Parlamentarai pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymui išbraukti juos iš darbotvarkės. Pagrindinis parlamentarų motyvas buvo tai, kad šiam klausimui svarstyti reikėtų daugiau laiko, nes negalima daryti skubių sprendimų.
Planuojama, kad prie vardų ir pavardžių rašymo Seimas sugrįš kitų metų sausio mėnesį pratęstoje Seimo sesijoje.
Parlamentarai turės apsispręsti dėl 70 parlamentarų vardu buvusio parlamentaro Gedimino Kirkilo dar 2017 m. gegužės 9 d. pateikto Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekto ir alternatyvaus projekto, kurį yra pateikęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams sakė palaikanti tą variantą, kuris „yra liberaliausias ir leistų žmonėms rašyti savo pavardes neiškraipant“.
Ji sakė nematanti nė vieno rimto argumento, kodėl norima procedūrinėmis priemonėmis stabdyti svarstymą įstatymų projektų, kurių laukia šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių.
Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė irgi mano, kad svarstymas įstatymų projektų galėtų įvykti. Parlamentarė irgi remia liberalesnį projektą, kuriam yra pritaręs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Kalbant apie lenkų tautybės žmones ir jų galimybes įrašyti pasuose originalias pavardes, nebus ta galimybė sudaryta, diakritinių ženklų nebus. Bet tiems, kurie neturi tokių raidžių savo varduose, tokia galimybė atsiras“,– žurnalistams sakė R. Tamašunienė.
Ji pažymėjo, kad ypač su teisinėmis problemomis dėl pavardės susiduria Lietuvos piliečiai, kurie sudaro santuoką su užsieniečiais.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis mano, kad šitas klausimas turi būti kažkada svarstomas, sprendimai vienoki ar kitokie turi būti priimti, bet šiuo metu tam netinkamas laikas.
„Manome, kad netinkamas laikas prieš šventes atidaryti dar tokį vieną frontą, audrinti visuomenę, klausimas jautrus, susijęs ir su lietuvių kalbos statusu, ir su žmonių teisėmis“,– žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nustatytos išimtys užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis. Tačiau ir šiais atvejais, asmeniui pageidaujant, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.
Alternatyviame Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pagrindinį principą – asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba. Projekte numatyta, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, o šio asmens prašymu jo vardas ir pavardė rašomi su lietuviška galūne arba be jos.
Siekiant išspręsti nelietuvių tautybės piliečiams kylančius sunkumus, siūloma nustatyti, kad užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio bei tokių sutuoktinių vaikų prašymu jų vardai ir pavardės paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant kitos valstybės išduotą asmens dokumentą.
Kitiems nelietuvių tautybės asmenims vardas ir pavardė jų prašymu galės būti įrašyti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą bei į Teisingumo ministerijos pateiktą išvadą, šį alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti.
Pasak komiteto, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba, (....) todėl toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime.
Komiteto išvadoje pažymima, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą užsieniečiai, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, piliečiai, priėmę užsieniečio sutuoktinio pavardę, ir jų vaikai patirtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, nes turėtų skirtingas pavardes, o tai lemtų šeimos narių skirtingų pavardžių atsiradimą ir naudojimą.
