„Man yra nustatytas ryškus kojų funkcinis sutrikimas – aš negaliu vaikščioti ir jau nebevaikščiosiu ateityje, stuburo smegenų pakenkimas sąlygojo dubens organų sutrikimus, dėl ko esu kateterizuojamas ir klizmuojamas, taip pat sutriko potencija“, – pasvalietis teigia, kad dėl jo gyvenimą pakeitusių sveikatos sutrukimų tapo emociškai uždaras, nuolat patiria emocijų kaitą, nerimą.
Dabar jau buvusio Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos stoties vairuotojo iškeltą bylą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė bei Pasvalio ligoninė, kuriose vyras buvo gydomas, neįgaliu tapusiam pacientui solidariai privalės sumokėti 16 tūkstančių eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Be to, teisėjai ieškovui iš abiejų gydymo įstaigų priteisė beveik 7,3 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti – šią sumą sudarė jo negautos pajamos dėl netekto darbingumo.
Tuo metu sveikatą praradęs vyras iš abiejų gydymo įstaigų prašė priteisti gerokai didesnę sumą – 30 tūkst. Eur neturtinei ir beveik tiek pat – turtinei žalai atlyginti.
Kreipdamasis į teismą pasvalietis nurodė, kad jis buvo gydomas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, kur jam pagal ligos anamnezę, nusiskundimus, objektyvios apžiūros ir atliktų tyrimų duomenis, atsiradusį ant abiejų kojų makulopapulinį bėrimą su besiformuojančia kojų nekroze, stuburo krūtinės srityje čiuopiamą skausmingą sukietėjimą buvo nustatyta klinikinė diagnozė – nepatikslinta bakterinė infekcija, stuburo 5–6 krūtininių slankstelių spondilodiscitas, stuburo kanalo stenozė, nekrozuojanti vaskulopatija. Čia vyrui buvo sudarytas papildomas tyrimo planas ir nustatytas gydymas, paskirta neurologo konsultacija.
„Šioje ligoninėje man nebuvo atlikti privalomi veiksmai, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti mano sveikatos būklę – esant indikacijoms, nebuvo kartojamas stuburo krūtininės dalies kompiuterinės tomografijos tyrimas dinamikai stebėti ir vertinti; nebuvo atliktas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas; neatlikti (netinkamai atlikti) veiksmai, kurie būtų užtikrinę 6 savaičių minimalios trukmės antibiotikų terapijos kursą, o tai galėjo lemti ligos paūmėjimą“, – ieškinyje teismui teigė vyras.
„Čia buvau apžiūrėtas, sudarytas tyrimo ir gydymo planas, tačiau ir šioje ligoninėje nebuvo atlikti privalomi veiksmai, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti mano sveikatos būklę – nors tęsėsi nuolatinis skausmas, buvo apčiuopiamas skausmingas darinys stuburo krūtininėje srityje, nebuvo atliktas pakartotinis kompiuterinės tomografijos tyrimas, nepaskirta būtina 6 savaičių efektyvi antibiotikų terapija“, – aiškino ieškovas.
Jis pažymėjo, kad vartojo medikų paskirtus vaistus nuo skausmo, bet jie išliko, o praėjus dar trims savaitėms, kai jau buvo išleistas gydytis į namus, jį ištiko kojų paralyžius, dėl to skubos tvarka jis buvo išgabentas į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
Čia tą pačią dieną jam buvo atlikta skubi operacija – stuburo transpedikulinė iksacija, laminektomija, stuburo kanalo dekompresija.
„Iš prieš operaciją paimtų kraujo ir pūlinių iš stuburo pasėlių nustatyta, kad išaugo auksinis stafilokokas“, – pasvalietis nurodė, jog Santaros klinikose buvo gydomas daugiau kaip keturis mėnesius.
Pasvalio gyventojo iškeltą bylą dėl paciento teisių pažeidimo išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad jį gydę gydytojai neatliko visų galimų ir privalomų veiksmų, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti paciento sveikatos būklę: esant indikacijoms, nebuvo atliktas ir kartotas stuburo krūtininės dalies kompiuterinės tomografijos tyrimas, nebuvo užtikrinta, jog ligonis būtų gydomas taikant efektyvų antibiotikų terapijos kursą ne trumpiau kaip 6 savaites.
Pasak teisėjų, nors paciento kraujo tyrimų rezultatai gerėjo, tačiau skausmas nugaros krūtininėje dalyje buvo išlikęs, stuburo torakalinėje dalyje buvo apčiuopiamas skausmingas darinys, vyrui kiekvieną dieną nuo skausmo buvo leidžiami stiprūs vaistai, todėl jį gydžiusiems medikams „nebuvo pagrindo spręsti, jog ieškovo būklė pagerėjo taip, kad nebereikia atlikti tos srities specialisto neurochirurgo paskirto kontrolinio kompiuterinės tomografijos tyrimo“.
Atsižvelgę į ekspertų išvadas teisėjai pažymėjo, kad pacientui gydytojas neurochirurgas buvo paskyręs antibiotiką ceftriaksoną, tačiau nenurodė pakankamo gydymo kurso trukmės, kuri turėjo būti ne trumpesnė kaip 6 savaitės. Kai ligonis buvo išsiųstas iš Panevėžio į Pasvalį, gydytojai nurodė rekomendaciją tęsti gydymą antibiotiku, tačiau nenurodė bendro kurso trukmės, dėl to Pasvalio ligoninės gydytojai suprato, kad visas antibiotikų terapijos kursas turėjo trukti keturias savaites, ir netrukus išrašydami vyrą iš ligoninės ambulatoriniam gydymui į namus nepaskyrė tolesnio gydymo antibiotikais.
„Yra didelė tikimybė, jog būtent nepakankamas antibiotikų terapijos kursas lėmė paciento ligos paūmėjimą, dėl to jis neteko 80 proc. darbingumo dėl nugaros smegenų pažeidimo, kuris susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondilodiscito“, – teismo teigimu, ieškovo netektas darbingumas yra susijęs tiek su pagrindiniu susirgimu, tiek ir su nepakankamos trukmės antibiotikų terapijos kursu.
Pasak teisėjų, net jeigu Respubliklinės Panevėžio ligoninės medikai savo kolegoms iš Pasvalio ligoninės nepateikė rekomendacijų dėl paciento gydymo, tačiau Pasvalio gydytojų kompetencija turėjo būti pakankama ir jie galėjo savarankiškai nustatyti, kokios trukmės antibiotikų kursas buvo reikalingas.
„Jeigu Pasvalio ligoninės medikams kilo neaiškumų dėl antibiotikų terapijos kurso trukmės, jie turėjo konsultuotis su kitais medikais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tai buvo padaryta – nepaskyrę pacientui tinkamos trukmės antibiotikų terapijos kurso, Pasvalio ligoninės medikai neužtikrino, jog medicinos paslaugos būtų teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai“, – sprendime pabrėžė teismas.
Anot teisėjų, gydytojų neteisėti veiksmai (neveikimas) prisidėjo prie pacientui kilusių neigiamų pasekmių ir žalos atsiradimo.
„Laiku ir tinkamai pagal šiuolaikinį medicinos mokslo lygį ir gerą praktiką (kokybiškai) suteikus paslaugas, neatmestina, nes nėra paneigta, jog galima buvo sulaukti lengvesnių ligos neigiamų pasekmių, o ieškovui būtų tekę mažiau neigiamų išgyvenimų“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Tuo metu nei Respublikinė Panevėžio ligoninė, nei Pasvalio ligoninė su paciento pateiktu ieškiniu nesutiko. Panevėžio medikai nurodė, kad jie nėra atsakingi už pacientui kilusias neigiamas pasekmes.
„Respublikinės Panevėžio ligoninės siuntimo išrašas buvo pakankamai tikslus, jog būtų suprastas teisingai, todėl Pasvalio ligoninės medikai turėjo suprasti jį teisingai, t. y. kad antibiotikoterapija turi būti tęsiama bent 4 savaites nuo siuntimo išrašymo dienos, nes informacija, kiek laiko antibiotikoterapija buvo taikoma Respublikinėje Panevėžio ligoninėje siuntime nebuvo pateikta, – aiškino Panevėžio ligoninės atstovai. – Jeigu Pasvalio ligoninės medikams kilo neaiškumų, jie galėjo konsultuotis su kitais medikais, tačiau bet kuriuo atveju už paciento gydymą Pasvalio ligoninėje ir nurodymų pacientą išrašant pateikimą buvo atsakingi tik Pasvalio ligoninės medikai.“
Anot jų, kodėl Pasvalio ligoninės gydytojai, išrašydami pacientą gydytis ambulatoriškai, nenurodė tęsti antibiotikoterapijos, Respublikinei Panevėžio ligoninei nėra žinoma.
Panevėžio gydymo įstaigos atstovai taip pat nurodė, kad pasvaliečio gydymas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo tinkamas, pagerėjus sveikatos būklei, jis buvo perkeltas į Pasvalio ligoninę, todėl nuo paciento perkėlimo momento už tinkamą gydymą tapo atsakinga būtent Pasvalio ligoninė.
Atsakomybės neprisiėmę Pasvalio medikai taip pat pažymėjo, kad nėra atsakingi už pacientui kilusius sveikatos sutrikimus: „Ieškovas spondylodiscitu susirgo ne dėl gydytojų diagnostikos ar gydymo klaidų, net ir pritaikytas 6–8 savaičių antibiotikoterapijos kursas negali garantuoti visiško išgijimo be pasekmių sveikatai.“
„Pasvalio ligoninės gydytojai teikdami sveikatos priežiūros paslaugas pacientui savo veiksmais nepakenkė jo sveikatai, dėjo maksimalias pastangas, atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai teikė visas galimas ir reikalingas priemones, todėl negalima daryti išvados, jog Pasvalio ligoninė ir jos medikai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo neįgalumu“, – bandė įrodyti Pasvalio gydymo įstaigos atstovai.
