„Šis laiškas parodo, kad tiek ministras Gabrielius Landsbergis, tiek premjerė Ingrida Šimonytė apie leidimą gabenti baltarusiškas trąšas žinojo nuo rugsėjo mėnesio ir nieko nedarė. Ne atleisti poną Bartušką turėtume, o apdovanoti, nes tik jo dėka paaiškėjo, kiek vertybinė yra mūsų valdančiųjų konservatorių deklaruojama užsienio politika“, – ironizavo politikas.
Tuo tarpu valdančiosios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad „ne politikai turėtų spręsti klausimus, kurie yra nepriklausomų valdybų kompetencijų ir atsakomybės sritis“.
„Mano nuomone, negali politikai reikšti savo pozicijų ten, kur tai yra įmonės valdybos atsakomybės ir kompetencijų klausimas. Pono Bartuškos likimas buvo nuspręstas nepriklausomoje valdyboje, beje, nuspręstas po pokalbio su juo pačiu, ir tas kompromisas yra, kaip suprantu, sutartinis. Kvestionuodami valdybos sprendimą, politikai grąžintų valstybės įmonių valdymo modelį į tuos metus, kai ministrai ar politinė partija parinkdavo vieną ar kitą vadovą, ir lemdavo ne vadybiniai gebėjimai, o politinis užtarimas. Taip neturėtų būti, klausimas (dėl M. Bartuškos atleidimo – aut. past.) uždarytas valdyboje, ir tos pačios valdybos užduotis dabar yra parinkti naują generalinį direktorių“, – Delfi sakė E. Gentvilas.
„Lietuvos geležinkeliai“ gavo JAV institucinį išaiškinimą
Delfi primena, kad praėjusią savaitę posėdžiavusi „Lietuvos geležinkelių“ valdyba rekomendavo M. Bartuškai trauktis iš pareigų savo noru.
Pasitraukimo terminas ir sąlygos nekomentuojami. Tai esą turėtų įvykti sausio mėnesį.
Tuo tarpu pirmadienį paviešintame OFAC rašte „Lietuvos geležinkeliams“ teigiama, kad „Lietuvos geležinkeliai“, po gruodžio 8-os dienos nenutraukę kalio trąšų tranzito iš Baltarusijos, nepažeidė JAV Baltarusijai įvestų sankcijų reikalavimų.
Tačiau dar iki šio rašto gavimo tiek premjerė I. Šimonytė, tiek susisiekimo bei užsienio reikalų ministrai Marius Skuodis ir Gabrielius Landsbergis teigė, kad valdybos sprendimas dėl M. Bartuškos pasitraukimo yra priimtinas ir palaikytinas.
Premjerė taip pat pabrėžė, kad OFAC raštas „nieko nekeičia“, ir esą Vyriausybė turėtų siekti nutraukti baltarusiškų trąšų tranzito sutartį.
Tą patį pakartojo ir susisiekimo ministras bei Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
Premjerė I. Šimonytė taip pat sako matanti rizikų, kad tęsiant tranzitą, JAV sankcijos galėtų būti taikomos ir antriniu lygmeniu, o tai tiesiogiai paliestų ir Lietuvos įmones.
Vienu iš sprendimų nutraukti sutartį kuo švelnesnėmis pasekmėmis Lietuvos įmonei galėtų būti specialus Seimo priimtas įstatymas ar Vyriausybės nutarimas, tačiau kol kas tokių projektų pateiktų nėra.
Baltarusiškų trąšų tranzitas Lietuvoje liečia ne tik „Lietuvos geležinkelius“, bet ir kitą valstybės įmonę – Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, kuriame šios trąšos kraunamos.
Valdybų sprendimai – skirtingi, kardinaliai pasikeitė ir Skuodžio pozicija
„Valdyba („Lietuvos geležinkelių valdyba – aut. past.), sprendimu priėmusi siūlyti Bartuškai trauktis iš pareigų savo noru, priėmė, nepabijokime to pripažinti, politinį sprendimą. Jokių administracinių ar vadybinių priekaištų ponui Bartuškai nebuvo, nėra, o kaip aiškėja iš rašto, ir nebus ateityje. Todėl nematau jokios priežasties, dėl ko dabar ponas Bartuška turėtų trauktis iš savo pareigų“, – Delfi sakė Seimo narys R. Žemaitaitis.
Pasak politiko, tai, kad „Lietuvos geležinkelių“ valdyba „priėmė ne vadybinį, o politinį sprendimą“, neigiamai charakterizuoja ir pačią įmonės valdybą bei jos vadovą.
„Geroji praktika reikalauja, kad politikai nesikištų į bendrovių ūkinę veiklą. Tam kažkada priėmėme sprendimą sukurti nepriklausomas valstybės įmonių valdybas. Tai dabar, kai valdyba savo sprendimu bando gelbėti valdančiųjų politinį veidą ir aukoti pasirenka gerai dirbantį ir, kas labai svarbu, įžvalgesnį nei politikai bendrovės direktorių, man tai skamba negražiai, ir manau, kad klausimas dėl pono Bartuškos turi būti atnaujintas ir jam leista dirbti toliau“, – tvirtina R. Žemaitaitis.
Anot politiko, šiam momentui, ypač po JAV oficialaus rašto, „tampa galutinai aišku, jog Bartuška atleistas už tai, kad vieninteliai su Žygiu (Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis – aut. past.) per visą skandalo laikotarpį sakė tiesą“.
„Geležinkelių vadovas nemelavo ir nedangstė ministrų iš valdančiosios daugumos, kurie melavo, teisindamiesi, kad nieko nežinojo. Kilus skandalui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad turi būti parengtas teisės aktas, leidžiantis drausti tokį judėjimą (trąšų tranzitą – aut. past.). Tai, vadinasi, Bartuška atleistas be pagrindo visiškai. Pirma išmetu iš darbo, o po to ieškau teisinių argumentų? Čia labiau panašu į Baltarusiją ar Rusiją – atleisti žmogų už tai, kad parodė, jog mūsų valdančiosios koalicijos karaliukai – nuogi. Toks konservatorių elgesys yra žemas, nepateisinamas ir trumparegiškas, panašiau į vaikišką kerštą nei valstybinį požiūrį“, – teigia R. Žemaitaitis.
Tačiau su kolega nesutinka Seimo liberalų frakcijos seniūnas E. Gentvilas.
Politikas teigė kaip tik matąs „valdybų nepriklausomumą, nes jos nesivadovauja politiniais vėjais ar kuždesiais Seime, o kaip kasdien būdami arčiausiai situacijos ir ją matydami, priima vienu ar kitus sprendimus dėl įmonių vadovų“.
Kaip valdybų nepriklausomumo vieną iš įrodymų E. Gentvilas pateikė ir faktą, kad kitos valstybės įmonės – Klaipėdos jūrų uosto valdyba praėjusį penktadienį svarsčiusi uosto generalinio direktoriaus Algio Latako tolesnį likimą savo pareigose, priėmė sprendimą, kad A. Latakas gali toliau tęsti darbą.
„Esmė yra ta, kad nei aš, kaip politikas, nei kiti politikai tikrai neturime visos informacijos, kurią turi įmonių valdybos. Ir valdybos, priimdamos sprendimus, vadovaujasi ta informacija, kurią turi. Situacija yra labai dinamiška, nuolat kinta, tai šitą irgi turime įvertinti, ir politikų pasisakymai ar vertinimai gali turėti neigiamos įtakos“, – sakė E. Gentvilas.
Delfi primena, kad susisiekimo ministro M. Skuodžio pozicija dėl Klaipėdos jūrų uosto vadovo A. Latako, priešingai nei M. Bartuškos atveju, per vadinamąjį Vyriausybės „trąšų skandalą“ kito kardinaliai.
Iš pradžių kėlęs ne tik „Lietuvos geležinkelių“ vadovo atsakomybę, bet ir teigęs, kad „nemato galimybių“ toliau dirbti ir Klaipėdos jūrų uosto direktoriui A. Latakui, šią savaitę M. Skuodis persigalvojo ir tikino, kad A. Latakas „turi mandatą“ eiti pareigas toliau.
Vėliau antradienį kalbintas Delfi, M. Skuodis teigė, kad buvo kreipęsis į abiejų įmonių – geležinkelių ir jūrų uosto – valdybas.
„Paprašiau visą situaciją ir viešojoje erdvėje iškeltas abejones dėl uosto vadovo veiklos ramiai įvertinti valdybos. Atitinkamai atsižvelgiau į valdybos pateiktus dokumentus ir išvadas. To paties buvau prašęs ir dėl (Lietuvos) geležinkelių. Tik jų atveju, galutinius sprendimus priima pati valdyba“, - Delfi sakė susisiekimo ministras.
Tuo tarpu opozicijos atstovas R. Žemaitaitis sako, kad valdybų sprendimai kaip tik „parodo, kiek jos nepriklausomos yra“.
Pasak Seimo nario, „konservatoriai neturėtų tikėtis“, kad atleidus M. Bartušką „visas reikalas numirs ir niekas neieškos priežasčių, kodėl tas skandalas apskritai kilo“.
R. Žemaitaitį stebina ir tai, kad Laisvės partijos deleguotas susisiekimo ministras Marius Skuodis taiko dvigubus standartus „Lietuvos geležinkelių vadovui M. Bartuškai ir Klaipėdos jūrų uosto vadovui Algiui Latakui.
„Pirmąjį pasiskubinęs išvyti su vilko bilietu, dėl antrojo ministras gulasi kryžiumi. Ir nenuostabu, juk ponas Latakas per visą skandalo eigą nepratarė nei žodelio. Kaip dabar matome, apdairiai nepratarė“, – sako partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas R. Žemaitaitis.
