Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas išskirtiniame interviu Delfi patvirtino, kad liberalai pritartų tyrimui, jei toks tyrimas būtų pavestas atlikti ne specialiajai Seimo tyrimų komisijai, o kuriam nors iš Seimo komitetų.
„Tokį siūlymą, kaip alternatyvą, aš siūliau ir ankstesniame šios iniciatyvos etape, tačiau tuomet opozicija, inicijuodama parlamentinės Seimo tyrimų komisijos sudarymą, neišgirdo mano siūlymo. Tačiau galiu jus patikinti, kad nors minėtą siūlymą buvau teikęs kaip Seimo narys individualiai, mes frakcijoje buvome sutarę jį palaikyti, jei būtų teikiamas alternatyviam balsavimui. Todėl tikrai džiaugiuosi girdėdamas šią opozicijos iniciatyvą, kad jie vis tik išgirdo racionalų pradą, ir tikrai, jei toks siūlymas bus teikiamas, esu tikras, kad jį palaikysime. Neatsakytų klausimų, pripažinkime, visoje šioje istorijoje (vadinamajame Vyriausybės trąšų tranzito skandale – aut. past.) yra likę daug, ir ne tik parlamentarai, bet ir, visų pirma, Lietuvos visuomenė turi pagrįstą teisę gauti į juos atsakymus“, – Delfi sakė Seimo valdančiosios koalicijos vienos iš partijų, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas.
Įregistravo patobulintą projektą
52 opozicinių frakcijų parlamentarai antradienį įregistravo Seimo nutarimo projektą dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Dėl Baltarusijos valstybės įmonės „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją aplinkybių 2021 metų rugpjūčio – gruodžio mėnesiais parlamentinio tyrimo atlikimo“ sudarymo.
Toks naujasis Seimo nutarimo projekto variantas registruotas po to, kai Seime nepavyko po pateikimo priimti ankstesniojo nutarimo projekto tuo pačiu klausimu.
Gruodžio 16-ą dieną Seimo posėdyje pateiktam opozicijos inicijuotam nutarimo projektui priimti po pateikimo pritrūko balsų. Už Komisijos sudarymą balsavo opozicinių Darbo partijos, Regionų, Demokratų, LVŽS ir LSDP frakcijų parlamentarai, prieš arba susilaikė valdantieji konservatoriai, liberalai ir Laisvės partijos atstovai.
Tąkart būtent liberalų balsais buvo paremta iniciatyva ne atmesti nutarimo projektą, o grąžinti jį iniciatoriams tobulinti.
Kaip Delfi teigė viena iš Seimo nutarimo projekto rengėjų, Seimo regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė, naujasis projektas yra išplėstas Demokratų frakcijos atstovo Vytauto Bako teiktais pasiūlymais, taip pat atsižvelgta į Seimo Teisės departamento teiktas pastabas ankstesniam nutarimo variantui ir jos ištaisytos.
Šį kartą, be anksčiau siūlytų klausimų (Apie tai Delfi rašė čia)
Komisijai tyrimo metu siūloma įpareigoti nustatyti papildomai:
* ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei, ministrams, taip pat Seimo komitetams, atsakingiems už nacionalinį saugumą, ekonomiką, užsienio reikalus iš atsakingų institucijų (Valstybės saugumo departamento, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitų) buvo teikiama informacija ir pasiūlymai apie galimas rizikas įgyvendinant JAV sankcijas Lietuvoje bei jų valdymą, o taip pat, ar buvo teikiama informacija apie nacionaliniam saugumui svarbių įmonių veiklą ir sandorius (esamus ir planuojamus), kiek tai susiję su JAV sankcijų įgyvendinimu;
* jei aukščiau minėtame punkte minėta informacija Vyriausybei, Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei, ministrams, taip pat Seimo komitetams, atsakingiems už nacionalinį saugumą, ekonomiką, užsienio reikalus buvo teikiama, nustatyti, kada, kokių veiksmų ir sprendimų ėmėsi informaciją gavę asmenys tam, kad būtų užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesai, tinkamai vykdomi Lietuvos įsipareigojimai mūsų sąjungininkams ir partneriams;
* nustatyti, kada ir kokių veiksmų ėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė, ministrai, taip pat Seimo komitetai (jų vadovai), atsakingi už nacionalinį saugumą, ekonomiką, užsienio reikalus tam, kad būtų pasiruošta sankcijų įgyvendinimui, įvertintos jų ekonominės-socialinės pasekmės arba jos kompensuotos;
* identifikuoti, jei tokių esama, tiriamą situaciją reguliuojančių teisės aktų spragas ir pasiūlyti būdus bei priemones jų panaikinimui.
Komisija siūloma sudaryti iš trylikos Seimo narių proporcingo atstovavimo principu, o tyrimą atlikti iki ateinančių metų kovo 31-os dienos.
Registravo ir papildomą alternatyvą
Pagal Seimo Statutą, iniciatyvos teisę sudaryti laikinąsias kontrolės arba tyrimo komisijas turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip ketvirtadalio visų Seimo narių grupė, jeigu tam tikrais atvejais šiame statute nenumatyta kitaip.
Jeigu ne mažiau nei ketvirtadalis Seimo narių raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją, spręsti dėl tokios komisijos sudarymo Seimas turi artimiausio posėdžio metu.
Opozicijos siūlomas Seimo nutarimo projektas Seimo posėdžių darbotvarkėje turėtų būti svarstomas jau rytoj, gruodžio 23-ą dieną.
Tačiau panašu, kad šį sykį Seimo opozicija valdančiųjų parlamentiniam tyrimui nusiteikusi ne juokais.
Delfi žiniomis, 38-ių parlamentarų grupė, priklausantys skirtingoms opozicinėms frakcijoms, registravo ir alternatyvų pasiūlymą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo užsienio reikalų komitetui ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl Baltarusijos valstybės įmonės „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją aplinkybių 2021-ų metų rugpjūčio – gruodžio mėnesiais“ projektą.
Tarp pasirašiusiųjų – ir tie, kurie registravo tyrimą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo iniciatyvos.
Pastarojo projekto turinys – identiškas parlamentinės Seimo tyrimo komisijos sudarymo projekto tekstui, tačiau šiuo projektu siūloma, kad vietoj atskiros Seimo komisijos sudarymo tyrimas būtų pavestas atlikti Seimo komitetui, suteikus jam parlamentinės komisijos įgaliojimus.
Būtent tokį siūlymą prieš savaitę kaip alternatyvą siūlė ir Seimo valdančiosios koalicijos atstovas, liberalas E. Gentvilas.
Jo siūlymu, tokį tyrimą galėtų atlikti konservatorių Kazio Starkevičiaus ir Lauryno Kasčiūno vadovaujami Seimo Ekonomikos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.
Už komiteto atliekamą tyrimą, kaip patikino šis politikas, Liberalų frakcija balsuotų ir ketvirtadienį opozicijai jį pateikus.
Liberalai Ž. Pavilioniu pasitikėtų
Tačiau šį kartą tokio alternatyvaus Seimo nutarimo projekto siūlymo autoriai siekia, kad tyrimas tokiu atveju būtų pavestas atlikti Seimo Užsienio reikalų komitetui, kuriam pirmininkauja konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Pastarąjį būtent dėl jo veiksmų ir pozicijos Vyriausybės „trąšų skandalo“ metu smarkiai kritikuoja jo paties atstovaujama politinė partija Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.
Konservatorių frakcija Seime Ž. Pavilioniui iškėlė ultimatumą – iki ateinančių metų sausio 3-ios dienos pasitraukti iš komiteto Seime pirmininko posto.
Priešingu atveju, konservatorių partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Ž. Pavilioniui gali grėsti pašalinimas iš partijos.
Šio ministro veikla trąšų tranzito tyrimo atveju būtų vienas iš tyrimo objektų.
Tačiau, regis, faktas, kad tyrimą siūloma pavesti Ž. Pavilionio vadovaujamam Seimo Užsienio reikalų komitetui, negąsdina Seimo liberalų, ketinančių paremti tokio nutarimo projektą Seime.
Pasak frakcijos seniūno, Seimo nario E. Gentvilo, „visiškai logiška, kad tyrimas, kuriame vis tik vyrauja su užsienio politika susiję klausimai, būtų ir atliekamas komiteto, kuris vykdo užsienio reikalų parlamentinę kontrolę Seime“.
Į tiesmuką Delfi klausimą, ar jo vadovaujama frakcija balsuotų už tokį nutarimo projektą, E. Gentvilas atsakė: „Manau, kad taip. Mes čia nematome jokios tragedijos ar prieštaravimo. O vidiniai jų (konservatorių – aut. past.) partijos klausimai nėra ir neturėtų būti mūsų frakcijos reikalas. Jau kaip nors, manau, jie patys tą išsispręs“.
Valdantieji Seimo užsienio reikalų komitete iš devynių narių turi šešių atstovų daugumą, tarp kurių – net keturi yra konservatoriai, įskaitant ir patį komiteto pirmininką.
Ar, jei konservatoriams pavyktų atšaukti Ž. Pavilionį iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų, neiškiltų pavojus visam parlamentiniam tyrimui?
Atsakydama į šį Delfi klausimą, viena iš alternatyvaus nutarimo projekto iniciatorių, Regionų frakcijos atstovė A. Širinskienė teigė, kad „tokiu atveju gal ne tyrimą, bet patį Žygį nuo jo partijos tektų gelbėti“.
