano lohe tu vafliuga paimsi mano vaikų foto... tu debile galėsi su kastyliais vaikščiot duhas... supratai gaidose!!!! galėsi sau skambinti 112 šiknos skyle... kad būtų pyderas supistas vafli išimta mano vaikų foto... Lietuva maža gaidy...“, „tu debiloide gal laikas tau į vienutę lohas tu supistas.. supistas atmata“.. vemt lohas nuo tavęs bl galima.. vun nx iš ekrano“, – Celofanui rašė moteris (kalba netaisyta – red.).


Kitas asmuo, kurio profilis socialiniame tinkle „Facebook“ pavadintas „Nieko naujo“, A. Kandroto teigimu, tiesiogiai grasino nužudyti.

„Asile tu, nei vieno laivo be teksto neapsieini. Sutiksiu tave Karmėlavoj, užmušiu“, – A. Kandrotui rašė asmuo, kurį pats Celofanas nurodė esant Ignu K.

Realios grėsmės policija neįžvelgė

Tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų Celofanui policijos pareigūnai atsisakė. Apie tai raštu informuotas ir pats pareiškėjas.

A. Kandroto pareiškimą gavę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atsakyme akcentavo, jog baudžiamasis tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kokią prasmę turintys veiksmai ir pan.)“, – nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė Kauno rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas Žydrūnas Andriuškevičius.

Ne grasinimas nužudyti, bet asmens įžeidimas

Pasak pareigūno, A. Kandrotui šiuo atveju jokios realios grėsmės dėl netinkamo, nederamo pobūdžio komentarų nebuvo kilę. Be to, išanalizavę policijos registruose esančią informaciją pareigūnai nenustatė, kad A. Kandrotas būtų realiai nukentėjęs, kad yra buvę pasikėsinta jį sužaloti ar sunaikinti jam priklausantį turtą.

Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

„A. Kandroto pareiškime pateikiamos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip asmens įžeidimas. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 155 straipsnyje numatyta, kad įžeidimas yra viešas užgaulus kito asmens pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu, tačiau 2015 metų liepos 10 d. įstatymo leidėjas įžeidimą dekriminalizavo ir ši veika baudžiamosios atsakomybės nebeužtraukia“, – rašė vyresnysis policijos tyrėjas Ž. Andriuškevičius bei nurodė, kad savo teises ginti galima kreipiantis į teismą civilinės teises priemonėmis.

Celofanas policijos nutarimą ketina skųsti

Dokumente taip pat minima, jog A. Kandroto nurodyta Solveiga Č. yra realus asmuo, šiai moteriai policija elektroniniu paštu nusiuntė oficialų įspėjimą dėl nederamo bendravimo, taip pat išaiškinta atsakomybė dėl grasinimo nužudyti ar sužaloti.

Šį policijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą A. Kandrotas gali skųsti prokuratūrai, o prokuroro nutarimą – ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

„Mano vertinimu, čia panašu į dvigubus standartus. Pagal mano pareiškimą ikiteisminis tyrimas nepradedamas, nors man buvo aiškiai pagrasinta, kad pamatęs mane Karmėlavoje žmogus užmuš, bet man įtarimai grasinimu nužudyti yra pareikšti“, – portalui „Delfi“ sakė A. Kandrotas ir sakė svarstysiąs galimybę skųsti policijos atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tapo įtariamuoju dėl grasinimų žurnalistei I. Makaraitytei

Pats A. Kandrotas tapo įtariamuoju ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas dėl grasinimų nužudyti LRT žurnalistę, nacionalinio transliuotojo tyrimų skyriaus vadovę Indrę Makaraitytę.

„Delfi“ pavyko sužinoti, jog įtarimai A. Kandrotui remiasi jo viešai išsakytomis ne itin pagarbiomis frazėmis žurnalistės atžvilgiu, kuriose esama ir gana dviprasmiškų užuominų. Pirmasis įkalčiu tapęs vaizdo įrašas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Knygnešys“ buvo paskelbtas šių metų lapkričio 22 dieną.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Komentuodamas nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos, 2021 metų lapkričio 22 d. laidos „Laba diena, Lietuva“ turinį, kurios metu žurnalistė I. Makaraitytė buvo kalbinama laidos vedėjos apie sukurtą dokumentinį filmą „Riaušių anatomija“, esant realiam pagrindui, kad grasinimai nužudyti, ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdyti, viešai ragino su I. Makaraityte susidoroti, grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą“, – minima policijos dokumente.

Šis įtarimas grindžiamas paties A. Kandroto pasakytais žodžiais įkalčiu tapusiame vaizdo siužete. Celofanas žurnalistę vadino „propagandiste“ bei svarstė, jog galbūt atėjo laikas ją „dėti į vietą“.

Vadino „propagandiste“, žadėjo sumedžioti

Skaitytojams pateikiame policijos tyrėjų užfiksuotas, įtarimą A. Kandrotui grindžiančias frazes (kalbas netaisyta – red.):

„Na tai, aš tik tiek galiu pasakyti tai propagandistei, „do pory, do vremeni“ (vertimas iš rusų kalbos: „iki tam tikro laiko“). „Tai vat, tikrai reikia padaryt, kad va šita Makaraitytė, jinai na, kaip mes dar su ja dar turėsim reikalų ir mes tikrai jos nepaliksim“.

„o va šita vat tada jau veikėja, ją iškūrensim ir jai baudžiakas (baudžiamoji byla – red.) irgi už šitą vat propagandą tai yra garantuotas, aš pats asmeniškai pasistengsiu, kad va šitą veikėją reikia, kad ne Dulkys ją išdulkintų, bet liaudis reikia, kad ją normaliai išdulkintų, nu tai čia dar jai ateis valanda, kažkas tai dar atsitiks jai šimtu procentų, turi kažkas atsitikti „karma is a bitch“, va šitai „bitch“ reikia taip ir pasakyti“.

„Tai jeigu tokią reikia užmušti, va tokią veikėją, aš kaip suprantu Konstituciją, tai praktiškai irgi tas pats, na jeigu jinai yra grėsmė Konstitucijai, tai gaunasi, ją kaip ir dėti į vietą gal ir laikas?“


Pagrindu policijai pareikšti įtariamus A. Kandrotui tapo ir šių metų lapkričio 28 dienos vaizdo įrašas, kuriame jis taip pat kalbėjo apie LRT žurnalistų sukurtą filmą „Riaušių anatomija“. Stabdydamas televizoriaus ekrane filmo kadrą, kuriame buvo matomas I. Makaraitytės veidas, anot pareigūnų, „grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą“.

„Makaraityte, patikėk, mes dar tave sumedžiosim“, – šis A. Kandroto sakinys tapo dar vienu pagrindu pareikšti jam įtarimus pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio pirmąją dalį. Už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gresia viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba įkalinimas iki dvejų metų.

I. Makaraitytė tiki, jog teisėsauga atliks savo darbą

„Aš labai tikiuosi, kad visų mūsų, žurnalistų, labui, teisėsaugos institucijos padarys viską, kad ateityje niekam nekiltų noras apie grasinimus susidoroti su žurnalistais už jų tiesioginį darbą net pagalvoti”, – portalui „Delfi“ sakė žurnalistė I. Makaraitytė.

Ji minėjo, kad šie grasinimai rodo, jog LRT tyrėjų komandos sukurtas filmas „Riaušių anatomija" tiksliai apibrėžė riaušių organizatorius, kaip jie koordinavo veiklą, kaip kurstė žmones.

„Tarp jų yra ir Antanas Kandrotas - Celofanas, kurio indėlis į neramumus prie Seimo, mūsų manymu, buvo svarus“, – teigė I. Makaraitytė.

Celofanas už grotų gali keliauti jau netrukus

Viešais, neretai ekscentriškais pasisakymais ir dalyvavimu protesto akcijose garsėjantis Kauno rajono gyventojas A. Kandrotas jau netrukus gali keliauti už grotų. Vieną jam iškeltų bylų nagrinėti baigęs Kauno apygardos teismas pripažino kaltu dėl padėjimo iššvaistyti svetimą turtą ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šį teismo nuosprendį A. Kandrotas apskundė. Kol skundas nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme, apkaltinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir A. Kandrotas gyvena laisvėje. Šiuo metu teismuose nagrinėjama ne viena baudžiamoji byla, kuriose A. Kandrotas kaltinamas finansiniais nusikaltimais.

Jam taip pat pareikšti įtarimai su keliomis dešimtimis kitų asmenų organizavus prie Seimo vykusias riaušes ir dalyvavus jose. Teismo sprendimu A. Kandrotui skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas vakarus ir naktis leisti namuose bei nebendrauti kitais įtariamaisiais, nedalyvauti protesto akcijose.

Teismą taip pat neseniai pasiekė byla, kurioje A. Kandrotas kaltinamas apšmeižęs buvusį FNTT Kauno apygardos valdybos viršininko pavaduotoją, advokatu tapusį Šarūną Mickevičių, kuris kartu su keliais prokurorais buvo sulaikytas didelį rezonansą sukėlusioje galimos korupcijos byloje.

Nors įvyko jau du teismo posėdžiai, nei viename jų A. Kandrotas nedalyvavo. Pirmąkart jis nurodė privalantis namo parvežti susirgusius vaikus, antrąkart – vyko pas šeimos gydytoją. Trečiasis teismo posėdis turėtų vykti jau kitais metais, o bylą nagrinėjanti teisėja kreipėsi pagalbos į policiją prašydama A. Kandrotą atvesdinti.